Iranas. Nacionalinė vėliava

Teheranas, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). Irane pirmadienį kilo nauji protestai dėl jaunos moters mirties, kurią buvo suėmusi griežtą aprangos kodą užtikrinanti „moralės policija“, pranešė vietos žiniasklaida.
 
Visuomenės pyktis išaugo po to, kai penktadienį valdžios institucijos paskelbė, kad 22 metų Mahsa Amini mirė ligoninėje, tris dienas prabuvusi komoje po to, kai rugsėjo 13 dieną Teherano moralės policija suėmė ją, kai ji lankėsi sostinėje.
 
Pasak naujienų agentūrų „Fars“ ir „Tasnim“, Teherane, įskaitant kelis universitetus, ir antrajame Mašhado mieste vyko demonstracijos.
 
Protestuotojai žygiavo Hidžabo gatve („galvos apdangalų gatve“) Teherano centre, smerkdami moralės policiją, pranešė naujienų agentūra ISNA.
 
„Keli šimtai žmonių skandavo šūkius prieš valdžios institucijas, kai kas nusiėmė hidžabus“, – sakė „Fars“ ir pridūrė, kad „policija suėmė kelis žmones ir išsklaidė minią, panaudodama lazdas ir ašarines dujas“.
 
Trumpame „Fars“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip keliasdešimties žmonių minia, tarp kurių buvo ir moterų, nusiėmusių skaras, šaukia „Mirtis Islamo respublikai!“.
 
„Panašus susirinkimas“ vyko šiaurės rytų Mašhado mieste, pranešė „Tasnim“.
 
Sekmadienį policija suiminėjo žmones ir naudojo ašarines dujas žuvusios moters gimtojoje Kurdistano provincijoje. Pranešama, kad ten protestavo apie 500 žmonių, kai kurie iš jų daužė automobilių langus ir padeginėjo šiukšliadėžes.
 
Visuomenės pyktis
 
Islamo respublikoje moralės policijos padaliniai užtikrina aprangos kodekso, pagal kurį moterys viešose vietose privalo dėvėti galvos apdangalus, vykdymą.
 
Taip pat draudžiama mūvėti aptemptas kelnes, plėšytus džinsus, kelius atidengiančius ir ryškių spalvų drabužius.
 
Policija tvirtino, kad tarp pareigūnų ir aukos „nebuvo jokio fizinio kontakto“.
 
Teherano policijos vadas generolas Hosseinas Rahimis pirmadienį sakė, kad moteris pažeidė aprangos kodą ir kad jo kolegos paprašė jos giminaičių atnešti jai „padorių drabužių“.
 
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai sakė, kad „nepriimtina“ M. Amini mirtis buvo „nužudymas“ dėl sužeidimų, kuriuos ji patyrė policijos areštinėje. Kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, o Irano valdžios institucijos turi gerbti savo piliečių teises, pridūrė atstovas spaudai.
 
Prancūzija teigė, kad jos mirtis „labai sukrėtė“, ir paragino atlikti „skaidrų tyrimą… siekiant išaiškinti šios tragedijos aplinkybes“.
 
M. Amini mirtis vėl paskatino raginimus apriboti moralės policijos veiksmus prieš moteris, įtariamas pažeidus aprangos kodą, galiojantį nuo 1979 metų islamo revoliucijos laikų.
 
Filmų kūrėjai, menininkai, sportininkai, politiniai ir religiniai veikėjai socialiniuose tinkluose išreiškė savo pyktį.
 
Prezidentas Ebrahimas Raisis, ultrakonservatyvus buvęs teismų sistemos vadovas, atėjęs į valdžią praėjusiais metais, nurodė ištirti M. Amini mirtį.
 
Sirgo ar nesirgo?
 
Valstybinė televizija penktadienį parodė trumpą stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip po ginčo su policininke policijos nuovadoje nukrenta moteris, įvardyta kaip M. Amini.
 
Mirusios merginos tėvas Amdžadas Aminis sakė „Fars“, kad „nesutinka su tuo, ką (policija) jam parodė“, teigdamas, kad „filmas buvo iškarpytas“.
 
Jis taip pat kritikavo „lėtą“ pagalbos tarnybų reakciją pridurdamas, kad „Mahsa į ligoninę buvo atvežta pavėluotai“.
 
Vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidis šeštadienį sakė gavęs pranešimų, kad pagalbos tarnybos į įvykio vietą atvyko „nedelsiant“.
 
„Gali būti, kad Mahsa ir anksčiau turėjo sveikatos problemų, ir turime pranešimų, kad jai, būnant penkerių metų, buvo atlikta smegenų operacija“, – sakė A. Vahidis.
 
Tačiau jos tėvas „tvirtina, kad jo dukra anksčiau niekuo nesirgo ir buvo visiškai sveika“, pranešė „Fars“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.21; 00:30

Šveicarai referendume sprendžia, ar uždrausti burkas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Šveicarija referendume balsuoja, ar uždrausti dėvėti burkas – visą kūną dengiančius musulmonių moterų drabužius – bei kitus viso veido apdangalus.
 
Siūloma, kad, išskyrus kelias išimtis, visiems gyventojams būtų draudžiama viešose vietose dengti savo veidus. Tokį pasiūlymą pateikė dešiniųjų pažiūrų antiislamistinė grupė, kuriai 2009 metais referendume pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta naujų minaretų statyba šioje šalyje.
 
Panašūs burkų draudimai jau galioja Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
 
Nors iš pradžių gyventojai šią iniciatyvą užtikrintai palaikė, dabar, remiantis naujausiomis apklausomis, sumažėjo žmonių, ketinančių draudimui ištarti „taip“. Todėl nelengva nuspėti sekmadienį vyksiančio balsavimo rezultatus.
 
Iš viso balso teisę Šveicarijoje turi maždaug 5,4 mln. gyventojų.
 
Be to, tame pačiame referendume šveicarai spręs ir dėl laisvos prekybos sutarties su Indonezija bei dėl elektroninių asmens tapatybės kortelių. Pastarasis klausimas vertinamas prieštaringai, nes dokumentus išduotų privačios įmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.07; 11:02

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sukėlė pasipiktinimą įžeidžiamais savo pasisakymais apie burkas dėvinčias moteris, informuoja „Euronews“.

Pasipiktinimas kilo, kai britų dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodė B. Johnsono straipsnis. B. Johnsonas rašė, kad burkas dėvinčios musulmonės moterys atrodo kaip pašto dėžutės ar bankų plėšikai.

Tokie B. Johnsono komentarai, kuriuos jis išsakė komentuodamas neseniai Danijoje įsigaliojusį draudimą viešumoje nešioti visą veidą dengiančius šydus, sukėlė pasipiktinimą ir Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May. Politikės manymu, tokie pasisakymai netinkami ir įžeidžiantys.

Nepaisant kritikos burkoms, B. Johnsonas mano, kad šį draudimą įvesdama Danija pasielgė netinkamai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 05:30