Gapšys

Politinės intrigos

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viena iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių Agnė Širinskienė neslepia, kad jai dėl kai kurių opozicijos partnerių atstovų pareiškimų kyla abejonių – ar „darbiečiai“ nori skaidrumo ir ar nusiteikę bendradarbiauti. Pasak politikės, tai, kad tarp „valstiečių“ ir „darbiečių“ frakcijų buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo opozicijoje, dar nereiškia, kad ji turėtų dangstyti problemas, su kuriomis susiduria Darbo partijos atstovai.
 
Penktadienį opozicinės „darbiečių“ frakcijos narys Andrius Mazuronis teigė, kad LVŽS frakcijos narė A. Širinskienė negali susitaikyti su tuo, kad opozicijos lyderiu paskirtas ekspremjeras Saulius Skvernelis, todėl ji, pasak „darbiečio“, siekia „sabotuoti“ opozicijos veiklą.
 
„Matyt, A. Mazuronis galvoja, kad į Skvernelį personifikavosi. Tuos teiginius yra labai sunku paaiškinti, nes jie yra absoliučiai neadekvatūs. Mūsų frakcija, ir aš tarp jų, matėme vienintelį opozicijos lyderį – Saulių Skvernelį ir tikrai galime palinkėti jam sėkmės formuojant opozicinę darbotvarkę ir apskritai vienijant opoziciją – toliau kviečiant prisijungti ir Socialdemokratų partiją“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
A. Širinskienė skeptiškai įvertinto A. Mazuronio išsakytus teiginius, esą ji siekia pakenkti opozicinių frakcijų santykiams, praėjusią savaitę inicijavusi kreipimąsi į advokatūrą dėl išviešintos informacijos apie Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas. Pasak parlamentarės, pasirašyta sutartis tarp opozicinių frakcijų neįpareigoja jos tylėti ir dangstyti esamų „darbiečių“ problemų.
 
„Mūsų antikorupcinė darbotvarkė visada buvo labai aiški ir viešai deklaruojama, mes ir „MG Baltic“ tyrimą atlikome Nacionalinio saugumo komitete praėjusią kadenciją, kur tas pats Gapšys ir figūruoja. Šiuo atveju, manyčiau, kad mažų mažiausiai yra neetiška reikalauti iš koalicijos partnerių, kad jie tylėtų, kada Darbo partija turi problemų savo viduje. Mūsų sutartis neįpareigoja dangstyti tų problemų“, – tvirtino A. Širinskienė.
 
„Valstietė“ ne tik abejojo opozicinių partnerių skaidrumu, bet neslėpė ir abejonių, ar „darbiečiai“ apskritai yra nusiteikę bendradarbiauti.
„Labai keista, kai kolegos bando primesti savo darbotvarkę ar savo problemas, kurios kelia daug klausimų dėl skaidrumo, ir pradeda švaistysis neadekvačiais reikalavimais, kartu dar bandydami mus pakurstyti viduje. Norint bendradarbiauti vargu ar taip yra elgiamasi“, – kalbėjo A. Širinskienė.
 
„Šiuo atveju, aš manau, kad koalicijos partneriams reikėtų atsakyti į klausimus, kuriuos kelia žiniasklaida ir visuomenė, ir tikrai negalvoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ar jos frakcija taps kažkokia „darbiečių“ problemų priedangos institucija“, – tęsė opozicijos narė.
 
„Manau, kad kolega A. Mazuronis yra pakankamai patyręs politikas ir supranta, ką jis savo tokiais žodžiais daro. Juk negali pasakyti, kad žmogus pirmą kartą yra išrinktas į Seimą ir nesusivokia. Kita vertus, kiekvienas Seimo narys yra su savo politine darbotvarke, ir tikrai niekas į Seimą nesirenka bendrauti ar draugauti šeimomis, visi renkasi tą darbotvarkę įgyvendinti“, – apibendrino ji.
 
Penktadienį „Žinių“ radijo laidoje „darbiečių“ frakcijos narys A. Mazuronis teigė, kad A. Širinskienė negali susitaikyti su tuo, kad opozicijos lyderiu paskirtas ekspremjeras S. Skvernelis, todėl „valstietė“ siekia sabotuoti opozicijos veiklą.
 
„Tam tikra rezistencinė veikla iš tam tikrų „valstiečių“ atskirų narių siekiant sabotuoti bendrą koalicinį darbą, yra pakankamai aktyvi, kai kurie frakcijos nariai ar narės, labai artimos partijos lyderiui, negali susitaikyti su tuo, kad S. Skvernelis tapo opozicijos lyderiu“,– svarstė A. Mazuronis.
 
Kaip vieną iš A. Širinskienės „,marazmų“, A. Mazuronis pateikė Seimo narės kreipimąsi į advokatūrą dėl praėjusią savaitę išviešintos informacijos apie Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas. „Darbietis“ tokį „valstietės veiksmą“ pavadino siekiu pakenkti opozicinių frakcijų santykiams.
 
„Taip, kaip elgiasi ponia Širinskienė pastarąsias dvi savaites, mūsų frakcijai yra visiškai nesuprantama, mes išvis nesuprantam, ko ji siekia ir ką ji bando padaryt santykiuose tarp tų dviejų opozicinių frakcijų. Mes su šypsena žiūrim į jos tokias desperacines iniciatyvas, kažkokiu būdu pakenkti santykiams tarp mūsų partijos lyderių ir dabartinio opozicijos lyderio“, – tvirtino A. Mazuronis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.03; 07:31
Aktualijos

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.

„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.

Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.

Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.

„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.

Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.

Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.

„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.

Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.

Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.

„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.

Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.

Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.

B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.

„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.

„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.

„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.

B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.

„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.

Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.

Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:02

Aktualijos

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai po beveik mėnesio pertraukos grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje tęsiama garso įrašų perklausa, kuriuose minima prezidentė bei Gabrielius Landsbergis.

Pirmasis pokalbis užfiksuotas 2015 m. lapkričio 30 d. tarp Raimondo Kurlianskio ir Vytauto Gapšio. Garso įrašai – ir vėl blogos kokybės. Po teisėjų paskelbtos pertraukos apie tai, kas buvo kalbėta, žurnalistams papasakojo pats V. Gapšys.

V. Gapšys pripažino, kad užfiksuotame susitikime su R. Kurlianskiu kalbėjo apie prezidentę Dalią Grybauskaitę bei konservatorių lyderį G. Landsbergį.

Pasak V. Gapšio, R. Kurlianskis per šį susitikimą pripažino, kad G. Landsbergis buvo kvietęs jį papietauti. O prezidentė pokalbyje minima dėl to, kad tuo metu V. Gabšys lankėsi prezidentūroje ir tarėsi dėl generalinio prokuroro skyrimo.

V. Gapšys sako nesuprantąs, kodėl šie pokalbiai yra kažkuo blogi ir įtartini.

„Susitinkam, pakalbam įvairiomis temomis, nematau čia nieko blogo. (…) Dabar politinėje arenoje įžvelgiama kaip didžiausia blogybė, kad kažkas kalbasi. Turėtų vieni su kitais nesikalbėti?“, – klausia V. Gapšys bei ironizuoja, kad ,,geriausia būtų užsidaryti atskiruose kabinetuose ir tik sekretorė raštus nešiotų“.

V. Gapšys taip pat buvo nepatenkintas, kad stenogramose ekspertai surašė emocines būsenas dialoguose kaip ,,juokiasi“, „pabrėžė“ ir t.t. V. Gapšys paprašė atsukti įrašą ir paklausyti iš naujo. Pasak kaltinamojo, jis tikrai nesijuokia, o ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas taip iškreipdami tiesą.

„Ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas dėl emocinio vertinimo, tokie visi žodeliai (apibūdinat emocijas. – ELTA) neturi būti vertinami“, – pritarė V. Gapšiui jo advokatas Saulius Juzukonis.

Praėjusiuose teismo posėdžiuose kaltinamųjų advokatai jau skundėsi, kad išklausyti pokalbių įrašai yra blogos kokybės, nesuprantami, nerišlūs, neatitinka protokolo. Taip pat nesigirdi tokio teksto, kokį surašė specialistai. Girdėti tik tai, kad barška puodeliai, indai ir šaukštai, bet, pasak advokatų, tikrai nieko nesigirdi, kas būtų reikšminga šiai bylai.

Dešimtajame teismo posėdyje naujasis Šarūno Gustainio advokatas Aleksandras Doroševas pažymėjo nespėjęs susipažinti nei su kaltinamuoju aktu, nei su visa bylos medžiaga. Prieš tai buvusiame teismo posėdyje įtariamasis Š. Gustainis pranešė atsisakąs savo advokato, nes jis nebegalįs jam sumokėti.

Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.

„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad siekiant užtikrinti visavertišką asmens gynybą teisėjų kolegija turi leisti naujajam advokatui susipažinti su bylos medžiaga ir prašė nukelti teismo posėdį.

„Kad užtikrintų asmens gynybą, jis turi susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. (…) Tai nėra tik formalus pasėdėjimas“,- teigė L. Belevičius.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 07:03

Aktualijos

Pradedama svarstyti rezonansinė politinės korupcijos byla. Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kaltinamieji reikalavo nušalinti tiek prokurorą, tiek pačią teisėjų kolegiją.

Dėl to teismas pasisakys birželio 15 dieną, 8 valandą, kai bus skelbiama nutartis. 

Byloje teisiamieji siekia nušalinti tiek prokurorą Justą Laucių, tiek ir visą teisėjų kolegiją. „MG Baltic“ koncernas poveikiu teismui kaltina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. O Eligijus Masiulis teigia, kad prokuroras šią savaitę lankėsi Prezidentūroje, tad turėtų nusišalinti.

Prokuroras J. Laucius po posėdžio žurnalistams teigė, kad net jei jį nušalintų, „nepakeičiamų prokurorų nėra“, tačiau advokatų argumentai, kad jis yra šališkas, yra nepagrįsti. Jis taip pat neigė E. Masiulio kaltinimus, kad jis šią savaitę lankėsi Prezidentūroje.

„Šešiolika metų nesilankiau tame pastate“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras.

Į tai E. Masiulis atkirto, kad „viskas artimiausiu metu taps aišku“, tačiau į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, jog jis pateiks įrodymų, neatsakė.

E. Masiulis taip pat teigė, kad nors posėdyje prokuroras tikino, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu su prezidente yra byloje, per apklausas tai nebuvo pateikta.

„Noriu objektyvaus proceso, kad prokuroras neišiminėtų iš bylos to, kas jam pasirodė nesvarbu. O teisėjams tai gal pasirodys svarbu“, – sakė E. Masiulis.

Koncerno advokatas Linas Belevičius, Vilniaus apygardos teismui posėdyje padarius pertrauką, žurnalistams teigė, kad teisėjų kolegija turėtų nusišalinti. Be to, užsiminė apie planus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, Seimas galėtų ir bausmę paskirti. Vytautas Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas, iš kaltinamųjų yra atimtos – tiek į nepriklausomą teismą, tiek į nekaltumo prezumpciją“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.

Anot jo, valstybė nesugeba organizuoti teismų darbo.

Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia ji nesugeba. (…) Galbūt tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Labai puikiai sekasi. (…) Aš manau, kad sulaukime teismo sprendimo, tai buvo gynybos argumentai, kur galiausiai pasisakys Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – tikino L. Belevičius.

Anot jo, į EŽTT bus kreipiamasi, kai ateis „tam tinkamas procesinis laikas“.

Šį kartą į teismo posėdį atvyko visi teisiamieji: buvę liberalai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, E. Masiulis, taip pat buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

R. Kurlianskis pareiškė norintis, kad būtų nušalinta visa teisėjų kolegija. E. Masiulis nori, kad būtų nušalintas prokuroras J. Laucius, pastarąjį nušalinti nori ir Š. Gustainis. Nušalinimų reikalauja ir „MG Baltic“ koncernas. V. Gapšys ir G. Steponavičius nepareiškė noro nušalinti teisėjus arba prokurorą.

E. Masiulis teismo posėdyje nusprendė pasisakyti ne tik per advokatą, bet ir pats. Jis teigė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o, jo žiniomis, trečiadienį, apie 10.45 val., prokuroras lankėsi Prezidentūroje. Tai E. Masiuliui sukėlė įtarimų, apie ką buvo kalbamasi.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prokurorą kaltino šališkumu, nusistatymu prieš E. Masiulį bei kad jis teismui pateikė ne visą informaciją.

Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius kaip argumentą naudojo konservatoriaus, kurio narystė partijoje sustabdyta, Lauryno Kasčiūno susitikimą su „MG Baltic“ atstovu. Anot jo, situacija analogiška kaip Š. Gustainio, skiriasi tik jų atstovautos partijos. Pasak advokato, Mantas Adomėnas susitikimuose su „MG Baltic“ prašė paramos. Tačiau, advokato teigimu, nors duomenų gerokai daugiau, L. Kasčiūnas ir M. Adomėnas buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems „net nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas“.

„MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad abejotina, jog teisėjai gali būti nešališki. Anot jo, tuo laikotarpiu, kai teisėjai turėjo susipažinti su bylos medžiaga – nuo balandžio pabaigos iki ketvirtadienio – aukščiausi šalies vadovai ne kartą „MG Baltic“ įvardijo kalta, organizuota nusikalstama organizacija.

Pasak jo, prezidentė D. Grybauskaitė kelis kartus pasisakė apie bylą, taip darydama spaudimą teismui. Jis įvardijo D. Grybauskaitės interviu LRT televizijai ir portalui delfi.lt, kur ji kalbėdama apie galimą E. Masiulio kyšį, įvardindama „paskolą dėžutėje“ iškėlė rankas ir parodė kabučių ženklą. Advokato teigimu, tai yra nepalankios visuomenės nuomonės formavimas, tai galima vertinti kaip jos nuomonės išsakymą teismui, kokio sprendimo ji tikisi.

Jis taip pat teigia, kad tai, jog VSD pažymos apie „MG Baltic“ buvo paviešintos žiniasklaidai, rodo, kad Seimo NSGK nariai galėjo norėti iš anksto suformuoti nuomonę apie bylą.

L. Belevičius taip pat įvardijo, kad prie spaudimo prisidėjo Seimo narių V. Bako, Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Naglio Puteikio pasisakymai, taip pat Vilniaus miesto mero – Remigijaus Šimašiaus – teiginiai.

„Už žiniasklaidos kampanijos metu informacijos atsakinga yra būtent valstybė ir valstybės pareigūnai. (…) Kampanija vyko tuo metu, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – posėdyje sakė L. Belevičius, teigdamas, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugiausiai buvo VSD ataskaitų turinio perrašymas.

R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad tiek prezidentės pasisakymai, tiek kitų politikų svarstymai, ar E. Masiulio gauti pinigai buvo paskola, darė įtaką teisėjų kolegijai.

„Jeigu gerbiama kolegija padarytų tas pačias išvadas kaip prezidentė, natūralu, kad kils klausimų apie nešališkumą. (…) Tam, kad būtų išvengta abejonių teismo nešališkumu, manau, kad visgi esant šioje situacijoje, yra pagrindo gerbiamai kolegijai nusišalinti“, – posėdyje sakė S. Slapšinskas.

Prokuroras J. Laucius, kalbėdamas apie teisėjų nušalinimą, teigė, kad tai, jog šalies vadovai pasisakė apie „MG Baltic“ bylą, nėra privaloma teismui, todėl tai nėra tinkamas argumentas nušalinti kolegiją.

„Šalyje realiai veikia valdžių padalijimo principai. (…) Neturi jokio pagrindo išvadai, kad būtent dėl to, kad teisėjai turėtų kažkaip reaguoti į Seimo narių ar kitas pastabas“, – sakė prokuroras.

Prieš teismo posėdį G. Steponavičius, dėl kurio neatvykimo ketvirtadienį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teigė, kad nežinojo, jog bylos nagrinėjimas sutriks.

„Nemaniau, kad mano nepasirodymas sutrikdys bylos nagrinėjimą. (…) Esu suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu“, – prieš teismo posėdį žurnalistams teigė G. Steponavičius.

Kaltinimai pareikšti ir pačioms Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms bei „MG Baltic“.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu. Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 08:27