Dainų šventės – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Net trys tūkstančiai Baltijos šalių studentų birželio 17-19 dienomis drebins Vilnių chorinės muzikos, liaudiškų šokių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų pasirodymais – vyks studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus. Dainuoja moksleiviai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Šiųmečio, jau devyniolikto, kas ketverius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rengiamo studentų festivalio šūkis – „Karta 3000!”. Šventės dalyviai atstovauja pirmajai kartai studentų, gimusių ir užaugusių trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį.
Šventiniai „Gaudeamus” renginiai vyks Vilniaus rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Kalnų parke – per 1500 choristų, 900 šokėjų, 400 pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrų muzikantų – iš viso per 3 tūkst. dalyvių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos kurs reginį ir kvies žiūrovus patirti vienybę, kurią visuomet kuria Dainų šventė. Visi šventės renginiai nemokami. Lietuvių liaudies dainų atlikėjai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Birželio 18-osios vakarą studentija žiūrovus pakvies į du renginius – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ir Rotušės aikštėje. Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos pajėgiausi Baltijos šalių studentų chorai. o Rotušės aikštėje pasirodymą surengs 250 pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų.
Jubiliejinė dainų šventė. Visi į Vingio parką. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Birželio 19-osios popietę iš Rotušės aikštės studentų eisena nuvingiuos į Kalnų parką, čia vyks Didysis Baltijos šalių studentų koncertas, kuriame Baltijos šalių studentai išreikš paramą ir Ukrainos tautai: skambės ukrainiečių liaudies daina „Oi u luzy červona kalyna” bei specialiai šiam festivaliui sukurtas Ramintos Naujanytės-Bjelle kūrinys „Ateinu”. Koncerto finale Linas Adomaitis su studentais atliks savo kūrinį „Mes esame karta 3000″.
Festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe, dalyvaus studentai iš 32 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų, skelbiama šventės organizatorių pranešime.
VU studentai nepaliko abejingų: fakultetai vienas kitą lenkė išradingumu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip ir kasmet pradedant naujuosius mokslo metus centrines Vilniaus gatves užplūsta Vilniaus universiteto studentai, kurie šiemet išradingumą ir balsų stiprumą demonstravo ne tik tradicinėje eisenoje nuo Seimo iki Didžiojo Vilniaus universiteto kiemo, bet ir pakeliui į ją.
Skirtingų fakultetų atstovai, kurių daugumą sudarė pirmakursiai, palaikomi dėstytojų ir alumnų, vilniečius ir miesto svečius stebino išmone, humoru, o ypač – vieningumu. Tarp fakultetų. Atrodo, buvo lenktyniaujama, kuris pasirodys šauniau.
„Fizika – ne rizika, stokit panelės į fiziką“ – tradicinį fizikų šūkį perėmė šiemet įstojusieji mokytis į Vilniaus universiteto fizikos fakultetą. Būsimi matematikai ir informatikai pademonstravo meistrystę sukonstruodami keliskart nei fizikų Dinas Zauras mažesnį, bet išties įspūdingą katiną. Būsimi ekonomistai šmaikštavo nekilnojamo turto tema, plakatuose reklamuodami nuomą Niujorke už 50 eurų. „Ruoškitės, ateina istorikai“, – skelbė plakatas, kurį nešė Istorijos fakulteto studentai, nes „Istorija tai ateitis“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų plakatai skelbė „Neduok duomenų žmonėms be veidų“, primindami elgtis atsakingai interneto platybėse.
Naujųjų mokslo metų pradžia. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip skelbė ELTA, pirmadienį mokslo metus pradėjo beveik 20 tūkst. studentų ir per 2,8 tūkst. dėstytojų vienijantis Vilniaus universitetas, kuris yra didžiausia universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje.
Vilniaus studentai šventė Rugsėjo 1-ąją. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Didžiajame kieme iškilmingoje studijų metų pradžios ceremonijoje „Renovatio Studiorum” pasirodė Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“, vadovaujamas Albino Kučinsko ir akademinis mišrus choras „Gaudeamus“, meno vadovė Rasa Gelgotienė.
Vakare Vilniaus arkikatedroje bazilikoje akademinė bendruomenė švęs šv. Mišias, kurias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, maldos vakare „Viltis neapgauna“ giedos Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios gospelo choras.
Vienas seniausių Europoje Vilniaus universitetas pavasarį minėjo 439 metų sukaktį.
Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras išdavė 1579-ųjų balandžio 1-ąją, dar po pusmečio popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį turėjusi dalyvauti Tartu mieste vykstančioje studentų dainų šventėje „Gaudeamus“ ir pasveikinti šios šalies žmones su garbingu valstybės 100-mečiu, dėl blogų oro sąlygų neišvyko į Estiją.
„Dėl skrydžiui netinkamų oro sąlygų Lietuvoje ir Estijoje prezidentė negalės šį vakarą dalyvauti festivalio „Gaudeamus” atidarymo koncerte Tartu. Šalies vadovė Estijos žmonėms palinkėjo gražios šventės ir perdavė sveikinimo įrašą estų kalba“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., tačiau oficialios iškilmės surengtos kartu su didžiausiu visų trijų Baltijos valstybių studentų festivaliu „Gaudeamus“, kurio namai šiemet – antrasis Estijos miestas Tartu.
Festivalio pradžioje Lietuvos vadovė turėjo sakyti sveikinimo kalbą Estijos žmonėms ir stebėti valstybės 100-mečiui skirtą iškilmingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų chorų bei folkloro ansamblių koncertą. Šventiniame renginyje dalyvauja Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Islandijos ir Sakartvelo prezidentai.
Šiemet „Gaudeamus“ dalyvauja 53 chorai ir folkloro kolektyvai iš Lietuvos. Vienas svarbiausių festivalio renginių – specialus lietuvių folkloro koncertas, skirtas Estijos 100-mečiui, kuris vyks šeštadienį.
Baltijos šalių studentų festivalis „Gaudeamus“ rengiamas nuo 1956 metų. Šiemet jis vyksta 18 kartą. Kitas „Gaudeamus“ vyks 2021 m. Lietuvoje.
2015 m. lapkričio 20–21 d. Vilniuje rengiamas VIII studentų liaudiškos muzikos festivalis „Linksminkimos 2015“, sukviesiantis 16 meno kolektyvų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Neabejojama, kad šis projektas prisidės prie liaudies muzikos populiarinimo, ugdys meninį jaunimo skonį ir suteiks kolektyvinio šokio, dainavimo ir muzikavimo džiaugsmo. Festivalyje dalyvaus daugiau nei 650 studentų. Renginio organizatorius – Lietuvos edukologijos universitetas (LEU).
