Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugsėjo 1 d. (dpa-ELTA). Po kelis mėnesiu trukusių protestų penktadienį Prancūzijoje įsigaliojo prieštaringai vertinama prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reforma. Didelių demonstracijų ta proga nebuvo numatyta. Reforma numato laipsnišką pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų.
Profsąjungos susivienijo prieš reformą ir organizavo šimtatūkstantinius protestus. Kai kurie mitingai peraugo į smurtą, kai vyriausybė, pasinaudodama išimtimi, po audringų debatų „prastūmė“ reformą be balsavimo parlamente. Protestus lydėjo streikai geležinkelyje ir oro uostuose. Kelias savaites dalyje Paryžiaus nebuvo išvežamos šiukšlės.
Prancūzijos „geltonosios liemenės“. EPA-ELTA nuotr.
E. Macronas jautrią pensinio amžiaus temą į savo darbotvarkę įtraukė jau per pirmąją savo kadenciją, tačiau po vadinamųjų geltonųjų liemenių protestų kilo koronaviruso pandemija ir reformos iniciatyva buvo atidėta. Tada per 2022 m. rinkimų kampaniją E. Macronas paskelbė apie naują mėginimą.
E. Macronas reformą argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose – nes dėl senėjančios visuomenės darbuotojai turi išlaikyti vis daugiau pensininkų. Kad įmokų dydis išliktų stabilus, gyventojai esą turi dirbti šiek tiek ilgiau.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Reikjavikas/Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „nepriimtinu“ ir „baisiu“ pavadino protestuotojų išpuolį prieš jo žmonos Brigitte Macron giminaitį.
„Jis buvo užpultas, nes yra mūsų tolimesnis sūnėnas“, – sakė E. Macronas apie 30 metų Jeaną Baptiste’ą Trogneux, kurį vėlai pirmadienį prie jo vadovaujamos šokolado parduotuvės šiaurės Prancūzijoje sumušė prieš vyriausybę nusiteikę protestuotojai.
„Manau, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini ir (…) baisūs“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, jog tikisi, kad teisingumo sistema imsis reikiamų veiksmų. E. Macronas kalbėjo atvykęs į Europos Tarybos viršūnių susitikimą Islandijoje.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron antradienį taip pat pasmerkė išpuolį prieš savo giminaitį, sumuštą prie jos šeimos šokolado parduotuvės per akivaizdžiai politiškai motyvuotą užpuolimą.
Protestuotojai prieš vyriausybę užklupo J. B. Trogneux pirmadienio vakarą, kai jis grįžo į savo butą virš garsiosios Trogneux šeimos šokolado parduotuvės, kuriai jis vadovauja Amjene, šiaurės Prancūzijoje. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Agresoriai smogė 30 metų B. Macron giminaičiui į galvą, rankas ir kojas, prieš pabėgdami įžeidinėjo „prezidentą, jo žmoną ir mūsų šeimą“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukos tėvas Jeanas Alexandre’as Trogneux. „Jie peržengė visas ribas. Esu nustėręs“, – pridūrė J. A. Trogneux. Jis sakė, kad sūnų apžiūrėjo gydytojas ir jis laukia skenavimo rezultatų.
B. Macron paskelbė retą pareiškimą, smerkiantį išpuolį kaip „bailumą, kvailumą ir smurtą“. Ji pareiškė solidarumą su savo šeima ir sakė nuolat su ja bendraujanti „nuo vakar 23 valandos“.
Vietos policija pranešė sulaikiusi aštuonis žmones po išpuolio, įvykusio netrukus, kai prezidentas E. Macronas pirmadienio vakarą 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) pasirodė pagrindinėje šalies televizijos naujienų programoje.
Jau šešios B. Macron šeimos kartos valdo Jeano Trogneux šokolado parduotuvę jos gimtojo Amjeno miesto centre, parduotuvė specializuojasi saldumynų iš apylinkėse užaugintų migdolų, skanėstai žinomi kaip „Amiens Macaron“, gamyboje.
Trogneux šeimos verslas, išplitęs visoje šiaurinėje Prancūzijoje, per šešerius E. Macrono valdymo metus ne kartą buvo protestuotojų taikinys, sklandant gandams, nors jie ne kartą buvo paneigti, kad prezidento šeima turi finansinių interesų įmonėje.
„Parduotuvė nesusijusi su politika“, – antradienį vietos laikraščiui „Courrier Picard“ sakė J. A. Trogneux. „E. Macronas neturi nieko bendra su mūsų verslu. Nesuprantu visų tų žmonių, kurie ir toliau neduoda mums ramybės. Kai kurie iš jų netgi ragina boikotuoti mūsų parduotuves ir gaminius. Jie viską suplakė į vieną krūvą“, – sakė jis
Šiais metais Prancūzijoje prieš E. Macroną kilo didžiausios per daugelį dešimtmečių demonstracijos dėl pensijų sistemos reformų, padidinusių pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Nesiliaujantys susirėmimai per protestus, taip pat išpuoliai prieš vietos ir šalies išrinktus asmenis, sukėlė diskusijas, ar šalis tampa vis nepakantesnė ir linkusi į smurtą.
Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį per protestus buvo padegtas vienas E. Macrono mėgstamiausių restoranų Paryžiuje – prabangi užkandinė „La Rotonde“, liepsnas greitai užgesino atvykę ugniagesiai.
Praėjusią savaitę vieno Vakarų Prancūzijos kaimo meras paskelbė atsistatydinantis po įtariamo jo namų padegimo, sukėlusio politikų pasipiktinimą. Yannickas Morezas iš Sen Breveno kaimo ne kartą buvo kraštutinių dešiniųjų aktyvistų užpultas dėl jo paramos vietos pabėgėlių centrui.
B. Macron liko sukrėsta, kai 2020 m. jai su vyru vaikštinėjant Tiuilri soduose prie prezidento rūmų, juos apsupo ir įžeidinėjo vadinamųjų „Geltonųjų liemenių“ protestuotojai.
Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad 2022 m., kai šalyje vyko parlamento ir prezidento rinkimai, fizinio ar žodinio smurto prieš įstatymų leidėjus atvejų padaugėjo 32 procentais.
„Tik blogyn ir blogyn. O dabar jau ir prezidento šeima“, – tviteryje parašė valdančiosios partijos įstatymų leidėjas Karlas Olive’as.
Paryžiaus policija „Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis ir baudomis. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 13 d. (AFP-ELTA). Paryžiaus policija šeštadienį leido ašarines dujas ir skyrė šimtus baudų, kad pralaužtų transporto priemonių koloną, kurios dalyviai mėgino blokuoti eismą protestuodami dėl koronaviruso apribojimų ir didėjančių pragyvenimo išlaidų.
Įkvėpti sunkvežimių vairuotojų, užblokavusių Kanados sostinę Otavą, tūkstančiai demonstrantų iš visos Prancūzijos patraukė į Paryžių automobilių, sunkvežimių ir furgonų kolonomis, pasivadinę „Laisvės vilkstine“.
Policija, kuri buvo uždraudusi protestą, greitai ėmėsi priemonių pašalinti automobilius nuo įvažiavimų į miestą ir skyrė baudas už dalyvavimą nelegalioje akcijoje.
Tačiau daugiau nei 100 transporto priemonių sugebėjo priartėti prie Eliziejaus laukų, kur policija panaudojo ašarines dujas protestuotojams išvaikyti, ir tos scenos priminė 2018–2019 metų „geltonųjų liemenių“ antivyriausybines riaušes.
Pasak šaltinio policijoje, tarp suimtųjų Paryžiuje yra Jerome‘as Rodriguesas, vienas iš pagrindinių „geltonųjų liemenių“ protestų veikėjų ir dabartinės vilkstinės rėmėjas.
Paryžiaus policija „Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis ir baudomis. EPA-ELTA nuotr.
Vidaus reikalų ministras Gerardas Darmaninas „Twitter“ tinkle paskelbė, kad pareigūnai Paryžiuje suėmė 54 protestuotojus ir skyrė 337 baudas.
Demonstrantai priešinasi COVID pasui, kurio reikia, norint patekti į daugelį viešųjų vietų, tačiau kai kurie taip pat protestavo dėl kylančių energijos ir maisto kainų – tų pačių problemų, kurios sukėlė „geltonųjų liemenių“ protestus, sukrėtusius Prancūziją 2018 metų pabaigoje ir 2019 metų pradžioje.
Vyriausybė pranešė, kad planuoja sušvelninti kaukių dėvėjimo taisykles iki vasario 28 dienos, o iki kovo pabaigos arba balandžio pradžios panaikinti COVID paso reikalavimus.
Pasak pareigūnų, dar maždaug 24 tūkst. žmonių protestavo kitose šalies vietose, įskaitant pietinį Monpeljė miestą, kur radikalūs aktyvistai išdaužė dviejų bankų stiklinius fasadus.
Iš Paryžiaus kai kurie protestuotojai planuoja keliauti į Briuselį, kur vyks pirmadienį ten suplanuotas protestas pavadinimu „Europinė konvergencija“.
Belgija taip pat uždraudė šį renginį, o jos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo paragino būsimus jo dalyvius „eiti ir protestuoti savo šalyje“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui antausį skėlęs asmuo pirmą kartą pakomentavo savo motyvą.
28 metų Damienas T. per apklausą nurodė taip norėjęs pareikšti „savo nepasitenkinimą“ E. Macrono politika, Lione pranešė generalinis prokuroras Alexas Perrinas. Be to, jis simpatizuoja „Geltonųjų liemenių“ judėjimui bei kraštutinių dešiniųjų idėjoms.
Damienas T. esą teigė trenkęs E. Macronui „instinktyviai, negalvodamas“. Incidentas įvyko antradienį, kai prezidentas lankėsi Ten-l‘Ermitažo bendruomenėje Pietų Prancūzijoje. Bedarbis iš vieno regiono kaimo sakė pritariantis „dešiniųjų ar ultradešiniųjų politiniams įsitikinimams“, tačiau jokiai partijai nepriklausąs.
Pas taip pat sulaikytą vyriškio draugą Arthurą C, kuris incidentą filmavo mobiliuoju telefonu, policija per kratą, be kita ko, rado Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ egzempliorių. Taip pat konfiskuota knygų apie karą, Rusijos revoliucijos vėliava ir ginklų, kuriuos jis laikė neteisėtai.
Anot žiniasklaidos, smurtautojui gresia iki trejų metų kalėjimo bausmė ir piniginė bauda.
Dabar visa Europa išsijuosusi kritikuoja Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, esą jis – žiaurus diktatorius, bet kokia kaina siekiantis kuo ilgiau išsilaikyti prezidento poste.
Aliaksandro Lukašenkos nuodėmės
Šiandieninis vadovas A.Lukašenka tikrai turįs nuodėmių. Nė neabejoju, kad kiekvienų rinkimų metu balsai Baltarusijoje buvo klastojami traukiant už ausų į viršų būtent A.Lukašenką ir tuo pačiu smukdant jo oponentus. Viešai demonstruojami kadrai, kaip Baltarusijos specialiosios pajėgos terorizuoja mitinguojančius baltarusius, nesutinkančius su 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų rezultatais, neva bylojančiais, kad A.Lukašenka net ir po 26-erių metų valdymo vis dar sugeba išlaikyti 80-ies proc. populiarumą, – šokiruojantys.
Verta prisiminti ir Olego Alkajevo knygą „Rastrelnaja komanda“. Slaptųjų tarnybų istorijų mėgėjai, be abejo, bus girdėję šią pavardę. Šis aukšto rango Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos karininkas seniai išvykęs iš Baltarusijos. Šiandien jis greičiausiai gyvena Vokietijoje. Ten jis ir parašė daug triukšmo sukėlusius prisiminimus. O.Alkajevas savo knygoje pasakoja, kaip ne vienerius metus vadovavo mirties bausmę Baltarusijos kalėjimuose vykdančiai komandai, kaip ėmė įtarti, jog pistoletas, kuriuo buvo nušaunami mirties bausme Baltarusijoje nuteisti kaliniai, slapta naudotas politinių prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentų žudymui… Į jo iškeltus klausimus taip ir neatsakyta.
Negalima pamiršti, kad būtent A.Lukašenka įsileido į šalį užtektinai daug rusiškų karinių bazių, šitaip Baltarusijos nepriklausomybei sukeldamas mirtiną pavojų.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Kuo konkrečiai A.Lukašenka nusikalto Lietuvai? Viena iš jo baisiausių nuodėmių – Astravo regione prie pat Vilniaus statoma nesaugi, bet kada į orą išlėkti ir vilniečius išnuodyti galinti atominė jėgainė. Kita nuodėmė – pastangos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę traktuoti kaip baltarusišką darinį, lietuvius įspraudžiant į Žemaitijos rėmus.
Tačiau nė vieno reiškinio neįmanoma deramai įvertinti be palyginimų, sugretinimų. Pavyzdžiui, palyginkime, kaip Prancūzijos sostinėje Paryžiuje visai neseniai buvo tramdomi „geltonųjų liemenių“ protestai, ir tada pastarųjų dienų grumtynės Minsko gatvėse argi atrodys labai žiaurios?
Kokios Nikolos Pašiniano nuodėmės?
Kitas palyginimas – per Rytų partnerystės programos prizmę. Europa ne vienerius metus iš eilės Vakarų link tempia Armėniją. Tiek tuomet, kai Armėnijai vadovavo Seržas Sargsianas, tiek dabar, kai Armėnijai vadovauja Nikolas Pašinianas. O juk A.Lukašenka, lyginant jį su Armėnijos vadovais, turi vieną akivaizdų pliusą. Riebų pliusą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius jis, vadovaudamas Baltarusijai, neužėmė nė centimetro svetimų žemių. Jam valdant iš Baltarusijos pusės kaimynų link nenušvilpė nė viena kulka, nė vienas sviedinys. Tarp Baltarusijos – Ukrainos ir Baltarusijos – Lietuvos valdant A.Lukašenkai nebuvo nė vieno karinio incidento pasienyje.
O štai Europos kažkodėl labai liūliuojama Armėnija iki šiol negrąžina Azerbaidžanui prieš kelis dešimtmečius užgrobto Kalnų Karabacho, nors tuo pačiu Europa visuose oficialiuose, viešuose dokumentuose tvirtina, jog Kalnų Karabachas – Azerbaidžano žemė, jog Briuselis su Strasbūru gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą būtent su Kalnų Karabachu.
Armėnijos premjeras N. Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Kiekvienas neteisėtas, antidemokratinis A.Lukašenkos žingsnis palydimas gausiomis kritikomis tiek iš Briuselio, tiek iš Vašingtono, tiek iš Vilniaus. Pritariu: jei elgiasi negražiai – barkime. Bet kodėl kritikos, sakykim, iš Lietuvos politikų nesulaukia Armėnijos premjeras N.Pašinianas, demonstratyviai nepaklūstantis Jungtinių Tautų rezoliucijoms, įpareigojančioms armėnų separatistus kuo greičiau palikti Kalnų Karabachą? Kodėl Armėnijai nepriekaištaujama, kai, pavyzdžiui, 2016-aisiais ir visai neseniai 2020-aisiais kilo kariniai incidentai pasienio teritorijose, nusinešę gyvybių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje?
Galų gale solidi gyvenimiška patirtis šių eilučių autoriui leidžia abejoti ir neva Armėnijoje pergalę švenčiančia demokratija.
Gal ir galima sutikti, kad Armėnijoje žmogaus teisės bei žodžio laisvė gerbiami labiau nei Baltarusijoje. Bet neišnarpliotų Pietų Kaukazo paslapčių – daug. Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano žentas Mikaelas Minasianas neseniai savo asmeninėje paskyroje Facebooke buvo paskelbęs daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo dabartinis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Videokomentaras paskelbtas 2020 metų gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Jis turįs ilgą pavadinimą – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“.
Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas pažymi, jog esama faktų, bylojančių, jog premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą, taip pat sutepė savo reputaciją prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. O kad paslėptų nuodėmes, vieną savo patarėją gegužės 23 dieną slapta komandiravo į Voronežą, kad ten šis surengtų slaptas derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų atstovais.
Buvęs Armėnijos diplomatas dar priduria: „Yra faktų, kad N.Pašiniano atstovas su kažkokiu Davidu Galstianu iš Voronešo nuvyko į Maskvą, kad ten su Rusijos gynybos ministerijos pareigūnais sureguliuotų į paviršių iškilusį skandalą dėl nelegalios prekybos ginklais. Taigi N.Pašinianas dėl savo asmeninių reikalų kenkia ne vien Armėnijos prestižui. Jis kenkia ir šalies saugumui“.
Ar tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai OCCRP, „Finance Uncovered“ ir „Transparency International“, visuomet noriai besiimantys kritikuoti Turkiją ir Azerbaidžaną, ėmėsi šios temos? Beje, ši informacija buvo smulkiai išguldyta armėniškame armenianreport.com leidinyje, tad Azerbaidžanas – čia niekuo dėtas.
Lietuvai ši tema turėtų rūpėti. Juk ji aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės programoje ir, regis, kuruoja būtent Armėniją.
Kas ir kada Lietuvoje rašė apie mafiją?
Taip pat būtų įdomu išgirsti, ar tarptautinė tiriamoji žiniasklaida deramai išanalizavo 2018-aisiais metais birželio ir rugpjūčio mėnesį Ispanijoje sulaikytų armėnų – gruzinų mafijos lyderių darbelius? Negi pamiršome: 2018 metų birželio 26-ąją Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį armėnų mafija vadinamai grupuotei (be 129 narių suimti ir septyni „įteisinti vagys“). Tąsyk atliktos 74 kratos Ispanijos miestuose Madride, Barselonoje, Valensijoje, Granadoje, Alikantėje, Marbelyje. Kratų metu paimta 100 tūkst. eurų grynaisiais, 9 šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės bei įrenginys, skirtas perlydyti brangiuosius metalus.
Armėnų mafija. Emblema
Intensyvus tyrimas dėl armėnų mafijos (Armenian Power) pradėtas, kai Ispanijos teisėsauga nustatė, jog Marbelio mieste gyvena keletas asmenų, palaikančių ryšius su vienu iš įtakingiausių „įteisintų vagių“ Europoje. Pasirodo, tas ypač įtakingas „įteisintas vagis“ yra gyvenęs ir Lietuvoje – būtent iš Lietuvos vadovavo gaujai, kurią Ispanijos teisėsauga sučiupo 2018-ųjų birželio mėnesį.
Ispanijos policijos duomenimis, mafijos atstovas Artiomas Sargsianas (pravardė – Artiom Saratovskij) – tai būtent tas žmogus, kuris po pasikėsinimo į vieno jo kontroliuojamos organizacijos nario gyvybę, įsakė Ispanijoje veikiantiems armėnų mafijos nariams susirinkti Lietuvoje – čia aptarti nesutarimus tarp gaujų.
Ar mes jau žinome, kas ir kodėl leido atvykti A. Sargsianui su savo sėbrais į Lietuvą?
Belieka pridurti, kad 2017-aisiais metais Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį gruzinų mafijai, kuomet sučiupo 30 gruzinų, kaltinamų priklausius gruzinų mafijai. Bet ar apie tai tarptautiniai tiriamosios žurnalistikos centrai parašė bent vieną eilutę? Ar šia tema ką nors rašė lietuviškasis 15min.lt, mėgstantis imtis kritiškų Azerbaidžanui ir Turkijai temų? Šiomis sudėtingomis temomis teparašyta slaptai.lt portale…
ESISC ataskaita
2017 metais europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras) paskelbė sensacingą ataskaitą.
Minėtame pranešime pasakojama, kaip Azerbaidžanas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną specialiai kryptingai rengtas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kursčiusi lobistines Europos organizacijas. Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (veikia Belgijoje nuo 2002 metų; sutrumpintas pavadinimas – ESISC) demaskuoti europiečiai politikai, tampriai susidraugavę su Vakarų armėnų diasporomis, organizuojančiomis tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas. Tos akcijos specialiai nukreiptos prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
Klodas Monikė. ESISC vadovas
Vienas iš ataskaitos autorių – ESISC vadovas Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas, nagrinėjantis terorizmo, šnipinėjimo, organizuoto nusikalstamumo, tarptautinių konfliktų temas. Žurnalistinė veikla tebuvo priedanga. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo. Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.
Žodžiu, K.Monikės vadovaujama komanda 2017-aisiais pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).
The European Strategic Intelligence and Security Center (ESISC)
Šios organizacijos dėka demaskuota tendencinga, angažuota armėnų diasporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengė gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi. Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliavo šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, rėmė neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir darė spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis.
Koks šiandien tų 2017-aisiais tendencingai veikusių europarlamentarų likimas? Gal jie – jau nebeišrinkti į Europos Parlamentą, bet į jų vietas susėdo kiti, dar tendencingesni?
Gal Vakarai mano, jog šitaip nuolaidžiaudami Armėnijai suvilios ją pasukti Vakarų kryptimi? Gal manome, kad, nepasmerkdami neteisėtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabacho regione, padarysime Jerevaną ištikimu sąjungininku (Lietuva – iš tų valstybių, kurios aiškiai nepasmerkė armėnų separatistų surengtų rinkimų okupuotame Kalnų Karabache)? O gal manome, kad minėdami Krymo, Padniestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos atvejus bei pamiršdami Kalnų Karabacho tragediją, tokiu būdu sugėdinsime Jerevaną, priversime elgtis jį džentelmeniškai?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Rytų partnerystės išvakarėse štai taip kalbėjo: „Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje“ (informacijos šaltinis – ELTA).
O kur bent užuomina dėl Kalnų Karabacho skaudulių?
Kaip Armėnijos perspektyvas vertina Lietuvos žvalgyba?
Norint perprasti Pietų Kaukazo regiono specifiką patariu susirasti 2019-aisiais paskelbtą Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (AOTD) atsakaitą dėl „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“.
VSD ir AOTD ataskaitoje už 2018-uosius metus apie Kalnų Karabachą štai kas parašyta:
„Rusijos vaidmuo įšaldytuose konfliktuose posovietinėje erdvėje suteikia galimybę užsitikrinti jai palankią šalių užsienio politiką – tai labiausiai pastebima Armėnijos atveju. Armėnijos priklausomybė nuo Rusijos paramos Kalnų Karabacho konflikte lemia, kad Jerevanas siekia išlaikyti gerus santykius su Kremliumi. Nepaisant 2018 m. įvykusios „Aksominės revoliucijos“, šalies užsienio politikos kryptis nesikeis“.
Ši nedidelė Lietuvos saugumo citata lai atveria akis tiems, kurie nemato nė vienos armėniškos nuodėmės.
Jei jau tokie kritiški A.Lukašenkai, kokie vis tik turėtume būti kritiški N.Pašinianui?!
XXX
Apie autorių.
Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotrauka
Vytautas Čepukas gimė 1953 metais Krasnojarsko krašte (Rusija) politinių kalinių šeimoje. Penkerių metų buvo parvežtas į Lietuvą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o po 1991 sausio įvykių įstojo į Lietuvos savanorių tarnybą. 1991-aisiais gynė Lietuvos parlamentą. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį ėmė tarnauti Lietuvos krašto apsaugos depertamento Utenos komendantinio būrio vadu.
Po to – tarnyba mokomajame karių rengimo mokymo centre, 1993 metais paskirtas SKAT 71-ojo bataliono vadu. Nuo 2000 iki 2003 tarnavo Vilniaus apskrities KASP rinktinės vadu.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo nuo vyr. leitenanto laipsnio. Baigė tarnybą 2003 metais, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, savanorio kūrėjo, Lietuvos kariuomenės „Už nuopelnus“, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje šaulių žvaigždės medaliu.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos valdžia gins savo šalį visomis teisėtomis priemonėmis, nepaisydama Vakarų kritikos. Tai trečiadienį per susitikimą su Vitebsko srities administracijos atstovais pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Mes ginsime savo šalį visais teisėtais metodais. Savo šalies mes niekam neatiduosime“, – pabrėžė valstybės vadovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, kaimynai ir partneriai Vakaruose, vertindami įvykius Baltarusijoje, kartais taiko dvejopus standartus, ypač rinkimų laikotarpiu. „Jie jau pradeda mums užsiminti: jūs žiūrėkite, kad viskas būtų demokratiškai, kad gatvėse nebūtų susirėmimų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, pareigūnai per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas Prancūzijoje ir riaušes Jungtinėse Valstijose veikia ryžtingai. „Matote, kas ten vyksta. Ten be ašarinių dujų neapsieinama“, – pareiškė A. Lukašenka. „Pakritikuokite Trumpą, Jungtines Valstijas dėl demokratijos stygiaus, pamėginkite Rusijai užvažiuoti. Prisibijo. Ir štai jie, ko gera, vėl nusprendė pasitreniruoti su Baltarusija. Nepavyks!“ – pabrėžė prezidentas.
Per „Geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje šeštadienį areštuota daugiau kaip 100 demonstrantų.
Policijos teigimu, iki 13.00 val. vietos laiku policija areštavo 106 demonstrantus. Teigiama, kad kai kurie turėjo su savimi plaktukų ir benzino kanistrų.
Valdžios institucijos uždraudė demonstracijas tam tikrose Paryžiaus vietose, įskaitant turistų traukos centrą – Eliziejaus laukus, tačiau kai kurie protestuotojai nepaisė draudimo ir kilo neramumai. Siekdami išvaikyti demonstrantus, policininkai panaudojo ašarines dujas.
Paryžiuje šeštadienį imtasi didelių saugumo priemonių, dislokuota per 7000 policininkų, nes šią dieną mieste taip pat buvo planuojami protestai dėl klimato kaitos ir pensijų reformų.
„Geltonųjų liemenių“ judėjimo nariai jau nuo praėjusių metų lapkričio rengia protestus dėl socialinės nelygybės ir prezidento Emmanuelio Macrono ekonominių reformų politikos. Vasarą protestai buvo aprimę.
Prancūzijos policija. EPA -ELTA nuotr.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras pirmadienį pradėjo geltonųjų liemenių protestų malšinimo metodų peržiūrą. Geltonųjų liemenių judėjimo rengiami protestai prasidėjo pernai, kai buvo siekiama atšaukti prezidento Emmanuelio Macrono priimtus sprendimus.
Vidaus reikalų ministras Christophas Castaneris būdus, kuriais policijai pavyko susidoroti su protestais, parėmė, bet vis tiek subūrė 15 ekspertų komandą, kad šie suformuluotų naują strategiją, kaip susidoroti su panašiomis demonstracijomis.
Kai kuriais atvejais protestai Prancūzijoje išaugdavo į mūšį su policija, abi pusės viena kitą kaltino jėgos panaudojimu.
C. Castaneris teigė, kad į Molotovo kokteilius policija švelniai atsakyti negali. Jis subūrė prokurorus, sociologus ir saugumo atstovus, kad šie „pateiktų minčių, kaip į nevaldomą smurtą reaguoti tvirtai, bet apsaugoti net ir tuos, kurie smurtinius veiksmus atlieka“.
„Geltonųjų liemenių” protestai Paryžiaus gatvėse. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijoje būdai, kuriais policijai pavyko malšinti geltonųjų liemenių protestus, yra laikomi kontraversiškais. Aktyvistai teigia, kad policijos pasitelkiamos priemonės lemia sunkius sužalojimus ir jų veiksmai yra nereikalingi, smurtiniai.
Mėnesio pradžioje protestuotojai surengė sužalotųjų paradą, buvo norima pasmerkti policijos panaudotą jėgą.
Vidaus ministerija gegužės viduryje teigė, kad per geltonųjų liemenių protestus buvo sužeisti 2 448 protestuotojai ir 1 797 saugumo pajėgų darbuotojai.
Šeštadienį šimtai „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių išėjo į Paryžiaus gatves dalyvauti dar vienoje, jau 24-ojoje nacionalinėje protesto akcijoje. Tai pranešė AFP.
Manifestacija „Bendras atsakas“ prasidėjo apie 13 valandą vietos laiku (14 valandą Lietuvos laiku) Monparnaso rajone. Iš ten aktyvistų kolona patraukė į Italijos aikštę. Kol kas neužfiksuota jokių incidentų.
Lygiagrečiai Prancūzijos sostinėje rengiama akcija „Už objektyvų nušvietimą žiniasklaidoje“. Jos dalyviai rengia mitingus prie didžiausių šalies radijo stočių ir televizijos kanalų, tarp kurių – „CNews“, BFMTV, TF1, LCI, būstinių.
Anksčiau Prancūzijos VRM priminė, kad draudžiama rengti demonstracijas Eliziejaus laukuose, Nacionalinio Susirinkimo (parlamento žemųjų rūmų) ir Eliziejaus rūmų rajone, taip pat prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros.
„Geltonųjų liemenių“ demonstracijos šeštadienį vyksta ir kituose Prancūzijos miestuose.
Prancūzijoje penkis mėnesius nerimstant smurtiniams „geltonųjų liemenių“ protestams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pristatė savo politinį atsaką į protestus.
Prezidentas teigė, kad po beveik pusės metų antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų, kurie kartais virsdavo smurtiniais, „viešoji tvarka šalyje privalo būti atkurta“.
Pasisakydamas Prancūzijos vadovas paskelbė apie priemones, kuriomis bus siekiama numalšinti „Geltonųjų liemenių“ protestuotojų įniršį ir nusivylimą.
E. Macronas pažadėjo didelį mokesčių sumažinimą, žadėjo „gerokai sumažinti“ pajamų mokestį vidurinei klasei. Pasak prezidento, jis nori „sumažinti mokesčius maksimaliam skaičiui piliečių ir ypač tiems, kurie dirba, vidurinei klasei“.
Prezidentas sakė, kad svarstoma mažinti viešąsias išlaidas, ir pridūrė, kad prancūzai taip pat turės daugiau dirbti, bet tiksliau nekomentavo.
„Geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo lapkritį, kilus pasipiktinimui dėl degalų mokesčio didinimo, bet vėliau peraugo į platesnį nepasitenkinimą E. Macronu ir jo vyriausybe.
„Geltonųjų liemenių” narius suima Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos policija paskelbė suėmusi daugiau nei 200 šeštadienį Paryžiuje vykusio „geltonųjų liemenių“ protesto dalyvių po to, kai tarp protestuotojų ir policininkų kilo susirėmimai, informuoja AFP.
Antivyriausybiniai protestai šeštadienį rengiami jau 23 savaitę iš eilės. AFP korespondentai pranešė apie susirėmimus tarp policininkų ir demonstrantų. Policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir apsvaiginančias granatas, kad išsklaidytų demonstrantų minią Prancūzijos sostinės centre.
Kai kurie protestuotojai į policininkus mėtė butelius ir kitus daiktus, padeginėjo automobilius ir šiukšliadėžes.
Paryžiaus vicemeras Emmanuelis Gregoire’as sakė, kad žala padaryta tarp Bastilijos ir Respublikos aikščių buvo nemenka, ir ragino nutraukti smurtą.
Visoje Prancūzijoje buvo pasitelkta 60 000 policininkų ir žandarų, nes baimintasi, kad pasikartos tokios riaušės, kokios kilo kovo 16 d. Eliziejaus laukuose.
Paryžiaus policija pranešė sulaikiusi 227 demonstrantus.
Už sveikatos apsaugą atsakingi valdžios atstovai neigė, kad ligoninės perduoda policijai duomenis apie sužalotus „geltonųjų liemenių“ protestų dalyvius.
Dėl sunkiai sužeistų demonstrantų skaičiaus valdžia susilaukia kritikos tiek iš Prancūzijos, tiek ir iš užsienio.
Ginčus sukėlė ir išplėstos saugumo pajėgų galios. Tai reglamentuojantį įstatymą balandžio mėnesį pasirašė prezidentas Emmanuelis Macronas. Kritikai sako, kad tai pažeidžia žmonių teises.
Viena nuostata draudžia protestuotojams užsidengti veidus. Tačiau Prancūzijos Konstitucinis teismas, neleido priimti kai kurių ginčytinų įstatymo dalių. Jos būtų leidusios valdžiai uždrausti demonstracijose dalyvauti asmenims, „keliantiems itin didelę grėsmę viešajai tvarkai“.
„Geltonosios liemenės“ valdžios reikalauja pakeisti socialinę ir fiskalinę politiką.
Dėl Paryžiaus Dievo Motinos katedrą apėmusio gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė planuotą savo kalbą per televiziją. Tai vakare pranešė Eliziejaus rūmų atstovas.
Buvo planuota, kad E. Macronas pirmadienį per televiziją kreipsis į tautą ir, praėjus penkiems mėnesiams nuo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžios, paskelbs apie naujas lengvatas prancūzams.
„Geltonųjų liemenių“ protesto judėjimo dalyviai šeštadienį nusiaubė masonų ložę „Didieji Prancūzijos rytai“ Tarbo mieste. Tai šeštadienį pranešė laikraštis „La Depeche“.
Leidinio žiniomis, vėlai vakare manifestacijos dalyviai atžygiavo prie organizacijos pastato ir ėmė mėtyti į fasadą įvairius daiktus. Vienas iš protestuotojų perlipo tvorą ir atidarė vartus iš vidaus. Įsiveržę į pastatą, manifestantai jį nusiaubė – sulaužė baldus, išdaužė langus. Vienas iš vandalų išnešė iš ložės keturis kalavijus, kuriuos padėjo ant gretimo pastato palangės.
Dėl šio incidento pradėtas tyrimas. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras jį palygino su smurto akcijomis prieš žydus. „Po žydų – masonai, – parašė jis tviteryje. – Kai kvailumas lenktyniauja su niekšiškiausiu nepakantumu“.
Prancūzijos VRM duomenimis, 17-osios „geltonųjų liemenių“ nacionalinio protesto dienos akcijose šalyje dalyvavo 28,6 tūkstančio žmonių.
Tryliktąjį iš eilės šeštadienį Paryžiuje vykstantys „geltonųjų liemenių“ protestai nepraėjo be susirėmimų, kai demonstrantai susidūrė su riaušių policija. Prancūzijos televizija BFM praneša apie mažiausiai tris sužeistuosius, vienam jų nutraukta plaštaka, ir 10 sulaikytų protestuotojų.
Pasak BFM, protestuotojai į policijos pareigūnus mėtė akmenis ir kitokius daiktus, o policininkai atsakė ašarinėmis dujomis. Vienas iš protestuotojų buvo sunkiai sužeistas, kai ašarinių dujų granata sprogo jo rankose, jam bandant mesti granatą atgal į policininkus. Pasak televizijos BFM šaltinių, sprogusi granata vyrui nutraukė plaštaką.
Dar du žmonės, vienas jų – policijos pareigūnas, taip pat patyrė nesunkių sužalojimų, o 10 protestuotojų buvo sulaikyti dėl jų vaidmens smurto proveržyje.
„Geltonųjų liemenių“ protestuotojai Prancūzijos sostinėje žygiavo šalia Nacionalinės Asamblėjos, o savo kelią užbaigs prie Eifelio bokšto. „Geltonųjų liemenių“ aktyvistai, į gatves per tris mėnesius išvedę šimtus tūkstančių prancūzų, dabar siekia sėkmės rinkimuose, tačiau kol kas judėjimas yra politiškai susiskaldęs ir be aiškaus lyderio.
Tuo tarpu prezidentas Emmanuelis Macronas, sulaukęs daugelio protestuotojų pykčio, regis, susigrąžina visuomenės palaikymą savo bandymais nuraminti „geltonąsias liemenes“ nacionalinių debatų keliu. Naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, E. Macrono reitingai pamažu, bet auga.
Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje atsiliepė į profsąjungos CGT kvietimą dalyvauti proteste prieš „socialinį skurdą“. Prie raudonas liemenes vilkinčių profsąjungos narių antradienį prisijungė ir „geltonosios liemenės“. Iki šiol šios skeptiškai žiūrėjo į profsąjungas.
Prancūzai protestuoja prieš skurdą. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstrantai reikalavo didesnių algų bei sugrąžinti turto mokestį, kuris prezidentaujant Emmanueliui Macronui praktiškai buvo panaikintas. Prancūzijos sostinėje nedirbo Eifelio bokštas, nes jo darbuotojai dalyvavo mitinge.
Marselyje šalies pietuose prefektūra suskaičiavo 5 200 demonstrantų, Lione Rytų Prancūzijoje – 4 300. Mitingai vyko ir kituose miestuose.
CGT vadovas Philippe’as Martinezas kalbėjo apie sėkmingus protestus. „Čia daug „geltonųjų liemenių“, ir tai yra gerai, – pabrėžė jis. – Išskyrus liemenių spalvas, aš nematau daug skirtumų“. CGT reikalauja didesnių algų bei sustabdyti valstybės paramą įmonėms.
Protestuose dalyvavo ir kelios kitos profsąjungos, taip pat kairioji partija „La France Insoumise“ („Nepalaužiama Prancūzija“). Prisijungė ir studentai bei globalizaciją kritikuojančio tinklo „Attac“ nariai.
„Geltonosioms liemenėms“, reikalaujančioms E. Macrono atsistatydinimo, pastaruoju metu pavykdavo mobilizuoti daugiau demonstrantų nei profsąjungoms. Praėjusį šeštadienį visoje šalyje į gatves išėjo 60 000 žmonių. Tiesa, aktyvumas mažėja: protesto judėjimo pradžioje lapkričio viduryje jų dar buvo per 280 000.
Prancūzijoje tęsiasi „geltonųjų liemenių” protestai. EPA – ELTA nuotr.
Savo dvyliktąjį protestų savaitgalį „geltonosios liemenės“ Prancūzijoje vėl mobilizavo dešimtis tūkstančių demonstrantų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį protestuose visoje šalyje dalyvavo 58 600 žmonių – tai buvo maždaug 10 000 mažiau nei prieš savaitę. Keliuose miestuose, pirmiausiai Paryžiuje ir Bordo, neišvengta susirėmimų su policija. Suimta dešimtys asmenų. Šįkart „geltonosios liemenės“ pirmiausiai protestavo prieš „policijos smurtą“.
Demonstrantų kolonai pasiekus Respublikos aikštę Paryžiuje, kai kurie protestuotojai įsivėlė į konfliktą su policija. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Policijos duomenimis, sulaikyta 30 žmonių. Bordo taip pat kilo smurtiniai susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos. Čia suimta 17 asmenų.
Abiejuose miestuose saugumo pajėgos vėl naudojo gumines kulkas, prieš kurių naudojimą „geltonosios liemenės“ nuožmiai protestuoja. Jos argumentuoja, kad guminės kulkos gali sukelti sunkius sužalojimus. Mitingų dalyviai laikė rankose plakatus, kuriuos ragino uždrausti policijai per „geltonųjų liemenių“ protestus naudoti gumines kulkas ir akinamąsias granatas.
Praėjusią savaitę per demonstraciją sunkiai į akį sužeistas „geltonųjų liemenių“ vedlys Jerome’as Rodriguesas mitinge Paryžiuje buvo pasitiktas plojimais.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris penktadienį gynė guminių kulkų naudojimą prieš „riaušininkus“. Kartu jis paskelbė, kad už „piktnaudžiavimą“ bus baudžiama. Ministro duomenimis, nuo demonstracijų bangos pradžios lapkritį guminės kulkos buvo panaudotos 9 200 kartų.
„Geltonosios liemenės“ reikalauja prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinimo ir prancūzų perkamosios galios stiprinimo. Vyriausybės pažadai skirti milijardus mokestinėmis ir socialinėms lengvatoms „geltonųjų liemenių“ kol kas nepalenkė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Iš esmės aš pats esu „geltonoji liemenė“ – tokiu netikėtu pareiškimu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė protesto judėjimo šalininkų pašaipą ir piktdžiugą. Jei „geltonoji liemenė“ yra žmogus, kuris yra už geresnį darbo apmokėjimą ir už geresnį parlamento darbą, tai aš taip pat esu „geltonoji liemenė“, pareiškė 41-erių metų prezidentas interviu kelioms žiniasklaidos priemonėms.
Socialinėje žiniasklaidoje iš karto pasipylė pašaipos. „Cha cha cha. Turtingųjų prezidentas yra „geltonoji liemenė“, – tviteryje rašė vienas internautas. Kitas E. Macrono žodžius pavadino „nauja provokacija“. Daugelis paskelbė, kad šeštadienį vėl išeis į gatves protestuoti prieš prezidentą.
Interviu, be kita ko, žinių stočiai BFM-TV ir laikraščiui „Le Figaro“, E. Macronas taip pat suabejojo apklausomis, kad daugiau kaip 50 proc. prancūzų remia socialinį judėjimą, kuris jau pustrečio mėnesio rengia protestus prieš jį.
Kartu prezidentas pabrėžė pasimokęs iš protestų. Kilus pasipiktinimui dėl daugelio arogantiškais vadinamų jo pasisakymų, E. Macronas teigė, kad ateityje kruopščiau rinksis žodžius.
Paryžiuje demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“. EPA-ELTA nuotr.
Paryžiuje sekmadienį pirmą kartą demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“ – tai judėjimas, priešiškas „geltonosioms liemenėms“. Jis siekia ginti demokratiją ir institucijas ir atmeta dalies „geltonųjų liemenių“ vykdomą smurtą. „Raudonųjų šalikų“ iniciatorius Laurent’as Soulie’is yra artimas prezidento Emmanuelio Macrono partijai. Jis ir jo šalininkai pasisako už „taikią ir pagarbią Prancūziją“, kurioje nebūtų „neapykantos“.
Vis dėlto į demonstraciją nesusirinko tiek žmonių, kiek tikėtasi. Organizatoriai laukė mažiausiai 10 000 dalyvių – tiek jų feisbuke buvo pasižadėję dalyvauti „Respublikos laisvių eitynėse“ Prancūzijos sostinėje.
Demonstrantai skandavo „Demokratijai – taip, revoliucijai – ne“. Matėsi Prancūzijos ir Europos vėliavų. Kai kurie dalyviai vilkėjo marškinėlius su užrašu: „Aš myliu savo respubliką“ ir „Stabdykite smurtą“.
Šeštadienį dešimtys tūkstančių „geltonųjų liemenių“ vėl protestavo prieš E. Macrono politiką. Visoje šalyje suskaičiuota 69 000 demonstrantų.
„Geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje pareikalavo kuo skubesnio susitikimo su prezidentu Emmanueliu Macronu ir pagrasino išplėsti savo protestus prieš vyriausybę. Atvirame laiške vienas judėjimo lyderių Ericas Drouet’as kaltino šalies vadovą esant „kurčiam“ tautos reikalavimams.
„Daugelis „geltonųjų liemenių“ netenka kantrybės. Ir supraskite, kad kai kurie, deja, neliks ramūs amžinai“, – sakoma laiške, kuris buvo išplatintas ir per socialinius tinklus. E. Drouet’as „n-tąjį kartą“ reikalauja susitikimo su E. Macronu, rašė jis savo įsteigtos grupės „Įtūžusi Prancūzija!!!“ vardu.
„Geltonosios liemenės“ yra atviros dialogui, „tačiau ne vienašališkomis Eliziejaus rūmų sąlygomis“, – teigė aktyvistas. Konkrečių savo reikalavimų E. Drouet’as atvirame laiške neįvardijo, tačiau „geltonųjų liemenių“ judėjimas jau daug savaičių protestuose reikalauja stiprinti gyventojų perkamąją galią, tai pat mažinti mokesčius. E. Macrono nuolaidas, pavyzdžiui, didesnį minimalų atlyginimą, „geltonosios liemenės“ atmeta kaip visiškai nepakankamus.
E. Drouet’as dabar sakė, kad, jei E. Macronas toliau laikysis savo pozicijos, „tauta vėl perims valdžią“. Kitos savaitės bus „gana sunkios Prancūzijai“, paskelbė jis. Judėjimas esą „stiprės labiau nei bet kada“. Dieną ir naktį, savaitgalį ir savaitės dienomis „geltonosios liemenės“ bus matomos. „Mes nieko nebebijome“, – pabrėžė lyderis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume Davose. Eliziejaus rūmų Paryžiuje atstovas penktadienį kalbėjo apie labai intensyvią prezidento darbotvarkę. E. Macronui, be kita ko, tenka atlaikyti besitęsiančius vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestus prieš jo reformų politiką, informuoja agentūra „Reuters“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį taip pat pareiškė nevyksiąs į Davosą ir tai argumentavo nesutarimais su demokratais dėl biudžeto.
Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos kalnų kurorte vyks sausio 22-25 dienomis. Į jį laukiama atvykstant 2 500 ekonomikos, politikos, mokslo ir visuomenės atstovų iš viso pasaulio.
