Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad įtariamųjų ratas riaušių prie Seimo byloje kiekvieną savaitę didėja.
„Darbo tikrai yra daug. Iš esmės mobilizuota visa Vilniaus VPK organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba. Dirba 6 prokurorai, kurie vadovauja, koordinuoja šį tyrimą. Apimtis tikrai yra labai didžiulė, daug yra informacijos, daug filmuotos medžiagos, daug asmenų, kuriems mes turime ar dar turėsime klausimų. Tai tikrai didžiulis prioritetas šiai bylai ir noriu pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas labai intensyviai“, – žurnalistams antradienį teigė R. Požėla.
Generalinis komisaras akcentuoja, kad riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų ratas plečiasi.
„Įtariamųjų ratas didėja. Kiekvieną savaitę mes turime nusimatę taktiškai tam tikrus naujus sulaikymus, tai tas ratas didėja. Ką šiuo metu turime yra vieni skaičiai, ką po savaitės turėsime turbūt bus kiti skaičiai“, – sakė jis.
Pasak R. Požėlos, teisėsaugos akiratyje šiuo metu yra maždaug 40 asmenų, dalyvavusių riaušėse prie Seimo.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla teigia, kad policija, slopindama prie Seimo kilusias riaušes, naudojo proporcingas jėgos priemones. Jo teigimu, neramumų prie parlamento rūmų metu buvo sužalota 18 policijos pareigūnų.
„Šios dienos vertinimu, tai, kas vyko vakar, buvo dvejų dalių renginys. Pirma renginio dalis praėjo ir baigėsi vienu scenarijumi, nors, aišku, mes irgi analizuojame visą filmuotą medžiagą, pasisakymus galimus, jų tam tikrus kitus veiksmus ir jų atitikimą galiojantiems teisės aktams, o kitoje dalyje mes pamatėme visai kitą vaizdą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė R. Požėla.
„Ir iš esmės matant, kad situacija eskaluojasi, buvo priimtas sprendimas pasirengti specialiai policijos operacijai“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, palaipsniui vis eskaluojantis situacijai buvo įvertintos galimos grėsmės.
„Kaip matome iš tolesnių veiksmų, mūsų grėsmių vertinimas buvo teisingas, nes 18, berods, policijos pareigūnų yra sužaloti ir patyrę įvairias sužalojimo formas“, – sakė R. Požėla.
„Tiesiog buvo priimtas sprendimas, kad reikia pasitelkti įvairių pajėgumų. Ir būtent pasitelkti daugiau pareigūnų, kurie iš esmės specializuojasi atkuriant viešąją tvarką“, – pridūrė jis.
R. Požėlos teigimu, policijos operacija buvo baigta tik trečiadienį, 2 valandą nakties. Jo teigimu, šiuo metu yra sulaikyti 26 asmenys. Jo teigimu, šis sulaikytų asmenų sąrašas nėra baigtinis.
„Vieni asmenys sulaikyti pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl riaušių organizavimo, kiti buvo sulaikyti dėl galimai administracinės atsakomybės. Tai šiuo metu yra dirbama, taip pat analizuota visa filmuota medžiaga, kurios yra labai gausu“, – paaiškino generalinis policijos komisaras.
Jis akcentavo, kad policija labai atsakingai rengėsi bendrai policijos ir Viešojo saugumo tarnybos operacijai prie Seimo. R. Požėla atkreipė dėmesį, kad visų pirma protestuotojai buvo įspėti, tačiau policijos raginimų neišgirdo.
„Todėl sakingai ir proporcingai pradėjome naudoti fizinę jėgą, siekiant užtikrinti susirinkimų įstatymo reikalavimus, kad asmenys pasitrauktų nuo Seimo 75 metrus. Tos prievartos priemonės buvo mažoka, todėl buvo panaudotos ir ašarinės dujos“, – paaiškino R. Požėla.
„Šioje vietoje tikrai policija nemato jokio reikalo inicijuoti kažkokių vidinių patikrinimų dėl galimai neproporcingos jėgos panaudojimo ar policijos pareigūnų veiksmų galimo neatitikimo galiojantiems teisės aktams“, – pridūrė jis.
R. Požėlos teigimu, įvertinus galimas grėsmes priimtas sprendimas stiprinti Vyriausybės ir Seimo saugumą.
„Jau naktį buvo įrengtos antiriaušinės tvoros prie Vyriausybės, tai policija tikrai pasirengusi vykdyti savo funkcijas“, – sakė generalinis policijos komisaras.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šiuo metu šalyje trūksta maždaug 1400 policijos pareigūnų. Visgi policijos generalinis komisaras tikina, kad siekiant spręsti susidariusią situaciją dar šiais metais planuojama priimti iki 200 naujų policijos pareigūnų.
„Objektyvi situacija policijos organizacijoje yra tokia, kad pagal oficialiai patvirtintą pareigybių metodiką šiuo metu mums trūksta apie 1400 pareigūnų“, – spaudos konferencijoje po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio teigė R. Požėla.
Jis mano, kad policijos pareigūnų trūkumą nulėmė dar prieš jam tampant generaliniu policijos komisaru padaryti sprendimai.
„Visko buvo, pareigūnai ir dėl mažo atlyginimo išėjo, ir buvo įvairiais laikotarpiais atliktos tam tikros pertvarkos, kuomet buvo mažinamas policijos pareigūnų skaičius, galbūt tam, kad siekta intensyvinti likusių darbuotojų veiklą ir tam, kad jie galėtų gauti didesnį atlyginimą“, – sakė jis.
Visgi R. Požėla teigia turįs aiškų matymą, kaip susidariusią situaciją spręsti.
„Šiais metais mes planuotume iki 200 policijos pareigūnų naujai priimti. Pagrinde tai būtų prevencijos darbuotojai, tie patys bendruomenės pareigūnai, kurie dirbtų su visuomene, ir turbūt kriminalinės policijos tyrėjai, kurie dirbtų teritorinėse policijos įstaigose, tiriant konkrečias nusikalstamas veikas“, – sakė jis.
Paskirtasis policijos Generalinis komisaras lapkričio 6 d. teigė, kad tuo metu (susijusiu su įvykiais Garliavoje, – K.S.) teisėsaugai žinomi dalykai neatitiko šiuo metu transliuojamų Neringos Venckienės aplinkos versijų.
„Tuo metu, ką mes matėme, ką mes žinojome, tai tikrai, švelniai tariant, neatitiko dabar transliuojamų N. Venckienės sūnaus ar pačios N. Venckienės versijų. Tai buvo visai kiti dalykai. Ir jeigu tuos kitus dalykus iš esmės patvirtins tyrimas, apkaltinamasis nuosprendis, tai tiesiog visuomenė pamatys visai kitą vaizdą, negu dabar bandoma transliuoti iš vienos pusės“, – mįslingai sakė Renatas Požėla.
Tai, mano nuomone – nedviprasmiškas kalinės N. Venckienės bauginimas panaudojant psichinę prievartą – gal išsigąs ji, ims panikuoti ir pridarys klaidų savo gynyboje. Pagal BK 145 straipsnį taip daryti šiukštu negalima. Panašų pareiškimą gali sau leisti koks nors feisbuko komentatorius, bet ne policijos Generalinis komisaras, mojuodamas būsimais „apkaltinamaisiais nuosprendžiais”, kuriuos ne komisarai, ačiū Dievui, o teisėjai priima arba nepriima.
Gal aš klystu, bet policijos uždavinys baudžiamosiose bylose – neplepant viešai, surinkti jai įmanomus surinkti įkalčius ir pateikti juos prokurorams, kad šie nuspręstų, ar jų pakanka įtarimui kam nors teisme pareikšti, ar dar reikia papildomų tyrimų. Juk policijos, juo labiau jos Generalinio komisaro kalbėjimas viešai apie dar neatskleistus turimus įkalčius, net ir užuominomis, gali pakenkti tyrimui.
Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Generalinis komisaras, matyt, užmiršo, kad iš sukurtų 13 bylų beliko tik keturios bylos su pareikštais įtarimais, kurias dabar labai įdėmiai stebės mūsų advokatų padedama JAV teisėsauga.
Generalinio komisaro mįslingus žodžius netrukus išplėtojo „Lietuvos ryto“ ekspertė Asta Kuznecovaitė, aiškindama, kodėl, anot jos, N. Venckienė paniškai bijojo sugrįžti į Lietuvą.
„Atrodo, kad N. Venckienė iš tiesų labiausiai bijo klausimų apie Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Vaido Milinio nužudymus ir paslaptingą Andriaus Ūso mirtį“, – parašė ji.
Kodėl? Todėl, kad, anot jos, net patys prokurorai neabejoja, kad protu nepasižymėjęs, išgerti mėgęs ir narkotikų nevengęs Drąsius Kedys vienas, be sesers ir kitų artimųjų pagalbos, sugebėjo sukurpti istoriją, kurios aidas netyla jau dešimtmetį, o neatsakytų klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Po tokios „gražios“ žurnalistinės etikos požiūriu velionio D. Kedžio charakteristikos, pretenduojančios į BK 313 str. 2 d. (atsako tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui), šio straipsnio toliau skaityti buvo neverta, bet perskaičiau, kad žinočiau, ką, galbūt, „žino“ ir policijos Generalinis komisaras. Jei trumpai, tai plėtojama mintis, kad N. Venckienė tiesiogiai susijusi su žmogžudystėmis.
Turiu nuliūdinti „Lietuvos ryto“ ekspertę ir jos Generalinį policijos komisarą.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis lapkričio 7 d. Vyriausybėje žurnalistams patvirtino: „Šiandien turim tai, ką turim – tuos keturis straipsnius. Ir matysim, jeigu faktinės aplinkybės rodys ir situacija, kad reikia praplėsti įtarimų sąrašą, baudžiamosios atsakomybės ribas, tai bus taip ir daroma“, – teigė Generalinis prokuroras. „Yra galimybė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į užsienio valstybę dėl naujų įtarimų.“
Tačiau jau kitą dieną tv3.lt pažymėjo, kad ir advokatai, ir bylą tiriantis prokuroras nemato praktinių galimybių plėsti įtarimų sąrašą, kreipiantis į Jungtines Amerikos Valstijas.
2011 m. sausio 31-ąją Policijos departamente apžvelgdamas 2010-ųjų policijos veiklos rezultatus šios teisėtvarkos institucijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, be kitų opių dalykų, paminėjo pareigūnų drausmės problemą.
Štai septyni šimtai šalies policijos patrulių ekipažų jau valdomi pažangiomis mobilaus stebėjimo ir komunikacijos technologijomis – sukūrus mobilią darbo vietą, tarnybiniuose policijos automobiliuose įrengta technika leidžia pareigūnams negaišinant laiko patikrinti asmens ar transporto priemonės duomenis, kartu tai puiki priemonė mažinti korupciją. Atrodytų, tereikia tik džiaugtis tokia naujove, ypač krizės sąlygomis. Deja…
