Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Prancūzijai ir Italijai nepavyksta išspręsti ginčo dėl pabėgėlių priėmimo.
Paryžius penktadienį specialiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime liko griežtas Romos atžvilgiu. Kol dešinioji Italijos vyriausybė neatvers uostų gelbėjimo laivams, Prancūzija nepriims tūkstančių migrantų iš Italijos, kaip žadėjo, Briuselyje pareiškė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.
Jis apkaltino Italiją, kad ši, uždarydama savo uostus gelbėjimo laivams, kaip pastarąjį kartą „Ocean Viking“, nepaiso jūrų teisės. Todėl Paryžius, kaip ir Berlynas, esą nemato priežasties priimti iš Italijos po 3 500 pabėgėlių, kaip žadėjo.
Graikijos imigracijos ir prieglobsčio ministras Notis Mitarachis pareikalavo privalomos pabėgėlių padalijimo sistemos. „Per ilgai kalbame apie europietišką migracijos krizės sprendimą“, – sakė jis Briuselyje. Dabar jau esą reikalingi rezultatai.
ES nuo 2015 metų nepavyko susitarti dėl privalomų pabėgėlių priėmimo taisyklių. Vasarą šalys narės vietoj to susitarė dėl savanoriško „solidarumo mechanizmo“, kad sumažintų naštą tokioms šalims, kaip Italija ir Graikija, į kurias plūsta pabėgėliai. Tačiau, Europos Komisijos duomenimis, vietoj sutartų 8 000 žmonių buvo perskirstyti tik keli šimtai.
Susitikime penktadienį pirmiausiai buvo kalbama apie migrantus, kurie atvyksta į Europą pavojingu Viduržemio jūros maršrutu. Nuo metų pradžios Europos Komisija suskaičiavo 90 000 šiuo keliu į ES atvykusių pabėgėlių – 50 proc. daugiau nei pernai.
Už imigraciją atsakingas Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas ragino partnerius parodyti „žmogiškumą“. ES pastaruoju metu priėmė 9 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, o dabar ginčijasi dėl kelių dešimčių tūkstančių, kritikavo jis.
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo naują Lenkijos žiniasklaidos įstatymą, kuriuo ribojama užsienio kapitalo nepriklausoma žiniasklaida ir paragino ES priimti žiniasklaidos laisvės apsaugos aktą.
„Žiniasklaidos pliuralizmas ir nuomonių įvairovė yra tai, kuo stiprios demokratijos džiaugiasi, o ne su kuo kovoja. Lenkijos žiniasklaidos įstatymo projektas siunčia neigiamą signalą. Mums reikia žiniasklaidos laisvės akto visoje ES, kad užtikrintume žiniasklaidos laisvę ir palaikytume teisės viršenybę”, – tviteryje rašė V. Jourova.
Trečiadienį Lenkijos parlamentarai balsavo už įstatymą, pagal kurį ne ES bendrovėms negalėtų priklausyti kontroliniai Lenkijos žiniasklaidos įmonių akcijų paketai. Kritikų teigimu, toks žingsnis pažeistų žiniasklaidos laisvę.
Jei įstatymas būtų galutinai priimtas, JAV „Discovery“ grupė būtų priversta parduoti kontrolinį TVN – vienos didžiausių Lenkijos televizijos tinklų – akcijų paketą. Naujienų televizija TVN24 dažnai itin kritiškai atsiliepia apie valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovaujamos Vyriausybės sprendimus.
Lenkija yra ES narė, o visuomenės apklausos rodo, kad gyventojai nori ir toliau likti Bendrijoje, nepaisant premjero Mateuszo Morawieckio vadovaujamos Vyriausybės ginčų su Briuseliu.
Europos Komisija vis dar nėra patvirtinusi Varšuvos planų, kaip bus išleistos lėšos, gautos iš ES Gaivinimo fondo, skirto atkurti ekonomiką po koronaviruso pandemijos.
Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as tviterio paskyroje pareiškė palaikymą Lietuvai dėl santykių su Taivanu.
„Esame išvien su mūsų sąjungininke Lietuva ir smerkiame Kinijos Liaudies Respublikos pastaruosius atsakomuosius veiksmus – ambasadoriaus Vilniuje atšaukimą ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių Pekine. JAV remia Europos partneres, mezgančias ryšius su Taivanu“, – teigė N. Price‘as.
ELTA primena, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine, teigta URM pranešime.
Lietuvos URM apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.
Berlynas neketina nusileisti ginče su Jungtinėmis Valstijomis dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Mums nereikia kalbėti apie Europos suverenitetą, jei tai yra suprantama kaip darymas visko taip, kaip to ateityje norės Vašingtonas“, – naujienų agentūrai DPA sakė H. Maasas, likus mažiau nei mėnesiui iki sausio 20 d., kuomet Joe Bidenas pradės eiti JAV prezidento pareigas.
Berlynas tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius santykius su Vašingtonu, kai JAV vadovu taps J. Bidenas.
Tiesa, teigė H. Maasas, tarp JAV ir Vokietijos vis dar yra nesutarimų.
„Vokietijos vyriausybė nepakeis savo pozicijos dėl „Nord Stream 2“. Svarbu tai, kad mūsų nuomonės dėl esminių strateginių ir geopolitinių klausimų sutampa, kad esame toje pačioje aikštelės pusėje“, – sakė jis.
Vis dėlto, kaip ir D. Trumpas, J. Bidenas JAV pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu nepakeis – išrinktasis prezidentas taip pat prieštarauja rusiškam dujotiekiui.
„Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio 94 proc. jau nutiesta, rusiškos dujos būtų tiekiamos tiesiogiai Vokietijai.
JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis.
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjunga dar kartą pristabdė tokių Rytų Europos šalių, kaip Ukraina, viltis tapti Bendrijos narėmis.
Rytų partnerystės 10 metų gyvavimo proga ES pirmadienį gyrė vykstantį bendradarbiavimą, tačiau nedavė jokių užuominų dėl narystės perspektyvos.
ES užsienio politikos įgaliotinės Fedeicos Mogherini paskelbtame pareiškime yra tik tokie sakiniai, kaip: „Tokie mūsų pasiekimai, kaip prekybos didinimas ir politinio bendradarbiavimo stiprinimas (…) bus įkvėpimas tolesnei pažangai“.
Rytų partnerystės projektas 2009-aisiais buvo pradėtas buvusioms sovietinėms respublikoms paremti ir demokratizuoti. Į jubiliejines iškilmes Briuselyje susirinko Rytų partnerystė šalių užsienio reikalų ministrai. Tarp šių šalių be Armėnijos ir Azerbaidžano yra Ukraina, Gruzija, Moldova bei Baltarusija. Ypač Ukraina ir Gruzija jau senokai tikisi narystės ES perspektyvos.
Ministrų susitikimą aptemdė įstrigęs konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Armėnijos ir Azerbaidžano ginčas užkirto kelią susitarimui dėl bendro baigiamojo pareiškimo. Todėl pareiškimą paskelbė tik ES vyriausioji diplomatė F. Mogherini.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį Vilniuje pasirašė partnerystės sutartį su lenkiško kapitalo naftos perdirbimo koncernu „Orlen Lietuva“.
Sutartimi pasiektas kompromisas ilgalaikiuose ginčuose dėl krovinių vežimo sąlygų ir padėtas pagrindas tolesniam įmonių bendradarbiavimui. Abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.
Sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuva“ vadovas Ireniušas Fanfara (Ireneusz Fąfara). Pasirašymo ceremonijoje Vyriausybės rūmuose dalyvavo Premjeras Saulius Skvernelis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, taip pat „PKN Orlen“ vadovas Voicechas Jasinskis (Wojciech Jasinski).
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška pasiektą kompromisinį susitarimą įvertino kaip istorinę sutartį.
„Šiandien pavyko pasirašyti, sakyčiau, istorinį kontraktą tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“. Tai yra partnerystės ilgalaikis kontraktas. Ginčą išsprendėme atradę kompromisą, dalindami ginčą apytiksliai penkiasdešimt su penkiasdešimt balansu.
Tikiu, kad mūsų kontraktas konkurencingas“, – sakė M. Bartuška, kurio teigimu, taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiu partneriu. Ketinama didinti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis.
„Orlen Lietuva“ vadovas I. Fanfara teigia, kad susitarimas išsprendė pagrindinius nesutarimus.
„Pasirašytas susitarimas išsprendė mūsų logistines problemas. Turime stabilią ateitį, žinome, kas mūsų laukia, žinome, kokie bus mūsų logistikos ateities kaštai“, – kalbėjo I. Fanfara, teigdamas, kad klausimas dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos (Mažeikiai-Rengė) šiuo metu nekeliamas, nes laukiama Europos Komisijos sprendimo.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendrą ateitį turi tik abipusiai naudingi sprendimai, o trečiadienį pasirašyta sutartis yra geriausias to įrodymas.
„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, įmanoma išspręsti taikiai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis, atkreipdamas dėmesį į „Orlen Lietuva“ svarbą Lietuvos ūkiui.
Lenkijos bendrovės „Orlen“ vadovas V. Jasinskis taip pat pažymėjo, kad „Orlen Lietuva“ yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai.
Susisiekimo ministras R. Masiulis pabrėžė, kad trečiadienį verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: abi bendrovės tampa partnerėmis, o ne priešininkėmis.
Kaip žinoma, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Lietuvos Vyriausybei nustačius rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.
„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ su šiuo sprendimu nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose. Trečiadienį bendrovių vadovų pasirašytu susitarimu patvirtintos abiem pusėms priimtinos sutarties sąlygos.
„Orlen Lietuva“ praėjusiais metais geležinkeliu vežė 9,21 mln. tonų produkcijos.
Lenkijos bendrovė „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ yra vienintelis AB „Orlen Lietuva“ akcininkas.
