Protesto akcija, kurios metu Seimo nariai raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. ELTA / Josvydas Elinskas
Ketvirtadienį prie Seimo susirinkę keliolika aktyvistų protestuoja prieš Seimo narių siūlymą įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius. Anot protesto organizatorės, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, papildomo medžioklės įtaiso legalizavimas tik sudarytų sąlygas brakonieriavimui plisti, o gyvūnai netektų vienintelės galimybės pailsėti nuo medžiotojų.
Nors ketvirtadienį planuotas galutinis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje iš plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkės išimtas ir atidėtas vėlesniam laikui, protestuotojai akciją vis tiek organizuoja.
„Ramybę gamtai“, „Nepaversk miško skerdyka“, „Gana nesąmonių“, „Kiek Seimui pasiūlė ginklų lobistai“ – tokiais ir panašiais plakatais grupelė piketuotojų pasitinka į darbą atvykstančius Seimo narius. Jie raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje.
Anot protesto organizatorių, naktinio matymo taikikliai sudaro prielaidas brakonieriavimui plisti, mat nėra patikimų būdų sukontroliuoti, ar gyvūnas sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo.
„Medžiotojai jau dabar turi pakankamai įrankių atlikti žvėrių populiacijos reguliavimą, kiti pageidavimai – ugdyti šaudymo sugebėjimus, treniruotis valstybės gynybai ir kita turi būti realizuojami šaudyklose, o ne gamtoje“, – priduria jie.
Aktyvistai taip pat pabrėžia, kad nakties metas yra vienintelis, kai gyvūnai turi progą pailsėti nuo medžiotojų, o įteisinus naktinius taikiklius grėsmė jiems kiltų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Seimo narių pareiga yra atstovauti viešąjį gamtos bei jos išteklių apsaugos interesą, o ne verslo ar siaurų interesų grupių – ginklų verslo, neetiškos medžioklės propaguotojų – poreikius“, – pagrindinėmis protesto siunčiamomis žinutėmis dalijasi organizatoriai.
ELTA primena, kad trečiadienį Aplinkos komiteto posėdyje nuspręsta daryti pertrauką dėl Medžioklės įstatymo pataisų ir iniciatyvos įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje, kol bus užregistruoti ir priimti lydintieji teisės aktai. Protesto akcija, kurios metu Seimo nariai raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. ELTA / Josvydas Elinskas
Praeitą savaitę per svarstymą Seimui pritarus siūlymui leisti naktinius taikiklius medžioklėje, Seimo teisininkai nurodė, kad, norint medžioklėje įteisinti naktinius taikiklius, reikia taisyti ir kitus įstatymus – Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų.
Tad Aplinkos komiteto posėdžio metu, socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė parengti lydinčiuosius teisės aktų projektus ir tada juos bei Seimo narių siūlymus Medžioklės įstatymui svarstyti kitame komiteto posėdyje.
Jam pritarė ir posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėždama, kad pirminis įstatymo projektas pasikeitė į „atvirkščią“, todėl lydintieji įstatymai yra būtini.
„Įprastai įstatymai būna pateikiami paketu, todėl noriu priminti, kad L. Jonausko pirminis projektas buvo toks, kad jam nereikėjo tų teisės aktų, apie kuriuos dabar kalba Teisės departamentas. Kadangi svarstymo stadijoje projektas pasikeitė iš esmės į atvirkščią. Jei yra kitoks projektas, turi būti parengti ir lydintieji, kurie yra su tuo susiję. Man atrodo, visiškai logiškas pasiūlymas, nes jų nebūtų reikėję, jeigu Seimas būtų svarstęs projektą tokį, kokį buvo pateikęs pačioje pradžioje“, – kalbėjo premjerė.
Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 m. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru. 2021 m., motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, birželio 18 d. (PAP-ELTA). Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento delegacija, įstrigusi Varšuvos oro uoste, kai jos nariai atsisakė išlipti iš lėktuvo be savo ginklų, sekmadienį išskrido į Pretoriją.
„Lėktuvas jau išskrido į Pretoriją Pietų Afrikos Respublikoje“, – sekmadienį PAP sakė Šopeno oro uosto atstovė Anna Dermont. Ji pridūrė, kad išvykimas buvo suplanuotas 9 val., bet buvo 45 minutėmis atidėtas.
Lėktuvas su PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos saugumo agentų komanda buvo sulaikytas Varšuvos oro uoste ketvirtadienį, birželio 15 d., tai pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Jos pranešime buvo sakoma, kad tokia padėtis susiklostė „dėl įprastų įvažiavimo procedūrų, kurių reikalauja Lenkija, nesilaikymo“. Toliau priduriama, kad lėktuve buvo pavojingų medžiagų, nebuvo leidimo jas įvežti į šalį, be to, lėktuve buvo žmonių, apie kuriuos Lenkijos valdžiai nebuvo pranešta.
„Lenkijos užsienio reikalų ministerija dėjo visas pastangas, kad pasirengtų prezidento C. Ramaphosos vizitui Lenkijoje“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad „įvyko trys konsultaciniai susitikimai, pareigūnai nuolat palaikė ryšius su PAR prezidento kanceliarijos ir PAR ambasados Varšuvoje parengiamąja grupe“, buvo pranešta apie visus būtinus formalumus delegacijai atvykti į Lenkiją ir importo leidimus.
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba (SG) penktadienį sakė, kad PAR delegacija nusprendė likti laive savo noru. Delegacijos nariai turėjo ginklus, bet neturėjo leidimo juos įvežti, nors patys galėjo išlipti iš lėktuvo.
PAR prezidentas ketvirtadienį atskrido į Lenkiją iš Ženevos, o vėliau, po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, išvyko į Kyjivą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 5 d. (ELTA). Ukraina, pasak užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, turi pakankamai ginklų kontrpuolimui. Karinė operacija užtikrins jo šaliai pergalę, kurios šiai reikia, kad taptų NATO nare, sakė D. Kuleba interviu agentūrai „Reuters“.
Tačiau narystė kariniame aljanse esą tikriausiai bus galima tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams. Ministras neatsakė į klausimą, ar laukiamas kontrpuolimas jau prasidėjo.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tiki, kad Vakarų valstybės išgirs Ukrainos prašymus perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų, įvykdys šiuos prašymus. Vis dėlto, kaip perspėja ministras, tai priklauso nuo lėktuvų gamintojo, tai yra JAV.
„Aš manau, bus išgirsti kaip ir visi kiti prašymai“, – sekmadienį LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė A. Anušauskas, paklaustas, ar Vakarų valstybės atsižvelgs į nuo Rusijos besiginančios Ukrainos pakartotinį prašymą perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų.
Krašto apsaugos ministras priminė, kad Ukrainai anksčiau Vakarų valstybės buvo perdavusios tankų, šarvuočių, taip pat galiausiai buvo perduoti ir naikintuvai, tą yra padariusios Lenkija, Slovakija.
A. Anušauskas pažymėjo, kad naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimas susijęs ir su mokymų, kaip elgtis su aviacine technika, specifika, jų trukme.
„Su aviacija sudėtingiau. Tai yra technologijos, pasirengimas, apmokymai. (…) Minimalus laikotarpis pasirengimui yra pusė metų, o optimalus – metai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Galiausiai, anot jo, papildomų naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai priklauso nuo to, kokią poziciją šiuo klausimu turės JAV.
„Kaip tai bus realizuota, priklauso, pirmiausia, nuo F-16 lėktuvo tėvynės, tai yra JAV“, – teigė ministras.
A. Anušausko manymu, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planuojamas vizitas Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu šių metų liepą turėtų turėti įtakos Vakarams, sprendžiant papildomų naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
„Prezidento V. Zelenskio buvimas Vilniuje, aš manau, pridės šiam klausimui, jo kėlimui svorio, nes vis tik pasaulyje šis prezidentas užima pakankamai svarbias pozicija pagal įtaką viešajai nuomonei“, – sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad po pražūtingų raketų atakų naktį į penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitras Kuleba dar kartą pareikalavo F-16 tipo naikintuvų savo šaliai.
„Kelias į taiką yra išvyti Rusiją iš Ukrainos. Kelias į taiką yra apginkluoti Ukrainą F-16 naikintuvais“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba.
Rusijos raketų atakas jis pavadino Rusijos atsaku į „bet tokias taikos iniciatyvas“.
V. Zelenskis ragina spartinti pagalbą Ukrainai. Davosas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) ragino paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai ir perspėjo, kad „tironija lenkia demokratiją“.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderių forumą Davose, V. Zelenskis „paragino veikti sparčiau“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vokietijos abejones dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo.
„Laiką, kurį laisvasis pasaulis naudoja mąstymui, teroristinė valstybė naudoja žudymui“, – sakė V. Zelenskis prieš penktadienį Vokietijoje vyksiantį Vakarų ginklų tiekėjų Ukrainai susitikimą.
„Pasaulis neturi dvejoti nei šiandien, nei bet kada, – pridūrė jis. – Tironija lenkia demokratiją. Vakarų mobilizacija turi aplenkti naują mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“
Piketas prie Baltųjų rūmų. 2023.01.01. Susirinkusieji reikalauja, kad Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau ginklų nei iki šiol.
Sausio 1 dieną 13 valandą vietos laiku prie Baltųjų rūmų Vašingtone buvo surengtas piketas. Susirinkusieji prie Baltųjų rūmų reikalavo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau rimtų, įskaitant puolamuosius, ginklų, nei iki šiol.
Piketuotojai taip pat reikalavo, kad Joe Bidenas nedelsiant imtų siųsti Ukrainai puolamųjų ginklų pasinaudodamas specialiuoju Lend lease įstatymu, kurį pats asmeniškai pasirašė praėjusių metų gegužės 9-ąją. Dabar, remiantis šiuo įstatymu, narsūs, sumanūs ukrainiečių kariai dar negavo nė vieno šovinio, nė vienos granatos. Todėl susirinkusieji teiravosi, kodėl Joe Bideno administracija sabotuoja lend lizą?
Piketuotojai prie Baltųjų rūmų reikalauja, kad Joe Bideno adminstracija duotų Kijevui visko, ko reikia ukrainiečių kariams.
Susirinkusieji skandavo, esą Rusijos praėjusių metų vasario 24-ąją pradėtą karą galima greitai užbaigti, jei tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų tiek artilerijos įrenginių, tankų, šarvuočių, lėktuvų, sviedinių, kiek jiems reikia. Bet Vašingtonas kažkodėl remia Kijevą ginklais tik minimaliai. Ką byloja toks Joe Bideno tūpčiojimas? Kodėl Joe Bidenas ignoruoja Ukrainos vadų prašymus?
Susirinkusieji tvirtino, kad akcijas, kurių metų bus kritikuojama Ukainą per silpnai ginklais remianti Baltųjų rūmų administracija, jie rengs nuolat. Neabejingi Ukrainos likimui žmonės raginami į panašaus pobūdžio piketus burtis ne tik Vašingtone, bet ir kituose pasaulio miestuose – prie JAV ambasadų ir konsulatų.
Slaptai.lt prierašas. Mus domina, kur ir kaip apie šią akciją buvo rašyta Lietuvos spaudoje, rodyta Lietuvos televizijose, komentuota Lietuvos radijo laidose? Ar vis tik oficialusis Vilnius mano, jog Ukraina iš Amerikos gauna visko, ko jai šiandien verkiant reikia?
Ar prasminga šiandien prie JAV diplomatinių atstovybių burtis piketams ir protestams?
Tegul skaitytojų nešokiruoja toks klausimas. Beje, ši dviprasmiškai skambanti mintis – net ne mano. Ją išgirdau youtube.com erdvėje prieš keletą valandų klausydamasis Marijos Maksakovos interviu su ekonomistu, politines ir karines analizes viešai skelbiančiu Andrėjumi Ilarionovu.
Nūnai iš Rusijos į JAV persikėlęs analitikas mano, kad piketai, mitingai bei demonstracijos prie JAV ambasadų visame pasaulyje, o taip pat ir prie Baltųjų rūmų Vašingtone, – būtini. Tokio pobūdžio susirinkimuose privalu kritikuoti JAV prezidento Joe Bideno administraciją. Tik priekaištaujama bus ne todėl, kad Amerika nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą remia ginklais. Joe Bidenas nusipelno kritikos, pasak A.Ilarionovo ir M.Maksakovos, būtent todėl, kad Amerika, turėdama milžiniškas karines pajėgas, ištekliuys, rezervus, Ukrainai tiekia itin mažai ginklų. O ir tie ginklai, kurių Ukraina sulaukia iš už Atlanto, – kol kas tik ginamojo pobūdžio. Puolamųjų ginklų, kuriais drąsūs, sumanūs ir narsūs ukrainiečių kariai galėtų išstumti Rusijos karinius banditus iš visos savo teritorijos, – Kijevas negauna. Todėl karas, kurį Ukraina pajėgtų užbaigti pergalingais kontrpuolimais, – užsitęsė ir dar nežinia, kiek tęsis.
Jūs manote, esą įtarimai, jog Amerika per daug skūpi ir atsargi siųsdama karinę pagalbą užpultai Ukrainai, – šventvagiški? Juk visas padorus civilizuotas pasaulis džiaugiasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į Vašingtoną rezultatais. Visi, net ir A.Ilarionovas, neneigia, jog V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimas 2022-ųjų pabaigoje – istorinis. Prisimenate, 2021-aisiais metais JAV prezidentas akivaizdžiai nenorėjo susitikti su V.Zelenskiu. Pirma demonstratyviai pasilabino su diktatoriumi, karo nusikaltėliu Vladimiru Putinu, tik po to – su nuo Kremliaus agresijų kenčiančios Ukrainos prezidentu.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Dabar gi pokalbis Baltuosiuose rūmuose organizuotas J.Bideno iniciatyva. O tai reiškia, kad JAV nesiruošia mažinti Ukrainai nei finansinės, nei karinės paramos. Esama vilčių, jog karinė parama Ukrainai bus didesnė nei iki šiol. O ir V.Zelenskis vargu ar būtų lėkęs į Vašingtoną, jei J.Bideno administracija nebūtų turėjusi jam džiugių žinių.
Dar viena svarbi detalė: į Vašingtoną skrendantį Ukrainos lyderį lydėjo įspūdinga JAV karo naikintuvų palyda. Ne mažiau svarbu, kad V.Zelenskiui buvo suteiktas žodis Kongrese (kongresmenai ir senatoriai pagerbė Ukrainos lyderį atsistodami ir plodami rankomis), ir Ukrainos prezidentas šia tribūna pasinaudojo puikiai, viešai paskelbdamas savo šalies lūkesčius. Verta pabrėžti, kad Vašingtone net buvo surengta bendra J.Bideno ir V.Zelenskio spaudos konferencija. Dar svarbu įsidėmėti, kad JAV pažadėjo Ukrainai perduoti vieną „Patriot“ – labai veiksmingą oro gynybos sistemą. Mažoka? Juokingai mažai. Bet J.Bidenas viešai tikino, jog Ukraina šių sistemų sulauks ir daugiau. Sąrašą, bylojantį, jog V.Zelenskis ne veltui lėkė į JAV sostinę, byloja ir šie faktai: JAV pradėjo teisingai vadinti šių metų vasario 24-ąją kilusį karą (anksčiau vadino Ukrainos karu, ir niekaip kitaip, o šiandien jau – Rusijos agresija prieš Ukrainą).
Taigi A.Ilarionovas, duodamas interviu M.Maksakovai (dar vieną panašų komentarą A.Ilarionovas šiomis dienomis perskaitė ir Vasilijaus Golovanovo laidoje) jokiu būdu neneigia: JAV padeda Ukrainai, JAV – Ukrainos sąjungininkė ir draugė, ir ukrainiečiai privalo būti itin dėkingi Vašingtonui už pagalbas, suteiktas iki šių metų pabaigos, bei pažadus, jog pagalba bus siunčiama ir 2023-aisiais.
Tačiau tais atvejais, kai bandome vertinti, gerai ar blogai, daug ar mažai, – labai pravečia istorinės paralelės, palyginimai, gretinimai. A.Iarionovo komentaras šių eilučių autoriui todėl ir atrodo vertingas, kad šis ekonomistas, buvęs V.Putino patarėjas (paskui pasitraukė iš V.Putino komandos nesutikdamas su agresyviais, korupciniais Kremliaus sprendimais) ne vien konstatuoja faktus, bet juos lygina, gretina.
Marija Maksakova ir Andrėjus Ilarionovas
Tiesa, A.Ilarionovo palyginimai ir gretinimai – nepalankūs J.Bideno administracijai.
Pirma, A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į ukrainietės žurnalistės klausimą, pateiktą bendroje Ukrainos ir JAV lyderių spaudos konferencijoje Vašingtone. Žurnalistė pagrįstai stebėjosi Amerikos neryžtingumu: kiek anksčiau Amerika tvirtino, esą Ukrainai niekad nesiųs „Patriot“ sistemų, dabar jau – duoda; būta laikotarpių, kai Amerika tvirtino neduosianti „Stinger“, dar anksčiau – „Javelin“, bet bėgo savaitės, mėnesiai, ir Vašingtonas keitė poziciją Ukrainai naudinga linkme. Išdėsčiusi šiuos faktus žurnalistė atvirai paklausė: tad kodėl iškart neduodate Ukrainai visko, ko jai reikia – modernių tankų, naikintuvų, toliašaudžių haubicų, ATACAMS, NASAMS, HIMARS?
Pasak A.Ilarionovo, JAV prezidentas atsakė nei šiaip, nei taip: esą Amerika – norėtų, bet esama sąjungininkų, kurie mano, jog Amerika privalanti elgtis santūriai, nes priešingu atveju tai sugriaus NATO, Europos Sąjungą, pasaulį; girdi, ES lyderiai, su kuriais J.Bidenas diskutavo šimtus valandų, nenori eskalacijos, bijo Trečiojo pasaulinio karo. Maždaug taip atsakė J.Bidenas.
A.Ilarionovo manymu, šis painus, nelogiškas J.Bideno atsakymas byloja, kad Baltųjų rūmų šeimininkams šis klausimas – skaudus. Todėl jie ir mėtosi, nežino, kaip pasiteisinti. Juolab kad NATO ir ES organizacijoms priklausančios Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija skelbia J.Bideno žodžiams prieštaraujančią poziciją: duokite Ukrainai tiek ir tokių ginklų, kokių prašo Kijevas, čia negalimi jokie dvejojimai ir vilkinimai, apribojimai ir vėlavimai.
Kita A.Ilarionovo nagrinėta tema – lendlizas (lendlease). JAV administracija apgavo pasaulį, šių metų gegužės 9-ąją paskelbdama, jog Ukrainai nuo šiol bus tiekiami ginklai dar ir lendlizo pagalba (apeinant biurokratinius balsavimus Senate ir Kongrese, nereikalaujant iš ukrainiečių apmokėjimų, nesibaiminant didelių ginkluotės kiekių). Bet gegužės 9-ąją lendlizo įstatymą pasirašęs J.Bidenas juo nė sykio nepasinaudojo. Beje, lendlizas baigs galioti 2023-ųjų rudenį. Tad juo pasinaudoti vis dar galima.
Bet ar pasinaudos Vašingtonas, jei JAV administracija išsisukinėja? Kadaise tvirtino, esą lendlizas nebus naudojamas, nes jis – per brangus Ukrainai, nors oficialiuose Baltųjų rūmų administracijos, Kongreso ir Pentagono internetiniuose puslapiuose šis įstatymas paskelbtas ir ten juodu ant balto parašyta, jog šiuo kanalu siunčiama karinė pagalba – nemokama. Dar kiek anksčiau aukšti Jo.Bideno administracijos pareigūnai tvirtino gerai neišstudijavę minėto įstatymo – nežino, kaip juo geriau pasinaudoti. Viešojoje erdvėje būta daug klaidinančių pareiškimų, esą lendlizas vis tik veikia (Aleksejus Aleksašenka, Jurijus Švecas), nors šiuo ginklų tiekimo kanalu Ukraina negavo nė vieno šovinio, nė vieno pistoleto, nė vieno automato. A.Ilarionovo nuostabai, klaidinančius JAV vadovų pareiškimus apie lendlizą kaip netinkamą kanalą pasigavo ir kai kurie oficialūs Ukrainos pareigūnai.
A.Ilarionovas teigia, jog nežino, kodėl J.Bidenas nepanoro pasinaudoti labai patogiu, jokių piniginių investicijų nereikalaujančiu, visus biurokratinius trukdžius apeiti leidžiančiu įstatymu.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečia, A.Ilarionovas lygina Vašingtono pareiškimus, kiek daug Ukrainai jie duoda, su tuo, ką kalba, sakykim, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas. Pavyzdžiui, V.Zelenskio vizito į Vašingtoną išvakarėse įtakingame leidinyje „The Economist“ buvo paskelbtas generolo V.Zalužno straipsnis, kuriame jis tvirtino neturintis tiek ginklų, kad galėtų išlaisvinti Ukrainą. Tame komentare ukrainiečių generolas mini konkrečius skaičius: Ukrainos kariuomenei reikia 300 tankų, 600 šarvuočių ir 500 haubicų, kad ji galėtų pereiti į rimtą kontrpuolimą. Taigi oro gynybos sistemos „Patriot“ – labai reikalingos. Jos padės rimčiau apsaugoti Ukrainos oro erdvę nuo Rusijos raketų, siunčiamų griauti civilius ir karinius objektus. Bet sutikit: keletas „Patriot“ – tai itin mažai tokiai didelei valstybei kaip Ukraina. Be to, JAV šiuo atveju labai vėluoja (juk karas tęsiasi jau dešimt mėnesių).
O ar būta Vašingtone bent jau užuominų apie šimtus tank? Mes nežinome. Taip, V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimo metu amerikiečiai mįslingai pasigyrė, esą apie visą Amerikos pagalbą Ukrainai viešai nekalbama, tad galima suprasti, jog Ukraina dabar jau sulauks rimtos pagalbos. Čia prisimenu vieną iš paskutiniųjų Ukrainos prezidento ofiso patarėjo Aleksejaus Arestovičiaus optimistinių pareiškimų Marko Feigino laidoje, jog Ukrainon tuoj atkeliaus rimtas ginklų paketas. Jei taip – džiaugsimės. Bet abejonių, kad bus patenkinti visi Ukrainos gynybos ministro ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado prašymai, – abejotina. Vargu ar į tą paketą bus įtraukta 300 modernių tankų „Abrams“ bei „Leopard“ bei 500 toliašaudžių haubicų.
Tiesa, Ukraina yra sulaukusi kelių dešimčių neva amerikietiškų tankų. Tačiau tie tankai – čekiški, tik JAV ginklų ekspertų modernizuoti. Todėl amerikiečiai juos priskyrė saviems nuopelnams, nors, žiūrint priekabiai, tai Čekijos dovana Ukrainai.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kita minėtoje laidoje A.Ilarionovo narpliota tema: nepasitvirtinusios JAV generolų prognozės. Analitikas A.Ilarionovas išvardino penkių JAV generolų, tiek į atsargą išėjusiųjų, tiek tarnaujančių, pavardes, kurie 2021-aisiais tvirtino, jog teturėdama „tik tokias pajėgas Rusija nedrįs pulti Ukrainos“. A.Ilarionovas jų prognozėmis rėmėsi, brėžė savo išvadas, taigi suklydo. Rusija teturėdama sukoncentravusi pasienyje menkas pajėgas vis tik įsiveržė į Ukrainą. A.Ilarionovas ne sykį atsiprašė savo gerbėjų, kad juos suklaidino, tvirtindamas, jog Kremlius ruošiasi pulti Ukrainą, tačiau – ne dabar, nes dar neturi subūręs užtektinai galingos ir skaitlingos karinės grupuotės. O minėti generolai, pasak A.Ilarionovo, neatsiprašė savo gerbėjų, kad juos suklaidino. Jie puolė dar sykį prognozuoti: esą užpulta Ukraina ilgai neatsilaikys, jog po kelių dienų ar kelių savaičių kris. Ir vėl gėdingai prašovė pro šalį. Ir vėl neatsiprašė savo gerbėjų, jog suklydo. Užuot atsistatydinę jie šiandien vėl prognozuoja: esą Ukrainos armijos vadas generolas V.Zalužnyj galėtų per dvi savaites išstumti iš Ukrainos okupantus ir su šiandien turimais resursais. Suprask, tie trys šimtai tankų ir beveik pusė tūkstančio toliašaudžių haubizų bei šeši šimtai šarvuočių, – perteklinė ginkluotė.
A.Ilarionovas ragina per daug nesidžiaugti ir naujais JAV paramos paketais. Įvardinamos dešimtimis milijardų dolerių sumos tik gražiai atrodo. O kas iš tiesų slypi skaičiuose? Remiantis A.Ilarionovo analize, Rusija per mėnesį karo reikmėms skiria šiuo metu apie 15 milijardų JAV dolerių. O Ukraina – tik šešetą milijardų. Reali JAV karinė parama Ukrainai dabar – vos du milijardai JAV dolerių per mėnesį įskaitant ir kitų šalių paramą. Jeigu palyginsime, kiek Ukrainai padeda Estija, atseikėdama iš savo biudžeto (turimas omenyje gyventojų skaičius ir BVP), tai matysime, kad ne JAV, o Estija yra dosniausia Ukrainos rėmėja. Jei JAV remtų Ukrainą taip, kaip ją globoja Estija (gyventojų skaičius ir BVP), amerikiečiai skirtų Ukrainai ne 40 – 50, o apie 300 milijardų JAV dolerių.
Dar vienas A.Ilarionovo palyginimas. Antrojo pasaulinio karo metais JAV rėmė (lendlizo pagalba) Didžiąją Britaniją 30 kartų rimčiau, nei dabar – Ukrainą. O juk Jungtinės Karalystės padėtis anuomet buvo kur kas geresnė nei šiandien – Ukrainos.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
Ekonomisto A.Ilarionovo prognozės – liūdnokos (jis paminėjo kur kas daugiau priekaištų J.Bideno komandai, nei čia išvardinome; apie nepagarsintus priekaištus – kitą kartą). Daug ukrainiečių tiki, jog karas baigsis 2023-aisiais. A.Ilarionovo skaičiavimai byloja, kad karas galįs užsitęsti iki pat 2025-ųjų.
Jei ekonomisto A.Ilarionovo skaičiavimai ir vertinimai teisingi, belieka viešai paklausti, kodėl Vašingtonas šiandien toks atsargus ir skūpus. Vašingtonas greičiausiai bijo Rusijos griūties. Bijo, jog į Kremlių įžengs dar bjauresnis diktatorius nei V.Putinas (ar begalima rasti bjauresnių), nerimauja, jog Rusija suskils į atskirus gabalus (tuomet Vakarams teks tartis ne su vienu, o su keliais vadovais), turi įtarimų, jog Rusijoje šiandien esantys ginklai, įskaitant ir bakteriologinius, ir atominius, ir cheminius, pasklis po visus šiandieninius Rusijos federacijos kampelius, atsidurs privačių kariuomenių ir gaujų rankose. Tik šitaip galima logiškai paaiškinti Vašingtono tūpčiojimą vietoje.
Taigi Vakarai šiandien, deja, gieda tą pačią giesmelę kaip ir 1990-aisiais. Taip, JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos. Taip, JAV norėjo, kad Baltijos šalys, įskaitant ir visas kitas Sovietų Sąjungos respublikas, taptų laisvomis, demokratiškomis, ekonomiškai pajėgiomis. Taip, JAV visomis išgalėmis stengėsi, jog SSRS reformuotųsi. Bet vos tik Lietuva paskelbė Kovo 11-osios Aktą, Vakaruose, ne tik Amerikoje, pasigirdo balsų – lietuviai per daug skuba, lietuviai per daug užsimojo, lietuviai kenkia Michailo Gorbačiovo reformoms. Ypač tuo metu buvo šlykšti Vokietijos politika: esą lietuviai kenkia Gorbiui, kuris leidžia susivienyti Vokietijoms. Esą lietuviai turėtų dar pakentėti gyvendami Blogio imperijoje vardan vokiečių interesų.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Šlykščios būta ir Paryžiaus laikysenos. Atsimenate, tuometinis Prancūzijos prezidentas metė Lietuvai: „lietuviai praleido progą patylėti“. Viskas kardinaliai pasikeitė, kai Kremliaus barbarai 1991-ųjų sausį nusprendė Lietuvą „nugalėti tankais“, o „išdidūs lietuviai neišsigando tankų“. Tuomet tapo nebepatogu įrodinėti, jog lietuviai dar turėtų pakentėti sovietų lageriuose, tarsi 50 metų trukusi sovietų okupacija būtų trumpas laikotarpis. Vakarai greitai persiorientavo. Tapo labiau palankus „išsišokėlei Lietuvai“.
Ir vis dėlto JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę … viena iš paskutiniųjų. Puikiai suprantu, kad didelės valstybės kartais negali taip įžūliai elgtis kaip Islandija ar Danija. Tačiau tuomet ir aš negaliu gudrauti – neapsiverčia liežuvis tuometinio Vašingtono delsimo laikyti garbingu, principingu. Labiau primena bailios valstybės laikyseną.
Tad kai šiandien Vašingtonas baikščiai dairosi į šalis, ar Ukrainai galima nusiųsti du „Patriot“, ar vis tik užteks vieno „Patriot“, noriu prisiminti 1990-uosius. Anuomet be reikalo bijojote SSRS griūties, šiandien be reikalo bijote Rusijos žlugimo. Nejaugi jūsų nemoko skaudžios vos kelių dešimtmečių senumo pamokos? Nejaugi Ukraina privalo lieti kraują vien dėl to, kad jūs nežinote, vis dar svarstote, kaip privalu pasielgti su Rusija?
Jei nežinote, kaip privalu nubausti kaimynines šalis pačiais šlykščiausiais būdais puldinėjančią Rusiją, vadinasi, jūs … nieko nežinote ir nieko neišmanote. Esate beviltiški. Vertinate vien netikrą stabilumą ir veidmainišką ramybę.
Štai tokios mintys kilo peržiūrėjus A.Ilarionovo komentarus. Labai norėčiau, kad jo brėžiamos prognozės nepasitvirtintų. Labai noriu, kad netektų rinktis prie JAV ambasados Vilniuje reiškiant susirūpinimą, kodėl J.Bideno politinė grupuotė neskiria Ukrainai kur kas daugiau rimtų ginklų.
Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimas svarstys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvoje gyvenantiems rusams ir baltarusiams uždrausti turėti ginklus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūnio nuomone, jei parlamentarai iniciatyvai pritartų, būtų sumažintos galimos saugumo rizikos.
„Aš manau, kad svarbu nacionalinio saugumo požiūriu minimalizuoti galimas rizikas. Vis tik, turint omenyje Ukrainos pavyzdį, matėme daug įvairių diversinių veiklų. Tai natūralu, kad terorizmą remiančios valstybės tikrai neturėtų turėti teisės į ginklą Lietuvoje. Tai, mano požiūriu, yra visiška anomalija. Tą anomaliją ir bandau pataisyti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje teisę į ginklą turi 294 Rusijos piliečiai. Tuo tarpu Baltarusijos piliečių, turinčių šią teisę, yra 42. Anot jo, priėmus įstatymo projektą, ginklo asmuo turėtų netekti per vienerius metus.
Be to, NSGK pirmininkas akcentuoja, kad įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti dar prieš pusmetį pradėtus darbus dėl leidimo šauliams laikyti ginklus.
„Įstatymo projekto tikslas yra padaryti tuos darbus teisiškai – įtvirtinti galimybę prekiauti. Mes prieš pusmetį įtvirtinome galimybę šauliams, kariams savanoriams profesinės karo tarnybos kariams turėti A kategorijos automatinius ginklus, bet nebuvo galimybė jų nusipirkti Lietuvoje. Tai dabar sprendžiame tos prekybos problemą, ginklų ir priedelių, su šiuo įstatymu leidžiame prekiauti Lietuvoje“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Seime yra siūloma iniciatyva, kuria siekiama uždrausti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis.
Jeigu Seimas pritartų, jie negalėtų įsigyti ir turėti ginklų medžioklei; sportui; savigynai; profesinei veiklai; kolekcijoms sudaryti; mokymui; moksliniam tyrimui; šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti; kitiems tikslams.
Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje šiuo metu 294 Rusijos ir 46 Baltarusijos piliečiai turi leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus. Tarp jų gali būti ir turinčiųjų dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Rusijos ar Lietuvos ir Baltarusijos.
Pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, lapkričio 3 d. (ELTA). Estija nori uždrausti trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems Estijoje, turėti ginklą. Vyriausybė Taline trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms Ginklų įstatymo pataisoms, kurias dabar svarstys parlamentas. Tai, vyriausybės duomenimis, paveiktų 1 325 asmenis, turinčius 3 080 ginklų.
Daugelis šių asmenų, anot žiniasklaidos, yra Estijoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. „Mes šiandien negalime rizikuoti, kad žmonės, kurie yra priešiškos svetimos šalies piliečiai, turėtų leidimą ginklui ir turėtų čia ginklų“, – sakė vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas.
„Dėl ideologijos ar pilietinio lojalumo tam tikrose situacijoje jie gali imti manyti, jog turi griebtis ginklo, kad apgintų savo kilmės šalies interesus. Šis įstatymas leis išvengti tokių rizikų“, – pabrėžė ministras.
Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad po susitikimo su NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės (SACT) vadu generolu Philippe Lavigne, Lietuva turės aiškesnį vaizdą apie Lietuvos galimybes ir iššūkius stiprinti kariuomenę, pasitelkiant gamybos industriją.
„Lietuvos kariuomenė atliko ne vieną logistinę operaciją, perduodant reikiamas karines ir nekarines priemones Ukrainai – tai reiškia, kad mūsų pačių sandėliai tuštėja. Juos užpildyti neužtenka vien finansų, tam būtina stiprinti gynybos pramonę“, – po susitikimo su P. Lavigne teigė V. Rupšys.
„Kariniuose konfliktuose dominuoja ir ypatingai ateityje dominuos tos kariuomenės, kurios savalaikiai investavo į šiuolaikines technologijas, greitesnius sprendimo priėmimo mechanizmus ir stengiasi pritaikyti naujausias karines koncepcijas. Susitikime pristatyti SACT prioritetai yra aiškios gairės, kaip turėtume kurti ir vystyti Lietuvos kariuomenę“, – pridurė Lietuvos kariuomenės vadas.
Lietuvoje darbo vizitu besilankantis P. Lavigne taip pat susitiko ir su Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu ir Regioninio kibernetinės gynybos centro direktoriumi plk. Romualdu Petkevičiumi. Po susitikimo V. Urbelis pabrėžė, kad Rusija – ilgalaikė grėsmė, todėl sąjungininkai privalo turėti tinkamus pajėgumus atsakui.
„Rusija yra ilgalaikė grėsmė, todėl sąjungininkai turi turėti tinkamus pajėgumus atsakui į šią grėsmę. NATO turi įvertinti išmoktas pamokas iš Rusijos karo prieš Ukrainą ir įtraukti jas į karybos koncepcijas.“, – pastebėjo Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius V. Urbelis. Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Pagrindinis SACT vado vizito Lietuvoje tikslas susipažinti su esamais ir būsimais iššūkiais kariuomenių transformacijos, su kuriais susiduria šalys, ir kaip šalys planuoja juos įveikti pasitelkiant partnerystės, bendradarbiavimo ir daugiašalius projektus. Susitikimuose pristatyti SACT prioritetai ir planuojamus atlikti darbus, kurie yra orientuoti į naujai patvirtintą NATO karinę koncepciją ir jos įgyvendinimą, NATO Gynybos planavimo procesą, keičiantis saugumo situacijai ir kritinių pajėgumų vystymą, atsižvelgiant į visas dimensijas.
NATO SACT vadas su Lietuvos kariuomenės vadu aptarė vadavietės atliekamus ypatingus vaidmenis, susijusius su naujovėmis ir eksperimentavimu Aljanso viduje. Šiandiena saugumo situacija, dėl karo Ukrainoje ir regione egzistuojančių grėsmių, skatina ieškoti naujų karybos būdų, į procesą įtraukiant naujausias inovacijas bei karinį bendradarbiavimą.
Tai pirmasis SACT vado vizitas Lietuvoje, iš Baltijos valstybių praėjusių metų pabaigose lankėsi Estijoje tarptautinių kibernetinių pratybų metu ir susitiko su Estijos kariuomenės vadu. Po vizito Lietuvoje gen. Philippe Lavigne grįžta į Jungtines Amerikos Valstijas.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad vienintelis kelias sustabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą genocidą yra jį stabdyti ginklais, o ne žodžiais.
„Vienintelis kelias sustabdyti V. Putino genocidą yra stabdyti jį tol, kol jis sustos. Su daugiau ginklų, o ne žodžių“, – savo tviterio paskyroje rašo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentūra pirmadienį pranešė apie smūgius „daugeliui“ Ukrainos miestų – praėjus dienai, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl sprogimo ant Krymą su Rusija jungiančio tilto.
Per Rusijos raketų atakas Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės, 12 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Korėja neigia tiekusi ginklų ir šaudmenų Rusijai.
Šalies gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir „priešiškos jėgos“ paskleidė „gandus apie ginklų prekybą“, kuriais siekiama pakenkti Šiaurės Korėjos įvaizdžiui.
„Mes niekada neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją anksčiau ir neplanuojame jų eksportuoti ateityje“, – sakoma ministerijos ginkluotės biuro aukšto rango pareigūno pareiškime, kurį ketvirtadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Anksčiau šį mėnesį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby kalbėjo apie milijonus raketų ir artilerijos sviedinių, kuriuos Maskva potencialiai galėtų įsigyti iš Pchenjano, tačiau ji pabrėžė, kad JAV neturi jokių įrodymų, jog koks nors pardavimas iš tiesų įvyko.
Karo ekspertai mano, kad Rusijos kariuomenė ir toliau kenčia nuo didelio tiekimo trūkumo Ukrainoje, ir iš esmės tai yra sankcijų bei eksporto kontrolės pasekmė.
Tuo tarpu praėjusią savaitę britų žvalgybos analitikų atliktame vertinime teigiama, kad Rusija „beveik neabejotinai vis dažniau apsirūpina ginklais“ iš kitų šalių, kurioms taip pat taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos.
Smarkiai izoliuota Šiaurės Korėja pažadėjo paramą Rusiją po to, kai Maskva vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, o šis žingsnis sukėlė didelį pasipiktinimą Vakaruose.
Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų programos taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.
Štai ko nesuprantu. Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Pristatydama ataskaitą Europos Parlamente ponia užsiminė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
Labai puiki išpažintis. Briuselis ir Strasbūras pripažįsta, jog ES privalėjo rimčiau vertinti Baltijos šalių perspėjimus apie Vladimiro Putino keliamus pavojus!
Bet juk šito prisipažinimo – maža. Kur – konkretūs įvardinimai, kas ir kodėl neįsiklausė į Vilniaus, Rygos, Talino argumentus? Kada Europa organizuos specialų tyrimą, kokie Europos politikai ignoravo Baltijos šalių perspėjimus, kodėl nereikalaujama jų atsistatydinimo, kodėl iš jų neatimami garbingi ordinai? Juk šis europietiškas apsikvailinimas – ypatingas. Jis – kruvinas. Pražiopsotas ne ugnikalnio išsiveržimas, ne atūžiantis uraganas, susimauta ne dėl energetikos ar grūdų kainų. Visa vieninga demokratiška Vakarų civilizacija nesugebėjo pažaboti vienui vieno agresyvaus Kremliaus, nesutrukdė Europos pašonėje įsiplieksti milžiniškam kariniam konfliktui.
Taigi dar anksti sakyti ačiū poniai Ursulai von der Leyen. Jei ES akylai žvilgčioja, pavyzdžiui, ar Vengrija – vis dar demokratiška valstybė, ar lenkiška teismų reforma atitinka demokratijos standartus, kaip Lietuva neva pažeidžia iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų teises, ji privalo įvardinti ir prezidentus, premjerus, kanclerius, partijų lyderius, kurie tyčia ar dėl žioplumo nematė besiartinančios karo audros, kurie naiviai manė, jog užteks telefoninių skambučių į Maskvą ir dujotiekio „Nord Stream 2“.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Nesu naivus. Puikiai suprantu, jog ES tokio tyrimo, kuriame iki smulkmenų būtų apžvelgtas ir įvertintas merkelių, macronų, šrioderių elgesys, – niekad nebus. Nebus tyrimo todėl, kad šiandieninė ES nesugeba atlikti rimtų darbų. Nesugeba pažvelgti į save priekabiai. Temoka gyventi šiltnamio sąlygomis. Susigriebia tik tuomet, kai jau šaukštai – po pietų…
O juk mūsų laukia dar vienas rimtas tyrimas, kurio Briuselis su Strasbūru, įtariu, vėl pabijos imtis. Omenyje turiu analizę, kaip Vakarai tiekia ginklus narsiai besiginančiai Ukrainai. Dabar, kai visoje Ukrainoje griaudėja smarkūs mūšiai, toks tyrimas – neįmanomas. Neįmanomas vien todėl, kad agresoriui neišduotume karinių planų, paslapčių. Bet kai Ukraina išstums okupantus iš visų savo teritorijų, įskaitant ir Krymą, tada norėtųsi žinoti, kokios šalys siuntė ukrainiečių kariams toliašaudžių, galingų vamzdžių, o kurios tik apsimetė besiruošiančios siųsti karines siuntas.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tokia analizė verkiant reikalinga, kadangi šiandien viešojoje erdvėje – šimtai skirtingiausių vertinimų. Pradedant tuo, jog Vakarai tiekia ginlų Ukrainai tiek, kad ji tik laikytųsi paviršiuje, nepajėgdama įtikinamai laimėti, baigiant pareiškimais, jog ES ir JAV dovanoja viską, ko reikia Kijevui, tik korupuoti ukrainiečiai neva nesugeba ja deramai pasinaudoti. Žodžiu, klausimų šia sudėtinga tema, – daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Ukrainai vis dar tiekiami ginklai, galintys skraidinti sviedinius vos kelis šimtus kilometrų, kai Rusija pajėgi ukrainiečių miestus ir gyvenvietes apšaudyti dviejų tūkstančių kilometrų atstumu? Kitas klaustukas – kodėl amerikietiška parama Ukrainai ženkliai mažesnė, nei ji buvo suteikta Afganistanui? Ukraina ponams Vašingtone ne tokia strategiškai svarbi kaip Afganistanas?
Ypač įdomi intriga – dėl amerikietiškojo lendlizo. Vieni tvirtina, jog lendlizas privalėjo įsigalioti tą pačią akimirką, kai specialųjį įstatymą gegužės 9-ąją pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Kiti teigia, jog ypač sunkios amerikietiškųjų ginklų siuntos keliaus į Ukrainą nuo spalio 1-osios. Iki spalio pradžios – vos kelios dienos. Tada ir pamatysime, su kuo valgomas amerikietiškasis lendlizas.
Kita keista tema – JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Armėnija. Kad aukšto rango Amerikos politikė atsibeldė į Jerevaną – nieko keisto. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu yra apie ką pašnekėti. Armėnijos premjerą derėtų pakamantinėti, kada gi jis ims gerbti teritorinio vientisumo principus, grąžindamas Azerbaidžanui visas prieš tris dešimtmečius neteisėtai užgrobtas žemes, kada liausis flirtavęs su Rusijos prezidentu V.Putinu? Bet ši ponia, remiantis ELTA pranešimais, sekmadienį pasmerkė naujausias Azerbaidžano atakas prieš Armėniją, pavadindama jas neteisėtomis. Esą tai oficialusis Baku pažeidžia Armėnijos suverenitetą.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Ar ponia N. Pelosi nieko nesupainiojo? Juk tai Armėnija 1992 – 1994-aisiais okupavo Karabachą, išvydama iš šio regiono visus azerbaidžaniečius. Tai pripažįsta visas pasaulis. Karabachas – ne Armėnija, tai – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas tris dešimtmečius kantriai laukė Vakarų pagalbos, kad šie įkalbėtų armėnų separatistus taikiai pasitraukti iš svetimų žemų. Deja, armėnų okupantai savo noru nepasitraukė, o JAV ir Europos diplomatai niekaip nepadėjo Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo. Kaip įpasta, aprisibojo gražiais pliurpalais apie taiką, pagarbą teisei, įstatymo viršenybę. Elgėsi taip, tarsi skatintų armėnų separatistus dantimis ir nagais įsikibti į svetimas žemes.
Tad kas čia keisto ir smerktino, kad 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį Karabacho, o šių metų rugsėjo 12-14 dienomis piktai atsakė į armėniškas karines provokacijas (Armėnija pirmoji apšaudė Azerbaidžano kariškius; ji vis dar nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo; ji vis dar nepateikia žemėlapių, kur kokios žemės užminuotos, be to, ėmėsi minuoti pėstininkų minomis naujas savo žinioje laikomas azerbaidžanietiškas teritorijas).
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė
Armėniškasis ponios N.Pelosi akibrokštas pavojingas dar ir todėl, kad, vadovaudamiesi jos logika, turime pasmerkti Ukrainą, ginklu ginančią savas teritorijas.
Beje, atidžiai perklausiau, ką apie 2022-ųjų rugsėjo viduryje kilusius Armėnijos – Azerbaidžano susirėmimus politikai kalbėjo Jungtinių Tautų specialiame posėdyje. Graudu klausytis, liūdna žiūrėti. Ten – vien abstrakčios kalbos: susirūpinę jėgos eskalacija, atidžiai stebi, kas vyksta, ragina abi puses sėsti prie derybų stalo, tvirtina, jog visus ginčus privaloma narplioti taikiomis priemonėmis. Galimybė abstrakčiai padiskutuoti apie taikos privalumus buvo suteikta net Rusijos Federacijos atstovui…
Berlynas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Vokietijos valdančiosios koalicijos lyderiai paragino labiau remti Ukrainos karinį puolimą prieš Rusijos kariuomenę, šiuo metu įsibėgėjantį kai kuriose šalies dalyse.
„Vokietija turi nedelsdama prisidėti prie Ukrainos sėkmės ir suteikti šarvuotas mašinas: pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir kovinius tankus „Leopard 2“, – sekmadienį dpa sakė Gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann.
Vokietija turi prisiimti „vadovaujantį vaidmenį Europoje kovojant už demokratiją, taiką ir laisvę“, – sakė verslui palankios FDP, Vokietijos koalicijos, kuriai taip pat priklauso centro kairės Socialdemokratų partija ir Žalieji, partnerės politikė. „Dabar tikrai ne laikas svyruoti ir dvejoti“, – sakė ji. „Dabartinis Ukrainos armijos karinis veržimasis į priekį ir pirmosios atkovotos teritorijos šalies rytuose byloja apie Ukrainos kovinę jėgą ir besąlygišką valią susigrąžinti užpultą šalį“.
Socialdemokratų užsienio politikos ekspertas Michaelas Rothas taip pat pasisakė už skubią paramą Ukrainai naujais ginklais. „Šiame naujajame karo etape Ukrainai reikia ginklų, kurie leistų išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas ir išlaikyti jose nuolatinę kontrolę“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Vakarai, ypač JAV, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija, turėtų nedelsdami glaudžiai koordinuoti veiklą ir pritaikyti tiekimus prie naujos situacijos “, – sakė jis. Dėl pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmių šalies šiaurės rytuose ir pietuose vis labiau atrodo realistiška, kad „Ukraina gali laimėti šį karą ir tai padaryti kaip laisva, demokratiška šalis, išsaugodama savo teritorinį vientisumą“, – sakė M. Rothas.
Žaliųjų gynybos ekspertė Agnieszka Brugger pasisakė už ginklų tiekimo didinimą. Vokietija turi padaryti „viską, kas įmanoma“ oro gynybos, šarvuoto transporto, artilerijos ir apsaugos įrangos srityse, sakė Žaliųjų parlamentinės frakcijos vicepirmininkė. „Visi variantai turi būti apsvarstyti dar kartą nedvejojant, nes tai yra lemiami mėnesiai Ukrainos žmonėms ir tvarkai mūsų žemyne“, – sakė ji.
Panašią nuomonę opozicijos vardu išsakė ir Vokietijos krikščionių demokratų partijos užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris. „Kad kontrpuolimas būtų sėkmingas ilgalaikėje perspektyvoje ir kad Ukraina išlaikytų savo teritoriją, jai dabar reikia visos įmanomos karinės paramos“, – sakė jis.
Prieš keletą dienų turėjau pokalbį su valstybinėje įstaigoje dirbančiu pažįstamu inteligentu, manančiu, jog NATO neprivalo padėti Ukrainai, nes ukrainiečiai nepriklauso nei Aljansui, nei Europos Sąjungai. O jei kolektyviniai Vakarai vis tik talkina ukrainiečiams, tai šie privalo džiaugtis tuo, ką gauna. Kalbant griežtai, Kijevas neturi nė menkiausios teisės piktintis, esą per mažai sulaukia HIMARSŲ, habicų ar tankų.
Ginčijomės dėl Ukrainos viename iš Pilaitės rajono miškelių. Čia visuomet gausu žmonių – bėgikų, motinų su mažais vaikais, išėjusių grynu oru pakvėpuoti senjorų. Tačiau tą popietę – nė gyvos dvasios. Kaip tik tada iš proskynos išniro gausus būrys agresyviai nusiteikusių paauglių. Jie iškart puolė kabinėtis prie mano pašnekovo, nes šis mažesnio ūgio, akivaizdžiai silpniau sudėtas. Susiklostė pavojinga situacija. Laimė, padaužos nesiryžo peržengti ribos. Pasitenkino tuo, jog kaulino cigarečių, tardė, kiek dabar valandų, kurioje pusėje – miestas.
Kai piktai nusiteikę nepilnamečiai pradingo už medžių kamienų, pašnekovas ėmė džiūgauti, kaip vis tik „mes juos šauniai pravijome“. Tada ištariau žodžius, kurie jį nustebino. Paaiškinau: tavęs nebūčiau gynęs, nes ne prie manęs, prie tavęs jie kabinėjosi…
Kaip, kodėl, ar tikrai? – išpūtė akis iš nuostabos pašnekovas?
Tuomet dar konkrečiau kalbėjau: ko tu nori iš manęs, mes juk neturime pasirašę jokių gynybinių sutarčių.
Žinoma, dėstydamas šias mintis ironizavau. Bet mano kolega, regis, suprato maniškius argumentus, kodėl NATO … privalo ginti Ukrainą tarsi save pačią.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Taigi padėtis Ukrainos fronte – įtemta. Egzistuoja dvi kardinaliai priešingos pozicijos. Vieni įsitikinę, jog NATO šalys siunčia Ukrainai užtektinai rimtos ginkluotės, tad narsūs, profesionalūs ukrainiečių kariai dar iki pirmųjų žiemos šalčių išvys Rusijos karines gaujas iš savo žemių (Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams Oleksijus Arestovičius). Kiti baiminasi, jog Vakarai tiekia Ukrainai per mažai ginklų, todėl Ukraina pajėgi tik gintis, ir karas gerokai užsitęs. Tokios nuomonės laikosi, sakykim, į Vakarus pasitraukęs ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, JAV karininkas Gari Tabaxas. Galų gale, į kokią lentyną dėsime laišką tų kelių dešimčių JAV karininkų, politikų, kurie reikalauja sustiprinti Ukrainai tiesiamą pagalbos ranką?
Klausiate, kokia mano nuomonė? Ginklų tiekimo tema karo metu – per daug sudėtinga diskusija, kad būtų galima drąsiai atsakyti į visus klausimus. Galbūt Ukraina ir jos sąjungininkai specialiai slepia tikruosius duomenis, jog supainiotų Kremliaus planus? Gal viskas – labai gerai, tik mes šito nežinome? Santūrusis O.Arestovičius savo videokomentaruose dažnokai pergyvena, jog Ukrainos kariuomenei verkiant trūksta vos kelių dešimčių rimtų toliašaudžių artilerijos pabūklų, bet jis vis tiek nusiteikęs optimistiškai. Tarsi būtų tikras, jog reikalingos ginkluotės artimiausiomis dienomis turės užtektinai.
Kijevo centre – eksponatu po atviru dangumi tapęs pamuštas rusų armijos tankas
Jei taip – džiugu. Bet kur pradingusi lendlizo tema? Ko vertas amerikietiškasis lendlizas, jei šių metų gegužės 9-ąją JAV prezidento pasirašytas, jis vis dar neveikia? Gausu aiškintojų (Vakaruose gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas), jog lendlizas negali įsigalioti nuo pat pasirašymo dienos. Esą reikia atkreipti dėmesį, kaip veikia amerikietiški įstatymai. Kiti šaukia, jog pasiteisinimai dėl neprasidėjusių naujųjų finansinių metų – melas, apgaulė. Tretieji įtaria, jog ginklų tiekimo Ukrainai tempai susiję su vidinėmis priešrinkiminėmis intrigomis Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas norįs paleisti lendlizo konvejerį taip ir tada, kad būtų garantuotos jo asmeninės ir jo partijos pergalės rinkimuose.
Mano asmenine nuomone, tiek policijos, tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ugniagesių ekipažai į avarijos vietą privalo atlėkti kuo greičiau. Jei policininkai, medikai ir ugniagesiai teatskuba po keturių valandų, – tuomet iš tokių pagalbų jokios naudos. Tokiais atvejais nepriimtini jokie pasiteisinimai.
Vienintelė išeitis iš dviprasmiškų situacijų – kalbėti atvirai, be užuolankų. Mane žavi Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymirą Zelenskį, kurie drąsiai taria aštresnį žodį, aštresnį palyginimo. Vakarų politikai per stipriai susipančiojo vadinamojo politkorektiškumo mazgais. Politkorektiškumas patogiausias ne tiems, kurie trokšta tiesos ir teisingumo, o politikams, siekiantiems išvengti nepatogių klausimų.
Lačinas. Dialog.UA. Twitter com
Praėjusią savaitę Azerbaidžanas susigrąžino dar vieną Karabacho regiono miestą – Lačiną. Azerbaidžanas elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Ukraina. Jis vaduoja savo žemes nuo okupacijų. Tik vienu atveju agresorius – Rusija, kitu atveju – Armėnija. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turėjo puikią progą pasveikinti teisingu keliu einantį Azerbaidžaną. Bet peržiūrėjęs oficialius šių valstybinių įstaigų pranešimus jokių Azerbaidžanui nusiųstų sveikinimų neaptikau.
Klaipėdoje viešėjo vienas galingiausių JAV karo laivų. Labai džiaugiausi. Kai toks laivas prisišvartavęs Klaipėdos uoste, Lietuva saugi kaip niekad. Vašingtono sprendimas šitaip pademonstruoti paramą Lietuvai – kas gali būti maloniau? Bet JAV gyvenantis atsargos karininkas G.Tabaxas nusistebėjo: karas – prie Juodosios jūros, o amerikiečiai savo galingiausią karo laivą, kuriam nėra lygių pasaulyje, siunčia ne prie Ukrainos krantų, bet Baltijos jūron, kur nėra jokių karų.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Šiandien savo dienoraštyje surašiau nusistebėjimą net Popiežiumi Pranciškumi, kuris savo dėmesiu pagerbė „nekaltą karo auką Marją Duginą“ (Maskvoje susprogdinta Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino duktė; ją greičiausiai nužudė į Vladimiro Putino intrigas įsivėlusios Rusijos specialiosios tarnybos) ir pamiršo (nepanorėjo?) užjausti Ukrainoje žuvusių tikrų tikro karo aukų – vaikų, motinų, laisvės karių.
Draugas.org
Prisimindamas argumentus, jog Šventasis Tėvas turi teisę reikšti savo nuomonę, tuo pačiu prisimenu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat turi teisių. Viena iš jos privilegijų – iškviesti ant kilimėlio Vilniuje reziduojančius Vatikano atstovus ir pareikšti griežtą protestą, nes Popiežius Pranciškus jau nebe pirmą sykį dviprasmiškais pareiškimais stoja agresoriaus pusėn, ignoruodamas auką.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Varšuva, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Lenkija pasirašė sutartis pirkti Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus. NATO narė, besiribojanti su Rusija ir Ukraina, stiprina savo gynybą.
Apie kokias suma kalbama sutartyse, pasirašytose su „Korea Aerospace Industries“ ir „Hyundai“ atstovais per ceremoniją Lenkijos sostinėje, nepranešta. „Mes mokomės iš to, kas vyksta Ukrainoje“, – po ceremonijos žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
„Laikas spaudžia, turime apginkluoti Lenkijos kariuomenę“, – pridūrė jis.
Gynybos ministerijos pareigūnai sakė, kad pirmasis iš 48 lengvųjų kovinių naikintuvų FA-50 bus pristatytas kitais metais. Šie orlaiviai kartu su JAV gamybos slaptaisiais lėktuvais F-16 ir galiausiai F-35 turi pakeisti vis dar Lenkijos oro pajėgų naudojamus sovietinius MiG-29.
„Korea Aerospace Industries“ vadovas Ahnas Hyunho sakė, kad bendrovė planuoja laipsniškai perkelti lėktuvų gamybą į Lenkiją. Lenkija taip pat pirks iš pradžių 180 K2 „Black Panther“ tankų, kuriuos gamina „Hyundai Rotem“, o galiausiai įsigis daugiau nei 800 specialaus varianto, pavadinto K2PL, tankų, kurių gamyba Lenkijoje bus pradėta 2026 metais.
Tikimasi, kad šiais metais bus pristatytos 48 haubicos K9, tačiau Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad dar maždaug 600 jų bus pradėta įsigyti 2024 m., o jų gamyba šalyje prasidės 2026 metais. Anksčiau šį mėnesį Lenkija pranešė, kad iš Italijos ginklų bendrovės „Leonardo“ perka 32 AW149 daugiafunkcinius karinius sraigtasparnius už 1,75 mlrd. eurų. Šalis taip pat užsisakė 366 amerikietiškus „Abrams“ tankus ir Europos „žemė-oras“ raketų sistemas. Lenkija praėjusiais metais užbaigė susitarimą pirkti 32 karo lėktuvus F-35 ir turi maždaug 50 naikintuvų F-16.
Slaptai.lt skaitytojai prisimena – į Ameriką pasprukusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco spaudoje skelbiamus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Iki 2022-ųjų pradžios paskelbiau per trisdešimt savų pastabų apie J. Šveco įžvalgas. Negaliu sakyti, jog šio JAV įsikūrusio buvusio KGB agento pastebėjimai visuomet patikdavo, su visomis jo versijomis sutikdavau. Bet ten rasdavau vertingų palyginimų, sugretinimų, duomenų.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip nepagarbiai, taip paniekinančiai atsiliepia apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Neva V. Putino jau gerokai anksčiau niekas negerbė, nelaikė rimtu saugumiečiu, rimtu politiku. Traktavo jį esant nevykėliu, vidutinybe. Pusiau atvirai, pusiau slapta V. Putiną net pakrikštijo paniekinančia „nuorūkos“ pravarde. Taip, V. Putinas – niekšas, menkysta, karo nusikaltėlis, kokių reta, tik koks jis „nuorūka“, jei taip ilgai išsilaikė didžiojoje politikoje ir iki šiol pagal savo išsigimimus šokdina visus Vakarus. V. Putinas – joks „nuorūka“, V. Putinas – Blogio genijus. Paniekinančiai „nuorūkos “ vardu derėtų vadinti Vakarų politikus, kurie kelis dešimtmečius V. Putinui tik pataikavo, lankstėsi prieš jį, nuolaidžiavo jam, dovanodavo baisiausius jo nusikaltimus. Pavyzdžiui, įsiveržimą į Gruziją, Krymo okupaciją, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą. „Nuorūkos” – tai tie Vakarų politikai, kurie skambina ir skambina V. Putinui, naiviai tikėdami, jog V. Putinas vieną sykį liausis melavęs…
Tad jau tada kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip demonstratyviai menkina V. Putiną ir specialiai aukština NATO bei Europos Sąjungos lyderius? Gal šitaip slopinamas mūsų budrumas: neva neverta į Kremliaus šeimininką rimtai žiūrėti? O šis, kol mes į jį spoksojome kaip į suglamžytą „nuorūką“, sukėlė, vaizdžiai tariant, Trečiąjį pasaulinį karą. Užmigdyti pastebėjimų, esą V. Putinas – didžiausias nevykėlis, kokį tik galima įsivaizduoti, mes pamiršome, kad ir nuorūka retsykiais sukelia milžinišką gaisrą, pražudo tūkstančius žmonių, pelenais paverčia didžiausius, gražiausius namus.
Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas
Dabar, 2022-aisiais, J. Šveco komentarai dar labiau nepatinka. Suklusti verčia komentavimo maniera: ką daro Vakarai – viskas teisinga, padoru ir sąžininga, o Ukraina – nuodėminga, korumpuota, nepamatė to, nepastebėjo ano, per daug reikalauja iš kitų, pamiršta savo pareigas.
Ar tikrai Vakarai – šventa karvė, o Ukraina – nevykėlių gauja?
Viename iš paskutiniųjų ypač nustebinusių interviu J. Švecas polemizuoja su klausytoju, pasipiktinusiu, kodėl Amerika taip mažai padeda Ukrainai. J.Švecas šį sykį labai atvirai pateikė argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Vašingtono, nei Joe Bideno. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent J. Švecas pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai“. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.
Šios baimės, žinoma, ne iš piršto laužtos. Asmeninės simpatijos ir antipatijos – taip pat svarbus argumentas. Jei per daug įsiaudrinsime kritikuodami, priekaištaudami, JAV tikrai gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – ne vien J. Švecas. Tokių esama visur – ir JAV, ir Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.
Tačiau persistenkti nederėtų tiek kritikuojant, tiek dėkojant. Man regis, J. Švecas persistengia būtent dėkodamas ir pataikdaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai. Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainai tikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Tad atstokite nuo jos.
Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi. Iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą dabar jiems jau nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Amerika užsidaro savyje. Taip juk J. Bidenas niekad niekur netvirtino.
Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijevo. Kalbant priekabiai, Vašingtonas apgavo Kijevą, išviliodamas iš ukrainiečių atominį ginklą. Padorūs politikai mėgintų visomis išgalėmis ištaisyti šią klaidą.
Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei Vladimirui Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos – „mėgins atkurti visą SSRS“. O tai reiškia, kad Vašingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO alanse padėtį. Kuo silpnesnė Ukraina, tuo mažiau saugi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija.
Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus. Juolab jie įsikūrę ne kur nors anapūs jūrų ir kalnų. Juolab jų valstybė – turtinga ištekliais. Kodėl NATO ir ES nenori sustiprėti, įsileisdama Ukrainą?
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Žodžiu, keistoki J. Šveco pamokymai. Ypač keistoki pastebėjimai, esą Ukraina pati labiau privalėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Tokie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.
Ypač juoką kelia įrodinėjimai, esą per įsisenėjusią korupciją Ukraina nepajėgi pasiekti NATO ir Europos Sąjungos standartų. Tarsi korupcijos Vakaruose nebūtų nė trupinio. Jei giliau pažvelgtume į Vakarus pro „korupcijos prevencijos“ akinius, pamatytume, jog korupcijos kirminas mus visus graužia. Jei tokius reikalavimus, kokius keliam Ukrainai, keltume sau, tai Europos Sąjungoje neliktų akmens ant akmens. Norite pasakyti, jog Italija nėra korumpuota, jos pietuose nebesiautėja mafija? O gal tvirtinate, jog Slovakijoje nebuvo nužudytas žurnalistas, narpliojęs korupcinius ryšius tarp šalies politikų? Nejaugi Malta nepardavinėjo Rusijos turtuolams europietiškų pasų? O gal rusų oligarchai sąžiningai įsigijo nekilnojamojo turto Londone? Kokias paslaptis slepia Vatikano archyvai? Ar mes žinome, ką iš tiesų Ukrainoje veikė JAV prezidento Joe Bideno atžala verslininkas? Toje byloje – viskas skaidru, viskas gražu? O gal manote, jog Lietuva – be nuodėmių?
Vladimiro Putino advokatai: Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai
Šių eilučių autoriui labiau priimtini tie, kurie tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du sykius mažiau nei mums reikia, jog nuolat vėluojate, – leiskite piktintis. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių.
Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus“. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt net labiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai. Bepigu J. Švecui iš jaukių namų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus.
O štai Vakarams nervuotis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.
Lietuvos informacinė agentūra ELTA prieš keletą dienų paskelbė, esą JAV prezidentas Joe Bidenas priekaištauja Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jog šis karo išvakarėse „nenorėjo girdėti Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę“. ELTA taip pat publikuoja štai tokią J. Bideno pastabą: „Amerika dar gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nei V. Zelenskis, nei kiti Ukrainos vadovai“.
Šie JAV prezidento kaltinimai – neteisingi, nepagrįsti. Pirmiausia žvelkime plačiai. Jei esame sąžiningi, turime pripažinti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – Vakarų augintinis, Vakarų kūdikis. V. Putiną išaugino būtent JAV ir Europa, pataikaudamos Kremliaus diktatoriui keletą dešimtmečių „visur ir visada“. V. Putiną kvietė į aukščiausiojo lygio susitikimus, su juo mezgė prekybinius ryšius, jam atleisdavo išpuolius prieš kaimynines šalis. Net ir Popiežius Pranciškus kadaise sutiko būti pažemintas drauge su visa savo tikinčiųjų bendruomene, kai net du sykius kantriai laukė beveik valandą vėluojančio Rusijos vadovo. Šventasis Tėvas pasielgė neapgalvotai ir tuomet, kai V. Putinui avansu įteikė Taikos angelo medalioną.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Taip, kai kurie Vakarų lyderiai manė, jog darydami politinių ir ekonominių nuolaidų galų gale pasotins V. Putino imperiškas ambicijas. Girdi, šis diktatorius vieną sykį pats sustos, tereikia jam padovanoti dar gabaliuką gruziniškų ar ukrainietiškų žemių. Kitiems vakariečiams, pripažinkime, tiesiog buvo nusispjaut į Kremliaus siautėjimus tarptautinėje arenoje: jei mūsų nepuola, tai ir užtenka. O į sakartvelų, ukrainiečių skausmus – nusišvilpt. Svarbiausia, kad benzinas būtų pigus ir pigi nafta lietųsi į vamzdžius.
Ir vieni, ir kiti – labai kalti. Vieni – dėl savo primityvumo, neišmanymo, kiti – dėl cinizmo, kurį šlykščiai pridengia lozungais apie demokratiją. Noriu pabrėžti: jų rankos taip pat suteptos žuvusiųjų per Rusijos agresijas žmonių krauju.
Kad būtų dar aiškiau, palyginkime Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų elgesį. Šiaurės Korėjos banditas – daug sykių padoresnis už V. Putiną. Mat korėjietis kol kas skriaudžia tik savus, kai V. Putinas žudo ir savus, ir kaimynines tautas. Todėl su V. Putinu turėjome bendrauti kur kas griežčiau nei su Šiaurės Korėjos išsigimėliu. Bet – viskas atvirkščiai.
Tad J. Bidenas, žvelgiant plačiai, negali būti teisus. Dar 2014-aisiais metais Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“, pabrėžė, jog Rusijai, jei ji nebus sustabdyta, neužteks Ukrainos. Vaizdžiai tariant, 2014-aisiais metais ponas J. Bidenas galėjo atskubėti į Vilnių – paprašyti D. Grybauskaitės konsultacijų. Tačiau neatskrido, nepaprašė patarimų.
Beje, J. Bidenas neteisus ir siaurąja prasme.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Peržvelkite Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidento administracijos kariniu patarėjumi Oleksiejumi Arestovičiumi, kuriame pasakojama istorija, kaip „išprievartauta mergina buvo apkaltinta esanti pati kalta, nes ryšėjo per daug trumpą sijoną“. Taigi O. Arestovičius teigia, jog 2021-ųjų metų spalio mėnesį Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė: karas su Rusija neišvengiamas, Rusija tikrai puls Ukrainą, veršis į Ukrainą iš visų pusių. K. Budanovas tai pareiškė viešai, atvirai. Neslėpė šios informacijos.
Tų pačių 2021-ųjų metų gruodžio 3 dieną Ukrainos gynybos ministras Oleksiejus Reznikovas viešai, atvirai pasakė: Rusija tikrai puls, todėl mums verkiant reikia vakarietiškų ginklų, taip pat būtina, kad Vakarai įvestų Rusijai perspėjančias ekonomines sankcijas.
Pasak O. Arestovičiaus, tokių viešų pareiškimų 2021-ųjų pabaigoje yra paskelbęs ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kiti aukšto rango Ukrainos politikai. Bet 2021-ųjų spalio – 2022-ųjų sausio mėnesiais Ukraina iš Vakarų nesulaukė nė menkiausio ginklo. 2021-ųjų lapkritį Ukraina maldaute maldavo „Stingerių“, „Jawelin“, o Vakarai, įskaitant Vašingtoną, nesileido net į derybas dėl ginkluotės ir nė nemanė taikyti Rusijai jokių sankcijų. Karinės žvalgybos specialisto O. Arestovičiaus teigimu, karo išvakarėse „iš JAV ukrainiečiai sulaukė tik 10 proc. to, ko prašė“. Daug tai ar mažai?
O. Arestovičius neneigia, kad Vakarai šiandien padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, dabar mūšiai griaudėtų tikriausiai ne tik Donecke, bet ir dėl Kijevo, Lvovo. Bet JAV padarė tris grubias klaidas. O. Arestovičius įvardino jas: pervertino Afganistano kariuomenę, esą ši sugebės keletą metų sėkmingai priešintis talibams; neįvertino ukrainiečių karių, esą Rusijos armada juos palauž per keletą parų; pervertino Rusijos kariuomenę, girdi, rusų kariškiai – vos ne antroji jėga Pasaulyje. Vadovaudamiesi šiomis savo klaidingomis įžvalgomis Vakarai klaidingai konstravo savąją „užsienio politiką“ – vis tiek teks šnekėtis su V. Putinu.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Minėtoje laidoje O. Arestovičius dar teigė: jei atėjo metas atviriems ir sąžiningiems klausimams, tai ir kalbėkime „avirai bei sąžiningai“. Pavyzdžiui, kodėl JAV tiekia ginklus Ukrainai vangiai net dabar, kai akivaizdu, jog V. Putino karinės gaujos nėra tokios stiprios, kaip dedasi? Jei Ukraina šiandien gautų tai, ko prašo, karą būtų galima užbaigti labai greitai. O kiekviena uždelsta diena – tai maždaug 100 žuvusių ukrainiečių karių. Nejaugi Vašingtonas nenori, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas? Kodėl Estija sugebėjo atiduoti Ukrainai net 30 proc. savosios ginkluotės, o kitos valstybės – nesukrapšto nė procento? Kodėl Ispanijai panorus padovanoti Ukrainai net 40 modernių vokiškų tankų, Berlynas, remiantis vokiškais leidiniais, tokio leidimo nedavė? Kodėl Vokietija, prasidėjus karui, įliejo į Rusijos ekonomiką net 6 milijarus eurų? Kodėl Italija perša Kijevui kažin kokius į Ukrainos kapituliaciją panašius taikos pasiūlymus? Kodėl Prancūzijos prezidentas šaukia, jog turės prabėgti dešimtmečiai, kol Ukraina bus priimta į Europos Sąjungą?
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, – tikrai daug…
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Kyjivas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų pažadėtų ginklų, skirtų padėti Kyjivui atremti Rusijos puolimą, antradienį pranešė gynybos viceministrė.
„Iš to, ką sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – sakė Anna Malyar, jos žodžius transliavo televizija. Ji pridūrė, kad Vakarai turėtų paspartinti pristatymo grafiką.
„Kad ir kaip Ukraina besistengtų, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos šio karo laimėti nepavyks“.
„Tokiems pristatymams turėtų būti nustatytas „aiškus terminas“, nes kiekvienas atidėjimas Ukrainai brangiai kainuoja ir didina pavojų, kad daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas. Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – sakė ji. „Labai ilgai laukti negalime, nes padėtis itin sudėtinga“, – pridūrė ji, turėdama omenyje šliaužiantį Rusijos veržimąsi Donbase, kur Maskvos pajėgos pasirengusios užimti visą Luhansko sritį.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl prašė sunkiosios ginkluotės iš Vakarų, kritikuodamas kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, jo teigimu, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.
„Esu dėkingas už tai, kas ateina, bet tai turi vykti greičiau“, – per spaudos konferenciją internetu sakė jis Danijos žurnalistams. Pasak jo, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina, kuriai trūksta ir „tolimojo nuotolio ginklų“, ir „šarvuotų mašinų, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis. Greitis, kuriuo Ukraina galės atkovoti Rusijos okupuotą teritoriją, „tikrai priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“. „Jei nebus pagreitintas ginklų tiekimas, bus sąstingis (…) žmonės ir toliau mirs. Jei mums duos ginklus, judėsime į priekį.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų.
Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi. „Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.
Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis.
Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“.
Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.
