Suomijos vėliava (Finland)

Ankara, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Suomija svarsto galimybę išduoti tam tikrų ginklų eksporto į Turkiją leidimus, ketvirtadienį Ankaroje vykusiose derybose dėl šalies narystės NATO Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas sakė Turkijos kolegai Hulusiui Akarui.
 
Suomija gali apsvarstyti kai kurias eksporto paraiškas „artimiausiu metu“, Suomijos radijo stotis „Yle“ citavo A. Kaikkoneno žodžius. Tačiau ginklai nebūtų tiekiami be kruopščios kontrolės, pridūrė jis.
 
Turkija yra viena iš dviejų likusių NATO narių, vis dar blokuojančių aljanso plėtrą į Šiaurę įtraukiant Švediją ir Suomiją, dėl tariamos jų paramos grupuotėms, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
 
Ankara, be kita ko, reikalauja, kad Stokholmas ir Helsinkis užkirstų kelią tariamai teroristinei veiklai savo teritorijoje ir panaikintų vadinamąjį ginklų embargą.
 
Nors kategoriško embargo nėra, kaip ketvirtadienį pabrėžė A. Kaikkonenas, Suomija ir Švedija nepardavė Turkijai jokių ginklų nuo 2019 metų karinio puolimo prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje.
 
Švedija neseniai paskelbė esanti pasirengusi tiekti ginklus Turkijai.
 
Pasak valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“, H. Akaras per bendrą spaudos konferenciją su A. Kaikkonenu pabrėžė pagalbą modernizuojant Turkijos ginkluotąsias pajėgas kaip būtiną prisijungimo prie aljanso sąlygą.
 
Turkija atskirai spaudžia Švediją išduoti įtariamuosius, galimai susijusius su JAV gyvenančio islamo dvasininko Fethullah Güleno grupuote ir uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK). Turkija abi grupuotes laiko teroristinėmis.
 
Pasak dienraščio „Expressen“, Švedijos teismai neseniai atsisakė išduoti Turkijai du įtariamus F. Güleno rėmėjus, motyvuodami tuo, kad pagal Švedijos įstatymus jie nepadarė jokio nusikaltimo.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.12.09; 06:47

NATO tiria incidentą Viduržemio jūroje, kuomet, pasak Prancūzijos, Turkijos fregatos elgėsi „ypač agresyviai“ vieno iš Prancūzijos karinių laivų atžvilgiu, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas, vykdydamas NATO operaciją, bandė patikrinti krovininį laivą, kuris buvo įtariamas gabenęs ginkluotę į Libiją ir taip pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) įvestą embargą.
 
Prancūzijos pareigūnų teigimu, Turkijos fregatos įsikišo ir radarais tris kartus nusitaikė į Prancūzijos laivą, tuo parodydamos, kad netrukus paleis raketas.
 
NATO narė Turkija kaltinimus pavadino „nepagrįstais“, dabar NATO tiria šį incidentą.
 
„Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį incidentą ir išaiškintų viską, kas įvyko“, – po NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijos sakė J. Stoltenbergas.
 
Prancūzija yra itin pasipiktinusi ir Turkijos veiksmus vadina „nepriimtinais sąjungininkei“, o gynybos ministrė Florence Parly iškėlė šį klausimą NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 06:00