ginklų tiekimas Ukrainai

Trumposios naujienos

Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, rugsėjo 27 d. (Ukrinform-ELTA). Maždaug pusė Lenkijos piliečių (47,2 proc.) teigiamai įvertino neseniai šalies ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio paskelbtą pareiškimą, kad Varšuva nebetieks ginklų Ukrainai, nes ketina ginkluotis pati.
 
Taip teigiama „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS centro atliktoje apklausoje.
 
Pažymima, kad beveik tiek pat apklausos respondentų lenkų (44,5 proc.) blogai įvertino šį Lenkijos vyriausybės vadovo pareiškimą, o 8,3 proc. apklaustųjų neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu.
 
Pabrėžiama, kad daugiausiai premjero M. Morawieckio išsakytos idėjos šalininkų yra tarp valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkėjų (71 proc.), vyresnio amžiaus žmonių (60 proc.), kaimo vietovių gyventojų (60 proc.), žemo išsilavinimo žmonių (71 proc.), taip pat tų, kurie gauna žinias iš valstybinių kanalų TVP ir TVP Info (daugiau kaip 70 proc.).
 
Rugsėjo 22-23 d. IBRiS centras apklausė 1000 respondentų.
 
Rugsėjo 20 dieną interviu „Polsat News“ M. Morawieckis pareiškė, kad Varšuva nebesiųs ginklų Kyjivui dėl savo pačios kariuomenės didelio masto perginklavimo ir modernizavimo. Šis pareiškimas sukėlė Vakarų sąjungininkų susirūpinimą. Vėliau Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris patikslino, kad Lenkija ir toliau padės Kyjivui, visų pirma vykdydama anksčiau pasirašytas sutartis dėl ginklų gamybos Ukrainai. Jis patikino, kad Jasionkoje netoli Žešuvo esantis mazgas, per kurį į Ukrainą keliauja didelė dalis ginklų, ir toliau veiks kaip įprasta.
 
Kaip buvo pranešta anksčiau, pradiniame karo etape Lenkija perdavė Ukrainai daug ginklų ir karinės įrangos, įskaitant tankus T-72, tankus PT-91 „Leopard 2“, haubicas „Krab“, oro gynybos sistemas „Piorun“ ir kt. už bendrą maždaug 3 mlrd. dolerių sumą.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.09.28; 00:30
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Ukrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.
 
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.
 
„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.
 
Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.
 
NATO naikintuvai

G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.
 
„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (…) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.
 
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.01.31; 05:00
Aktualijos

Šrilankinių leopardų jaunikliai. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį Lenkijos premjerui Mateuszas Morawieckiui paskelbus, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo perduoti Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad Lietuva iš dalies jau prisijungė prie vadinamosios „leopardų koalicijos“.
 
„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, kur 11 valstybių tiesiog deklaravo savo palaikymą šalims, kad teiktų visokeriopą paramą Ukrainai, tarp jų – ir tankus. 11 valstybių tą pareiškimą padarė“, – LRT laidoje „Dienos tema“ teigė A. Anušauskas.
 
Anot jo, nors į koaliciją nėra įtraukiamos šalys, neturinčios „Leopard“ tankų, Ramšteino formate Lietuva savo pozicija išsakė.
 
„Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų. Lietuva jau yra pateikusi 62 šarvuotus transporterius, kurie vertinami ukrainiečių kariuomenėje labai gerai dėl jų paprastumo, turiu pasakyti, kariuomenėje pervežinėti mūšio lauke jie labai tinka“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
 
ELTA primena, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad Berlynas neprieštarautų, jog Lenkija siųstų Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“.
 
M. Morawieckis sakė, kad Ukraina negali laukti, ir jei Berlynas liks neapsisprendęs, Varšuva imsis veiksmų: „Jei nesulauksime Vokietijos sutikimo dėl „Leopardų“, sudarysime „mažesnę koaliciją“ iš šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernių tankų kovojančiai Ukrainai.“
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.01.24; 06:00
 
Trumposios naujienos

Klausimai veja klausimus

Briuselis, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Tik apie 59 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų palaiko nuo Rusijos invazijos besiginančios Ukrainos rėmimą ginklais. Tai rodo Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktos apklausos rezultatai.
 
Tačiau, anot apklausos, humanitarinės paramos teikimą jau palaiko 88 proc. ES gyventojų. Tuo metu karo pabėgėlių priėmimui pritaria 82 proc. bloke gyvenančių žmonių.
 
Pasak EK, ginklų tiekimui labiausiai nepritaria Graikijos (48 proc.) ir Kipro (46 proc.) gyventojai. Aukštas nepritarimo lygis taip pat fiksuotas Slovakijoje, Bulgarijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Vokietijoje daugiau kaip pusė gyventojų palaiko ginkluotės perdavimą.
 
Be humanitarinės paramos ir pabėgėlių priėmimo, stiprų ES gyventojų palaikymą (71 proc.) taip pat turi bloko sankcijos Rusijai. Bendrijoje gyvenantys žmonės taip pat linkę palaikyti perėjimą nuo rusiško iškastinio kuro importo.
 
Ši apklausa vyko lapkričio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 26 337 žmonės iš visų 27 ES šalių.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.12.20; 06:00
Trumposios naujienos

Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto

Madridas, gruodžio 1 d. (ELTA). Be Ukrainos ambasados Madride, kur trečiadienį nugriaudėjo sprogimas, siuntą su sprogstamuoju įtaisu gavo ir Ispanijos bendrovė „Instalaza“, gaminanti Ukrainai tiekiamą ginkluotę.
 
Kaip informuoja „El Periodico“, Aragono regiono policijai ir civilinei gvardijai kompanijos atstovai pranešė gavę įtartiną paketą, panašų į tą, kuris buvo nusiųstas Ukrainos ambasadai.
 
Į „Instalaza“ būstinę Saragosoje nuskubėjo pareigūnai. Gamyklos teritorija buvo apsupta, o transporto ir pėsčiųjų eismas aplinkinėse gatvėse nutrauktas.
 
Specialistai sunaikino paketą kontroliuojamu sprogdinimu. Aukų ir nukentėjusiųjų nėra. Policija tiria incidento aplinkybes.
 
Be kita ko, „Instalaza“ gamina granatsvaidžius, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja kare prieš okupantus rusus.
 
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį per pakete buvusios bombos sprogimą buvo sužeistas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.01; 08:00
Trumposios naujienos

Izraelio vėliava

Tel Avivas, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Rusijos atakų prieš Ukrainą Irano gamybos dronais, Izraelis ir toliau  neketina tiekti ginklų Kyjivui. „Noriu aiškiai pasakyti, kad mes neparduosime Ukrainai ginklų“, – radijo stočiai „Kol Chai“ sakė gynybos ministras Benny‘is Gantzas.
 
Šaliai tiekiama tik medicininė ir humanitarinė pagalba. Taip esą liks ir toliau.
 
B. Gantzas pabrėžė: „Esu gynybos ministras ir esu atsakingas už Izraelio ginklų eksportą“.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba antradienį paskelbė, kad prašys Izraelio oro gynybos sistemų. „Iranas – tai raudonoji linija Izraeliui, ir dabar, kai Iranas iš esmės tiesiogiai tapo nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą bendrininku, visos abejonės Izraelyje, padėti Ukrainai ar nepadėti, turėtų išsisklaidyti“, – teigė D. Kuleba.
 
Per dronų ir raketų atakas praėjusiomis dienomis Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, žuvo daugiau kaip 70 žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.19; 14:52
Trumposios naujienos

Bulgarijos Prezidento rūmai

Sofija, spalio 17 d. (ELTA). Bulgarija netiekia ginklų Ukrainai, bijodama susilpninti savo pačios gynybinį pajėgumą. Kaip praneša portalas „Novinite“, tai pareiškė Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stojanovas.
 
„Bulgarija neturi daug atliekamos ginkluotės, jau nekalbant apie tai, kad turime ne tiek jau daug tvarkingos ginkluotės. Jeigu jos būtų, armija nesusidurtų su tokiais sunkumais. Opi problema – technikos priežiūra, didelė jos dalis netvarkinga. Aš nematau, ką galėtume duoti iš tos tinkamos technikos, kurią turime. Tai sumažintų mūsų galimybes“, – teigė žinybos vadovas.
 
„Jeigu mes perduosime ginkluotę, tai kaip vykdysime savo įsipareigojimus, susijusius su nacionaliniu saugumu?“ – sakė D. Stojanovas.
Jis pripažino, kad Ukraina prašo Bulgariją padėti ginklais.
 
Portalas „eurointegration“ primena, kad Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas atsisakė prisijungti prie devynių Vidurio ir Rytų Europos šalių prezidentų pareiškimo, kuriame smerkiama Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijų aneksija ir remiamas Ukrainos stojimas į NATO.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.18; 00:30
Trumposios naujienos

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ryga, sausio 19 d. (dpa-ELTA). Latvija nori padėti Ukrainai karine technika, šiai susiduriant su galima Rusijos invazijos grėsme.
 
Latvija yra pasirengusi pristatyti „letalines ir neletalines prekes“ į Kijevą, trečiadienį spaudos konferencijoje Rygoje sakė gynybos ministras Artis Pabrikas.
 
Ką tiksliai atsiųs Latvija, bus pranešta tik prekėms pasiekus Ukrainą. Tarp jų – ir Latvijoje pagaminta karinė technika, ir reikmenys iš Latvijos atsargų, sakė A. Pabrikas. Latvija nesvarsto siųsti į Ukrainą karių.
 
A. Pabrikas taip pat kritikavo santūrumą tiekiant karinę pagalbą Ukrainai. „Labai apgailestauju, kad kai kurios Europos šalys dėl įvairių priežasčių nenori to daryti. Nemanau, kad tai teisinga“, – sakė Latvijos gynybos ministras.
 
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė galimybę tiekti Ukrainai bet kokius ginklus.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.20; 09:41