Gintaras Chomentauskas

Aktualijos

Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas ir psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas teigia, kad dėl plintančio koronaviruso atsiradęs baimės jausmas verčia žmones imtis neadekvačių veiksmų. Psichologas teigia, kad karantino laikotarpiu patiriama didelė baimė sekina imuninę sistemą, todėl, pasak jo, turėtų žymiai išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
 
„Žmonės patenka į tam tikrą minčių ir jų sukeltų emocijų užburtą ratą, kurio pirmoji rato grandis yra situacijos įprasminimas kaip labai grėsmingos ir neišvengiamos. Tuomet imama nuolat perdėtai domėtis neigiama informacija. Šis rinkinukas asmeniui sukuria nuolatinį nerimą, baimę, stresą, kurie tęsiasi ištisas dienas“, – Eltai teigė G. Chomentauskas.
 
Psichologas akcentuoja, kad atsiradęs baimės jausmas paprastai yra labai artimas pykčiui.
 
„Atsiradęs baimės jausmas psichologine ir fiziologine prasme yra labai artimas pykčiui. Esame evoliucijos sąlygoti grėsmės akivaizdoje arba bėgti, slėptis, tai yra dažniausia baimės reakcija, arba kovoti su grėsme, tada patiriame pyktį“, – sakė psichologas.
 
G. Chomentausko teigimu, paprastai padidėjusi, neadekvati baimė nulemia tokius neadekvačius veiksmus kaip nuolatinį savo būsenos stebėjimą, interneto naršymą ir agresyvias reakcijas kitų žmonių atžvilgiu. Pasak psichologo, karantino atveju tokia reakcija galima laikyti siūlymus, susijusius su didesniais kitų žmonių apribojimais.
 
„Padidėjusi, neadekvati baimė ir panika gimdo kitus neadekvačius veiksmus. Tarp jų nuolatinį įkyrų stebėjimą savo paties būsenos, nuolatinį interneto naršymą arba agresyvias reakcijas, susijusias su didesnių apribojimų siūlymu kitų žmonių atžvilgiu. Tai, iš vienos pusės, yra paradoksas, o iš kitos pusės, – dėsninga“, – paaiškino G. Chomentauskas.
 
Psichologo teigimu, pritardami užkardyti kitus žmones su baime kovojantys žmonės psichologiškai valdo savo pačių nerimą. Visgi toks elgesys, pasak G. Chomentausko, tik didina visuomenės susiskaldymą ir priešiškumą.
 
„Kai mes paleidžiame baimės, nerimo jausmus nevaldomai, žmonės atitinkamai ir pradeda reaguoti arba panikuodami, arba ieškodami kaltų, pykdami ir bandydami užkardyti kitus žmones. Taip psichologiškai valdome savo pačių nerimą, tačiau mūsų agresija visuomenėje tik didina susiskaldymą ir priešiškumą. Taip sukuriamas papildomas nerimo ir pykčio šaltinis“, – problemą įvardino G. Chomentauskas.
 
Žmogaus studijų centro prezidentas taip pat akcentuoja, kad tokia visuomenės reakcija į plintantį koronavirusą ir paskelbtą karantiną sekina žmogaus imuninę sistemą, todėl, pasak psichologo, turėtų išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
 
„Nerimas, baimė ir agresyvūs veiksmai kitų žmonių atžvilgiu eina dažnai kartu, todėl tokia jų reakcija manęs visiškai nestebina, stebina tik tiek, kad mes nelabai suvokiame tokios didelės baimės ir nerimo tiek psichologinių neigiamų padarinių, tiek fiziologių padarinių, nes sekiname savo imuninę sistemą. Nenoriu būti blogu pranašu, bet statistika tikrai rodys labai žymų padidėjimą mirčių nuo kitų priežasčių nei koronavirusas šiuo laikotarpiu, kuris susijęs su pernelyg dideliu stresu“, – sakėo G. Chomentauskas.
 
Visgi psichologas akcentuoja, kad karantinas tėra išorės dirgiklis, ir žmogus pats pasirenka, kaip į jį reaguoti.
 
Kritiškas – palankus

„Mes siejame blogą būseną su karantinu, tačiau bloga žmogaus būsena išorėje neegzistuoja, ji yra jo viduje, ir priežastys tos blogos būsenos yra žmogaus viduje, situacijos įprasminimo būde. Žmogus karantiną gali traktuoti kaip atostogas, kurių metu jis gali veikti, kas tik jam šauna į galvą, arba traktuoti tai kaip didžiulę grėsmę, kurios jis nesugebės atlaikyti“, – paaiškino G. Chomentauskas.
 
„Karantinas yra tik raktinis išorės dirgiklis, iš kurio kiekvienas žmogus pagal savo mąstymo būdą pasidaro arba neutralią žinią, arba atsargumo priemonių reikalaujančią žinią, arba totalinę baimę sąlygojančią žinią, arba susikuria pyktį ir kovoja su visais ir visur“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” kovo 24–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais.
 
Visgi, nors šalies gyventojai ganėtinai tolerantiškai žiūri į griežtesnes, nei galioja dabar, karantino priemones, nemaža dalis taip pat tvirtina, kad jau po pirmosios karantino savaitės jaučia neigiamus psichologinius ir fizinės sveikatos padarinius. Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną, teigia pajutę 66 proc. respondentų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 09:00
Aktualijos

Mažesnės emigracijos prognozei koją kiša „juodi akiniai“. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasirinkimui emigruoti didesnės įtakos turi ne ekonominė situacija, o tai, kaip žmogus jaučiasi savoje šalyje. Taip teigia Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas, prognozuodamas, kad norinčiųjų išvykti gyventi svetur mažės.

„Jeigu nesididžiuoju, kad esu Lietuvos pilietis, jei jaučiuosi čia nereikalingas – didesnė tikimybė, kad emigruosiu. O pasididžiavimo, kad esame Lietuvos piliečiai, palyginti su praėjusiais metais, – daugiau“, – Eltai sakė psichoterapeutas.

Kaip parodė Žmogaus studijų centro psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai, kasmet atliekami nuo 2008 metų, besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 iki 82 procentų, ir tai beveik prilygsta ikikriziniam laikotarpiui, 2008 metams.

Pasak dr. G. Chomentausko, kitas emigraciją skatinantis veiksnys – nereikalingumo jausmas. Tyrimo duomenimis, 54 proc. savo šaliai tikrai jaučiasi arba jaučiasi reikalingi.

„Pernai besijaučiančių reikalingais buvo gerokai mažiau – 42,7 proc., o laikotarpiu, kai labiausiai mus paveikė krizė (2010 m.), – vos 33 proc. Tuo metu daug žmonių jautėsi palikti patys sau“, – lygino dr. G. Chomentauskas.

Žmogaus studijų centro vadovo teigimu, minėti du aspektai suponuoja prognozę, kad emigracija turėtų mažėti.

Tiesiai paklausti, ar emigruotų, jei turėtų galimybę išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ar Vakarų Europos šalį ir ten dirbti pagal išsilavinimą, 44 proc. respondentų atsakė, jog tikrai taip ir taip.

„2016 m. pabaigoje tokių asmenų buvo 52 proc., taigi skirtumas gana didelis“, – sakė psichoterapeutas.

Paklaustas, kaip reikalingumo šaliai ir pasididžiavimo tėvyne nuotaikos veikia sprendimą emigruoti ar likti gyventi Lietuvoje, dr. G. Chomentauskas vėlgi rėmėsi tyrimais.

„Pasirinkimą emigruoti lygindami su pajamų lygiu pastebėjome, kad tik labai žemas pajamas gaunantiesiems sprendimą emigruoti nulemia finansinės priežastys. Kitiems lemiamos įtakos turi pasididžiavimo savo šalimi lygis, kiek žmogus jaučiasi reikalingas savo šalyje, savo mieste, savo bendruomenėje, kiek norime susitapatinti su ja“, – vardijo dr. G. Chomentauskas. 

Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak psichoterapeuto, kai nenori tapatintis su Lietuva, tau gėda, kad esi lietuvis, jautiesi čia nereikalingas, – nepaisant ekonominių sąlygų, mintys sukasi apie emigraciją. Ir atvirkščiai, jeigu tavo emocinis prisirišimas, reikalingumo jausmas stiprus, noras emigruoti mažėja.

Nepaisant šviesesnių visuomenės nuotaikų, dr. G. Chomentauskui nerimo kelia „juodų akinių“ nuostata. Net jei situacija gerėja, akcentuojame blogus dalykus.

Paklausti, ar, jūsų nuomone, šiemet ekonominė situacija Lietuvoje, palyginti su pernai, pagerėjo, „taip“ atsakė vos 9 proc. respondentų, nors, psichologo žodžiais, ekonominiai rodikliai akivaizdžiai rodo, kad per pastaruosius metus Lietuva pasistūmėjo pirmyn.

„Tą patį fenomeną stebėjome ir 2008 metais, lygindami ekonominės situacijos pokyčio suvokimą su praėjusiais trejais metais, kurie Lietuvai buvo akivaizdžiai pozityvūs. Bendrasis vidaus produktas (BVP) tuomet kilo vos ne kaip Kinijoje. Bet net tada vos 18 proc. žmonių teigė, kad situacija gera“, – lygino Žmogaus studijų centro vadovas.

Pastaraisiais metais, ir tai dr. G. Chomentauskas sieja su Lietuvos šimtmečiu, viešame diskurse pozityvumo šiek tiek daugiau. Tai irgi turi įtakos žmonių emocinei būsenai.

Kas padėtų tuos „juodus akinius“ nusiimti? Dr. G. Chomentausko receptas – pastebėti ne tik oponentų trūkumus, bet ir privalumus.

„Politikams patariu pagauti ką nors iš opozicijos, arba esantiems opozicijoje – ką nors iš valdančiosios daugumos darant ką nors gerai. Tai būtų naujas fenomenas. Jei žiniasklaida paviešintų daugiau pozityvo, taip pat būtų alternatyva įsivyravusiai tendencijai. Per paskutinį laikotarpį suplakėme visus iškilius menininkus, politikus, prisidėjusius prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo. Nebeturime nė vieno herojaus. Visi paniekinti, jei ne už dideles nuodėmes – už mažas“, – sakė psichoterapeutas.

Pasak dr. G. Chomentausko, „juodieji akiniai“ veikia vertinant ne tik tokius objektyvius mūsų gyvenimo kriterijus, kaip ekonominė situacija, bet ir uždeda antspaudą, kaip matome savo tautiečius, kiek jie mums atrodo vertybiškai patrauklūs.

„Šiuo požiūriu situacija nesikeičia, net, sakyčiau, eina blogyn“, – konstatavo dr. G. Chomentauskas.

Kaip skelbė ELTA, Žmogaus studijų centro psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai, kasmet atliekami nuo 2008 metų, rodo šiek tiek aukštesnius visuomenės sutelktumo rodiklius. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Panašus buvo ir 2015 metais.

„Susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būklę. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo jausmo, kuo daugiau socialinių santykių, tuo visuomenėje stipresnis laimės pojūtis, bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies”, – teigia dr. G. Chomentauskas.

Pasak jo, didėjantį visuomenės sutelktumą taip pat rodo didėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis: į klausimą „valdžia, esant reikalui, man padės” šiuo metu teigiamai atsakė dvigubai daugiau respondentų nei prieš devynerius metus.

Pagerėjo Lietuvoje ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingais” arba „gana laimingais” 2017 metų pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2016 metais tokių atsakymų buvo 65 proc.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigiamus pokyčius iš dalies sieja su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbų Lietuvos valstybės gimtadienį.

Besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 iki 82 proc.

„Tai rodo, kad Lietuvoje po truputį ropščiamės iš tapatybės krizės, o stipresnis emocinis susitapatinimas su Lietuva leidžia tikėtis mažesnio emigracijos srauto. Aišku, jei valstybėje neįvyks kokių didesnių nesusipratimų”, – teigia G. Chomentauskas.

Tyrimo partnerės – draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovo Mariaus Jundulo teigimu, tikėjimas savo valstybe ir noras būti jos dalimi – stipri motyvacija kurti savo gyvenimą čia. „Visuomenės vienybės jausmas sustiprina norą investuoti savo lėšas, laiką ir pastangas geresniam gyvenimui savo šalyje”, – mano M. Jundulas.

G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad suicidinių ketinimų rodiklis, nors ir išlieka aukštas, yra žemesnis nei pernai, ir tai pats žemiausiais rodiklis nuo 2010-ųjų. Psichoterapeuto teigimu, tai leidžia tikėtis mažesnio savižudybių skaičiaus 2018 metais.

Nacionalinę reprezentatyvią apklausą „Baltijos tyrimai” pradėjo 2017 m. lapkričio 20 d. ir baigė gruodžio 4 d. Apklausti 1108 respondentai nuo 15 metų amžiaus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 04:00