Giorgia Meloni

Gordijo mazgas

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. EPA-ELTA nuotr.

Naujasis Delis, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pranešė, kad Italija dar nenusprendė, ar pasitraukti iš Kinijos investicinio plano „Juosta ir kelias“, tačiau ir tuo atveju, tai nepakenks dvišaliams santykiams.
 
„Mes dar nepriėmėme sprendimo“, – teigė G. Meloni per spaudos konferenciją, surengtą baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui Naujajame Delyje, praėjus dienai po susitikimo deryboms su Kinijos premjeru Li Qiangu.
 
Jeigu Roma nuspręstų pasitraukti, tai „nepakenktų santykiams“ su Kinija, pabrėžė G. Meloni.
 
Kritikų teigimu, „Juostos ir kelio“ planas yra Trojos arklys, kuriuo siekiama sustiprinti Kinijos įtaką, o G. Meloni, nors jaučia spaudimą nuspręsti pasitraukti iš iniciatyvos, tikisi tai padaryti nekurstant įtampos.
 
Sutartis automatiškai būtų atnaujinta 2024 metų kovo mėnesį, jei Italija iki šių metų pabaigos nenuspręstų iš jos pasitraukti.
 
G. Meloni pažymėjo, kad vyriausybė „vertina privalumus“, susijusius su dalyvavimu trilijono dolerių vertės investicijų plane, prie kurio skolų kamuojama Italija prisijungė 2019 metais. Italija vienintelė iš išsivysčiusių demokratinių šalių grupės yra pasirašiusi šią sutartį.
 
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio‘us Tajanis anksčiau rugsėjo mėnesį teigė, kad „Juostos ir kelio“ iniciatyva „nedavė rezultatų, kokių tikėjomės“.
 
Italijos ministrė pirmininkė planuoja su valstybiniu vizitu vykti į Pekiną per ateinančius kelis mėnesius arba kitų metų pradžioje, tačiau apie galimą vizito datą nepranešama.
 
„Į Kiniją bus prasmingiau vykti tada, kai turėsime daugiau informacijos apie mūsų dvišalį bendradarbiavimą ir apie tai, kaip jį plėtoti“, – sakė ji.
 
G. Meloni susitikimas su Li Qiangu – pirmasis akis į akį – įvyko tuo metu, kai platus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių aljansas pristatė ambicingus planus sukurti šiuolaikinį „Prieskonių kelią“, jungiantį Europą, Artimuosius Rytus ir Indiją, kuris, kaip tikisi pasirašiusios šalys, gali tapti atsvara gausioms Kinijos išlaidoms infrastruktūrai.
 
Kai kurie analitikai tikisi, kad G. Meloni nuspręs pasitraukti iš „Juostos ir kelio“ iniciatyvos ir tuo pat metu sustiprinti kitus galiojančius Italijos ir Kinijos susitarimus.
 
Šeštadienį įvykęs susitikimas su Li Qiangu „patvirtino bendrą ketinimą įtvirtinti ir pagilinti Romos ir Pekino dialogą svarbiausiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais“, teigiama G. Meloni biuro pranešime.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.09.11; 00:22
Trumposios naujienos

J. Bidenas susitiko su G. Meloni. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį susitikęs su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pagyrė ją už tvirtą paramą Vakarų pastangoms padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, kartu palikdamas nuošalyje bet kokius nuogąstavimus dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.
 
J. Bidenas sakė, kad G. Meloni taip pat suteikė „labai stiprią paramą ginantis nuo Rusijos žiaurumų“.
 
Italijos ministrė pirmininkė, sėdėdama kartu su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, sakė, kad „didžiuojasi“ Italijos veiksmais padedant Ukrainai.
„Mes žinome, kas yra mūsų draugai sunkiais laikais, ir manau, kad Vakarų valstybės parodė, jog gali pasikliauti viena kita daug (labiau), nei kai kas manė“, – sakė ji.
 
„Remti Ukrainą reiškia ginti taikų žmonių ir valstybių sambūvį visame pasaulyje. Priešingai nei kai kas sako, Ukrainos pasipriešinimas atitolina pasaulinį karą, o ne priartina jį“, – sakė ji šiek tiek laužyta anglų kalba.
 
Baltieji rūmai mažiau dėmesio skyrė prieštaringai G. Meloni vidaus darbotvarkei, o daugiau – Italijos, kaip NATO ir Didžiojo septyneto, kuriam Italija vadovaus 2024 metais, narės vaidmeniui.
 
J. Bidenas sakė, kad JAV ir Italijos prekyba pernai pasiekė 100 mlrd. dolerių ir „nėra jokios priežasties, kodėl ji negalėtų didėti“.
 
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas „labai laukė vizito“, ir atmetė bet kokius ginčus dėl G. Meloni politikos.
 
JAV pareigūnai mano, kad Italijos premjerė atėjusi į valdžią tapo nuosaikesnė ir daugelį nustebino savo ryžtinga pozicija dėl paramos Ukrainai prieš Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas artimai draugavo su dabar jau velioniu ilgamečiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi.
 
Baltieji rūmai taip pat nepajuto įtampos dėl opios Kinijos temos. Europos šalys ir Vašingtonas iš esmės sutaria, kad atėjo laikas mažinti pavojingą priklausomybę nuo Pekino – „mažinti riziką“, kaip vadinama naujoji politika. Tačiau mažiau sutariama dėl detalių, kaip toli eiti ir kiek ekonominės rizikos galima toleruoti.
 
G. Meloni konkrečiai buvo spaudžiama pasitraukti iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – trilijono dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą schemos, kuria Pekinas naudojasi siekdamas užsitikrinti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.
Kalbėdamas apie būsimą G. Meloni vaidmenį organizuojant kitų metų G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas pajuokavo: „Tikiuosi, kad būsite man okmaloni“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.28; 00:30
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.

Vatikanas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems žmonėms reikalingą pagalbą, informuoja AFP.
 
Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežiaus asmeninė audiencija su V. Zelenskiu truko 40 minučių, o jos metu buvo aptarta „besitęsiančio karo sukelta humanitarinė ir politinė situacija Ukrainoje“. Tačiau Rusija pranešime nebuvo įvardinta tiesiogiai.
 
86-erių metų pontifikas užtikrino V. Zelenskį nuolat besimeldžiąs ir prašąs Dievo taikos dar nuo 2022 m. vasario ir tai liudija daugelis jo viešų pareiškimų.
 
Ukrainos prezidentas ir Vatikano vadovas sutiko, kad humanitarinė pagalba Ukrainos žmonėms privalo tęstis. Popiežius ypač pabrėžė, kad skubi parama reikalinga labiausiai pažeidžiamiems žmonėms – nekaltoms karo aukoms.
 
Po susitikimo V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė esąs dėkingas už popiežiaus Pranciškaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai. Jis teigė, kad taip pat buvo aptartas dešimčių tūkstančių vaikų likimas, kuriuos Rusija prievarta išvežė iš Ukrainos.
 
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjere Giorgia Meloni, o sekmadienį lankysis Vokietijoje.
 
Balandžio mėnesį popiežius priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį, kuris pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Premjeras taip pat paprašė pagalbos susigrąžinant vaikus, kuriuos rusai prievarta išvežė iš šalies. Pranciškus vėliau patvirtino žurnalistams norįs padėti.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.05.14; 07:05
Gordijo mazgas

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. EPA-ELTA nuotr.

Roma, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pavadino „nepriimtinu“ Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.
 
Susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė šios savaitės pradžioje į Vašingtoną aptarti JAV žaliųjų subsidijų buvo nepriimtina.
 
„Atvirai kalbant, vakarykštis kvietimas V. Zelenskiui man atrodė labiau nepriimtinas, nes manau, kad mūsų stiprybė šioje kovoje yra vienybė“, – sakė ji žurnalistams.
 
„Aš suprantu vidaus politikos klausimus, tai, kad teikiama pirmenybė vidinei viešajai nuomonei, – sakė G. Meloni. – Tačiau yra momentų, kai pirmenybė vidinei viešajai nuomonei gali pakenkti tikslui, ir man atrodo, kad šis atvejis yra vienas iš tokių“.
 
Trečiadienį V. Zelenskis pradėjo netikėtą vizitą Europoje – apsilankė Jungtinėje Karalystėje, paskui Prancūzijoje, kur vakarieniavo su E. Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
 
Italijos žiniasklaidos teigimu, G. Meloni nepatiko, kad ji buvo neįtraukta.
 
Vėliau V. Zelenskis su E. Macronu išvyko į Briuselį, kur ketvirtadienį kreipėsi į Europos Parlamentą.
 
Paklaustas apie G. Meloni pastabas, E. Macronas atsisakė konkrečiai komentuoti, tačiau žurnalistams sakė, kad „norėjau priimti jį, prezidentą Zelenskį, su kancleriu Scholzu“, nes Vokietija ir Prancūzija, kaip Minsko susitarimų partnerės, atlieka „ypatingą vaidmenį“ Ukrainos situacijoje.
 
Jis pridūrė, kad V. Zelenskis pats gali pasirinkti savo darbotvarkę. „Svarbu, kad kartu veiksmingai dirbtume ir kad turėtume strategiją, kuri padėtų rasti kelią į ilgalaikę taiką“, – sakė E. Macronas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.02.10; 06:00
Trumposios naujienos

Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, lapkričio 16 d. (dp-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni gynėsi sulaukusi kritikos, kad pasiėmė dukrą į G20 viršūnių susitikimą Indonezijos Balio saloje.
 
Po dviejų dienų „nenuilstamo darbo“ ji susidūrė su „neįtikėtinais debatais“ dėl to, ar buvo teisinga pasiimti dukrą keturioms dienoms, kai buvo išvykusi, trečiadienį feisbuke parašė kraštutinių dešiniųjų politikė.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės nuo antradienio praneša, kad G. Meloni keliavo į viršūnių susitikimą su savo 6 metų vaiku ir aukle. „Nejaugi manote, kad tai jūsų reikalas, kaip aš auginu savo dukrą?“, – savo įraše klausė G.  Meloni diskusijos „iniciatorių“.
 
45 metų radikalios dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ lyderė tvirtino turinti teisę daryti viską, ką gali, tautos labui, neatimdama iš dukters motinos.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.11.17; 08:06
Trumposios naujienos

G. Meloni oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš M. Draghio. EPA-ELTA nuotr.

Roma, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš savo pirmtako Mario Draghio. Jiedu kalbėjosi apie 90 minučių, o tada M. Draghis perdavė G. Meloni sidabrinį varpelį, kurį vyriausybės vadovas naudoja per debatus kabinete.
 
Ultradešiniosios partijos „Italijos broliai“ (FDI) lyderė šeštadienį buvo prisaikdinta premjere. 46-erių G. Meloni yra pirmoji moteris šiame poste. Vicepremjerais paskirti Matteo Salvinis ir Antonio Tajanis iš koalicinių partijų.
 
M. Salvinis iš „Lygos“ partijos eis ir transporto ministro pareigas. O A. Tajanis iš „Pirmyn, Italija“, buvęs Europos Parlamento pirmininkas, vadovaus Užsienio reikalų ministerijai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.24; 02:00
Trumposios naujienos

Italijos vėliava

Roma, rugsėjo 25 d. (ELTA). Sekmadienį Italijoje vyksta pirmalaikiai rinkimai, po kurių šalyje gali būti sudaryta dešiniausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyriausybė, o ministro pirmininko postą pirmą kartą gali užimti moteris, praneša portalas „eurointegration.com“.
 
Surengti pirmalaikius rinkimus prireikė todėl, kad premjero Mario Draghi vyriausybė liepos mėnesį pareiškė atsistatydinanti.
 
Naujausios apklausos rodo, kad rinkimus tikriausiai laimės dešiniųjų jėgų aljansas, kuriam vadovauja partijos „Italijos broliai“ (Fratelli d’Italia) lyderė Giorgia Meloni.
 
Ši politikė turėtų tapti naująja Italijos vyriausybės vadove.
 
Per 2018 metais įvykusius rinkimus „Italijos broliai“ tesurinko 4 proc. balsų.
 
Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti apie vidurnaktį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Gordijo mazgas

Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė, siekė „detoksikuoti“ šalies postfašistinį judėjimą ir jai pavyko kaip niekada priartinti šią partiją prie valdžios. „Italijos broliai” pirmauja nuomonių apklausose, o pačios G. Meloni reitingas aukščiausias tarp visų partijų vadovų, ji kelia save į ministres pirmininkes, jei „Italijos broliai“ bus pirmi per rinkimus rugsėjo 25 dieną.
 
Smulkaus sudėjimo 45 metų šviesiaplaukė įtaigiu balsu vilioja italus šūkiu: „Dievas, šalis ir šeima“. Per rinkimus 2018 m. jos partija laimėjo vos kiek daugiau nei keturis procentus balsų, bet dabar jos populiarumas siekia 23 proc. ir ji vadovauja dešiniųjų aljansui, kurį sudaro Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“. G. Meloni patraukė daugybę rinkėjų, nepatenkintų status quo, Europos Sąjungos „diktatu“, didelėmis gyvenimo išlaidomis ir ribotomis Italijos jaunimo galimybėmis.
 
G. Meloni žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, didinti išlaidas gynybai, uždaryti Italijos sienas, kad apsaugotų šalį nuo „islamizacijos“, iš naujo derėtis dėl Europos sutarčių, kad sugrąžintų daugiau galių Romai, ir kovoti su „LGBT lobistais“. Ji taip pat nori sustabdyti Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama gimstamumą, bet ne leisdama imigrantams natūralizuotis, 2016 m. ji įspėjo dėl „etninio pakeitimo“, kuris vyksta Italijoje. „Apskritai G. Meloni siejama su protestu, nepasitenkinimu“, – sakė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
 
Be to, su kitomis prieš isteblišmentą nusistačiusiomis pagrindinėmis Italijos partijomis – Penkių žvaigždžių judėjimu ir „Lyga“, abi pernai įėjo į ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybę –  ji vienintelė varžosi rinkimuose nesusitepusi reputacijos.
 
Fašizmas liko istorijoje
 
G. Meloni partija, kurios pavadinimas kilęs iš pirmosios valstybinio himno eilutės, yra politinė Italijos socialinio judėjimo (MSI), kurį po Antrojo pasaulinio karo subūrė fašistų diktatoriaus Benito Mussolini šalininkai, įpėdinė, naudojanti tą patį nacionalinių žalios, baltos ir raudonos spalvų liepsnos simbolį – tokį patį naudojo ir buvęs Nacionalinis frontas Prancūzijoje. Tačiau G. Meloni stengiasi nuraminti nuosaikius balsus savo judėjime, nes žino, jog norint laimėti valdžią jai reikia išplėsti savo elektoratą.
 
„Italijos dešinieji jau prieš dešimtmečius paliko fašizmą istorijai“, – sakė ji šią savaitę vaizdo žinutėje, skirtoje tarptautiniams kritikams. B. Mussolini padarė „keletą klaidų, ypač dėl rasinių įstatymų ir įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą“, sakė ji 2016 m. ir pridūrė, kad jis pasiekė ir istorinių laimėjimų, „bet tai jo negelbsti“. Pernai ji patikslino, kad „Italijos broliai“ nepuoselėja „nostalgiško požiūrio į fašizmą, į rasizmo ir antisemitizmo hipotezes“.
 
Krikščionė, italė, motina
 
1977 m. sausio 15 d. Romoje gimusi G. Meloni užaugo Garbatelos darbininkų klasės rajone ir anksti įsitraukė į politiką. Būdama paauglė, ji įstojo į MSI jaunimo padalinį, vėliau tapo MSI pakeitusio kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio aljanso studentų organizacijos vadove. 2006 m. buvo išrinkta į parlamento žemuosius rūmus ir tapo Deputatų rūmų viceprezidente. Po dvejų metų G. Meloni buvo paskirta jaunimo reikalų ministre S. Berlusconi vyriausybėje, ji tuomet buvo 31-erių – jauniausia ministrė pokario Italijoje.
 
Italijos vėliava

2012 m. ji įkūrė „Italijos brolius“, o tai, kad buvo jauna ir pasitikinti, be to, moteris, padėjo jai iškilti. Būdama vyresnė ir 2006 m. susilaukusi dukters su savo partneriu televizijos žurnalistu, G. Meloni pasinaudojo savo asmeniniu gyvenimu, siekdama žinomumo visoje šalyje. „Aš – Georgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė“, – pareiškė ji 2019 m. per mitingą Romoje. Šie jos žodžiai, suderinti su šokių muzika, išplito internete.
 
Jos partija buvo vienintelė pagrindinė partija, 2021 m. vasario mėnesį atsisakiusi prisijungti prie M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybės, ši opozicinė laikysena padėjo jai pakelti populiarumo reitingą apklausose. G. Meloni nepritarė griežtoms M. Draghi koronaviruso priemonėms, ypač vadinamajam Žaliąjam pasui, reikalavusiam, kad darbuotojai pasiskiepytų.
 
Kitaip nei nuo seno su Maskva ryšius palaikantys M. Salvini ir S. Berlusconi, po Rusijos invazijos G. Meloni palaikė tvirtą M. Draghi paramą Ukrainai. Tačiau ji aštriai kritikuoja Europos Sąjungą ir yra Europos konservatorių ir reformistų partijos (ECR), kuriai priklauso ir Ispanijos „Vox“ bei Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos, pirmininkė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.11; 06:50