greitojo reagavimo pajėgos

Trumposios naujienos

„Europa turi daugiau prisidėti prie gynybos pajėgumų stiprinimo. Taip pat svarbu papildyti NATO, bet jos nedubliuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po balandžio 26-27 d. vykusio neformalaus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo Maltoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministras susitikime išreiškė poziciją, kad Lietuva remia ES gynybos iniciatyvas, stiprinančias gynybos pajėgumus Europoje ir prisidedančias prie transatlantinės naštos pasidalinimo, didesnį dėmesį skiriant pakankamam gynybos finansavimo Europoje užtikrinimui.

Ministrai aptarė naujas ES iniciatyvas, nukreiptas į ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos stiprinimą, tokias kaip nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas (PESCO), metinės gynybos peržiūros mechanizmas (CARD), ES greitojo reagavimo krizių valdymui tobulinimas bei Europos Komisijos parengtas Europos gynybos fondo kūrimo planas. Šis fondas būtų skirtas gynybos tyrimų ir pajėgumų vystymo projektų finansavimui Europoje, dalį lėšų fondo finansuojamiems projektams skirtų Europos Komisija.

Darbinėje sesijoje, kurioje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos palaikymo operacijoms Jean-Pierre Lacroix, ministrai aptarė sudėtingą saugumo situaciją Viduržemio jūroje ir ES vykdomos kovos su nelegalia migracija operacijos „Sophia“ ateitį.

Ypatingą dėmesį ministrai skyrė situacijai Libijoje, ragindami stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą Viduržemio jūroje bei vienyti pastangas kovojant su nelegalios migracijos ir nelegalaus ginklų gabenimo židiniais jūroje ir sausumoje.

Pirmąją susitikimo dieną ministrai lankėsi ES operacijos „Sophia“ vadovavimo laive ITS „San Giusto“, kur operacijos vadas adm. Enrico Credendino pristatė operacijos aktualijas ir pagrindinius iššūkius.

Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija). Nuo šių metų kovo mėnesio operacijoje dalyvauja ir pirmoji 12 Lietuvos karių Laivo apžiūros grupė, kuri operacijas vykdo iš Vokietijos karinio laivyno laivo „FGS Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių. 

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotraukos.

2017.04.30; 02:56

Fotoreportažai

Balandžio 28 d. prasidėjo didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuojamos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017″ (angl. Lightening Strike 17). Jose treniruosis Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų, Greitojo reagavimo pajėgų kariai ir juos remiantys padaliniai Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose.

„Valstybės gynyba yra mūsų visų bendras reikalas, į kurį mes turime žvelgti atsakingai ir būti pasirengę kylančioms grėsmėms suduoti žaibišką atsaką. Mūsų visų bendras tikslas – užtikrinti Valstybės saugumą“, – sakė balandžio 27 d. Marijampolėje vykusioje spaudos konferencijoje pratybų „Žaibo kirtis 2017“ vadovas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

Gen. mjr. V. Vaikšnoras pabrėžė, kad „šių dienų ginkluoti konfliktai, teroro aktai įvyksta tankiai apgyvendintose vietovėse. Hibridinio konflikto metu civiliai gyventojai, vietos valdžia tampa pirmosiomis aukomis, todėl siekiant suvaldyti konfliktus kariuomenei būtina treniruotis natūralioje aplinkoje – miestuose, gyvenvietėse, kad gyventojai matytų, jaustų ir suprastų Lietuvos karių ryžtą ir pastangas ginant mūsų visų valstybę“.

Pagrindinis pratybų „Žaibo kirtis” tikslas – treniruoti nacionalines pajėgas vykdyti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis hibridinių grėsmių atveju. Taip pat siekiama, kad nacionalinės pajėgos būtų pasirengusios nekonvenciniams iššūkiams bei veikti savarankiškai tam tikrą laiką, per kurį krizės atveju atvyktų sąjungininkų parama.

Pagrindiniai pratybų veiksmai šiemet vyks Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Gegužės 2-7 d. miestų gatvėse ir kitose viešose erdvėse bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai, patruliuos kariai, judės karinė technika, sraigtasparniai. Dėl pratybų kai kuriose miestų gatvėse gali būti apribotas eismas, girdimi imitaciniai šūviai. Į juos reaguos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos ir Greitojo reagavimo pajėgos kartu su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais ir kariuomenės remiančiaisiais vienetais. Vilkaviškio ir Marijampolės miestų savivaldybės taip pat bus įtrauktos į aktyvią veiklą.

Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose vyksiančiose pratybose kartu su Lietuvos kariais treniruosis Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat kartu treniruosis savivaldybių atstovai, ligoninių personalas. Iš viso šiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų. Taip pat bus pašaukta 2 tūkst. rezervo karių. Pratybose kartu dalyvaus apie 130 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Trečią kartą rengiamų šio tipo pratybų scenarijus sudarytas taip, kad pratybose būtų galima patikrinti ir įvertinti, kaip greitai ir efektyviai Vidaus reikalų ministerijos institucijos galėtų pasitelkti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacines ir Greitojo reagavimo pajėgas ir kartu neutralizuoti ginkluotas diversines grupuotes, tuo pačiu apsaugoti civilius gyventojus ir jų turtą.

Pratybų metu taip pat bus šaukiami atsargos kariai atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo poskyrius patikslinti asmeninių duomenų

Gegužės 5 d., pratybų „Žaibo kirtis 2017″ metu, vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Karo prievolę administruojantis personalas treniruosis vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis. Pratybų siekiniams įgyvendinti Lietuvoje mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos bus kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000-2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.

Atsargos kariams yra planuojama suteikti galimybę vėliau – vasarą ir rudenį – dalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose trijų savaičių trukmės kartotiniuose parengtojo rezervo mokymuose.

„Žaibo kirtis” – jau trečius metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais operacijos, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.

Apie pratybų „Žaibo kirtis 2017“ scenarijų:

Pratybose modeliuojamos įvairiausio pobūdžio grėsmės, nuo hibridinio karo iki teroristinių išpuolių. Pagal pratybų scenarijų, nežinomos ginkluotos grupuotės kels neramumus ir riaušes miestuose, bandys užimti vietos administracijos objektus. Vidaus reikalų ministerijos padaliniams neturint pakankamų pajėgumų neramumams nuslopinti, į pagalbą bus pasitelktos Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos ir įsteigtos karinės operacijų teritorijos.

Situacijai stabilizuoti ir reaguoti į incidentus planuojama panaudoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgas. Taip pat bus imituojami įvairiausio pobūdžio incidentai, siekiant treniruotis tinkamai užtikrinti miestų gyventojų saugumą.

Pratybų „Žaibo kirtis 2016“ įvykiai:

Balandžio 28 d.

Marijampolės ir Vilkaviškio miestuose rengiamos įvairaus pobūdžio prieš miestų valdžią nusiteikusių asmenų demonstracijos.

Balandžio 29-gegužės 1 d.

Pagal pratybų scenarijų, Lietuvos pasienio ruožuose padaugėjus įvairaus pobūdžio incidentų susijusių šalies saugumu, siekiama sustiprinti sienos apsaugos kontrolę, pasitelkiamos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgos, kurios kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais vykdys sienos kontrolę. Pratybos vyks VSAT Pagėgių, Vilniaus ir Varėnos rinktinių užkardose.

Gegužės 1 d.

Marijampolės ir Vilkaviškio miestai paskelbiami karine operacijų teritorija: į miestus atvyks Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos. Apie 800 karių su technika iš Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono Alytuje bus dislokuoti Vilkaviškyje ir tiek pat 800 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Rukloje, Jonavos r. – Marijampolėje.

Gegužės 2-6 d.

Miestuose vykdomos bendros karinės operacijos, naudojami garsiniai šaudmenys ir pirotechnika. Gyventojai miesto gatvėse matys patruliuojančius ginkluotus Lietuvos kariuomenės karius su technika (M113 šarvuočiai), ore – Karinių oro pajėgų sraigtasparnius, taip bus naudojama mokomosios pirotechninės priemonės, garsiniai šaudmenys.

Gegužės 5 d.

Vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Treniruojamasi vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis – mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000-2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.

Gegužės 6 d.

Svečių ir žiniasklaidos diena. Greitojo reagavimo pajėgos, ir kiti padaliniai vykdys įvairias jungtines operacijas.

Gegužės 7/8 d.

Greitojo reagavimo pajėgų išvykimas į nuolatinės dislokacijos vietas Alytuje ir Rukloje, Jonavos r.

Nuotraukų autorius vyr. ltn. Vytenis Miliušas ir vrš. Lina Ambroževičiūtė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.04.30; 07:48

Aktualijos

Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais). 

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.

Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.

Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.

„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.

R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.

Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.

Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.

Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.

Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.

„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.

Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.

Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.

Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.

Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.

Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.03; 06:00

Aktualijos

Nuo 2016 m. sausio 1 d. apie 700-imt Lietuvos karių su priskirtais pėstininkų ginklais ir karine technika pradės budėti NATO ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgose. 

Lietuvos kariuomenės Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio, Karo policijos ir Karo medicinos tarnybos vienetai ir kariai 2016 metais budės NATO Greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force, NRF) komponentuose.

Continue reading „NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgose 2016 metais budės apie 700 Lietuvos karių” →

Aktualijos

Į Baltijos šalyse lapkritį prasidėsiančias pratybas „Arkadinė Jungtis 2015“ (angl. Arcade Fusion) ir „Baltijos šeimininkas“ (angl. Baltic Host) yra jau atvykusi dauguma NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų korpuso vadavietės (angl. Alied Rapid Reaction Corps Headquarters, ARRC HQ) karių, technikos ir įrangos.

Continue reading „Vyksta pasirengimas NATO vadavietės pratyboms Baltijos šalyse” →

Aktualijos

Spalio 10 d. Klaipėdos centriniame Jūrų uosto terminale prisišvartavo laivas, atgabenęs lapkritį Baltijos valstybėse vyksiančioms pratyboms „Arkadinė jungtis 2015“ (angl. „Arcade Fusion 2015“) skirtą įrangą: apie 350 karinės technikos vienetų ir daugiau nei 100 konteinerių.

Lapkričio 9–20 dienomis vyksiančias pratybas „Arkadinė Jungtis 2015“ organizuoja Jungtinėje Karalystėje dislokuota NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų vadavietė. 

Continue reading „Į Lietuvą pratyboms atgabenta NATO vadavietės įranga” →