grėsmės nacionaliniam saugumui

Aktualijos

VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulk. Elegijus Paulavičius.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2020 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad Lietuvos kariniam, informaciniam, ekonominiam, energetiniam saugumui didžiausią grėsmę kelia dviejų valstybių – Kinijos ir Rusijos – veikla. Tuomet Lietuvos žvalgyba akcentavo, kad šios valstybės veikia kibernetinėje erdvėje, pasitelkdamos šnipinėjimo veiklą, suteikdamos nemokamas vizas į tam tikrus regionus, taip pat dalyvaudamos bei organizuodamos įvairius tarptautinius renginius.
 
Lietuvos žvalgyba 2020 m. paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėjo ir dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 08:25
Aktualijos

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) informuoja, kad nuo šių metų liepos 26 d. Lietuvoje pradėta aktyviai platinti išmaniesiems įrenginiams skirta programėlė „Yandex. Taxi“. Pagal nutylėjimą, ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, praneša NKSC.

Programėlė prašo leidimo naudotis galimybe aktyvuoti įrenginio kamerą ir mikrofoną (vykdyti naudotojo aplinkos įrašymą), naudoti kontaktų sąrašą (galimybė gauti telefonų knygos, naudojamų paskyrų informaciją), vykdyti skambučių valdymą, įrenginio tapatybės ir veiklos būklės nustatymą, vykdyti trumpųjų pranešimų paslaugų valdymą (galimybė perimti gaunamus pranešimus), atlikti turinio, saugomo išmaniojo įrenginio atmintyje, modifikavimą, nustatyti tikslią (GPS) įrenginio buvimo vietą, atlikti tinklo prieigos valdymą (siųsti duomenis internetu, stebėti ir valdyti tinklo sujungimus, valdyti belaidžio tinklo (angl. Wi-Fi) prieigą).

Pažymėtina ir tai, kad vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį.

Šie „Yandex. Taxi“ programėlės poreikiai galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo, praneša NKSC.

Remiantis programėlės naudojimo sąlygomis, iš naudotojo įrenginio surinkti duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijos Federacijoje (Maskvoje).

Naudojimo sąlygose taip pat aptariama galimybė duomenis pateikti valstybinėms organizacijoms, reguliavimo institucijoms, teismams ir kitoms trečiosioms šalims, teigia NKSG.

Remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, „Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų“.

Grėsmių vertinime taip pat nurodoma: „(…) grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pvz., odnoklasniki, mail.ru, yandex ir pan.“

Šiuo metu NKSC praneša atliekantis išsamią „Yandex. Taxi“ programėlės saugumo analizę. Kol nebus nustatyti konkretūs faktai dėl mobiliosios programėlės saugumo, NKSC prie KAM rekomenduoja nediegti jos į turimus įrenginius. Ypač svarbu, kad ši priemonė nebūtų naudojama Lietuvos valstybės tarnautojų ir pareigūnų, krašto apsaugos sistemos darbuotojų įrenginiuose.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, jog meras Remigijus Šimašius kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat kreipėsi į VSD vadovą Darių Jauniškį su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė taip pat informavo, kad dėl „Yandex.Taxi“ kreiptasi ir į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios reklamos skleidimo. Kreipimesi nurodoma, kad įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo.

Pirmadienį VSD komunikacijos atstovė informavo Eltą, kad atsakymus, kurių yra paprašyta apie Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikiančią įmonę „Yandex Taxi“, tikimasi turėti šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.

VSD patvirtino Eltai, kad du raštai dėl šios įmonės yra gauti. Per šią savaitę jų gali atsirasti ir daugiau.

Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“ veiklą Lietuvoje pradėjo nuo praėjusio ketvirtadienio.

Įmonės teigimu, pervežimo paslaugas bus galima užsisakyti naudojantis išmaniojo telefono programėle, o minimali kelionės kaina prasidės nuo 1 euro.

Skelbiama, kad ši bendrovė yra pagrindinė konkurentė kitai pervežimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Uber“. Skaičiuojama, kad pastaroji, konkuruodama su „Yandex Taxi“, yra praradusi 170 mln. JAV dolerių (145,224 mln. eurų).

„Yandex Taxi“ taip pat veiklą nuo kovo pradėjo Latvijoje, o nuo gegužės – ir Estijoje. Skelbiama, kad Rusijoje ji veikia nuo 2011 metų.

Bendrovė pavėžėjimo ir maisto tiekimo paslaugas teikia Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.31; 05:00

Aktualijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė siūlo Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui sukviesti politinių partijų vadovus ir kartu su Vyriausybe parengti aiškų veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus kovojama su grėsmėmis vidaus politikoje, apie kurias perspėjama bendroje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių analizėje.

Parlamentarė, išklausiusi šių tarnybų neviešas ataskaitas NSGK posėdžiuose, susipažinusi su viešai paskelbta grėsmių vertinimo ataskaita, teigia, kad net keturis kartus šių metų analizėje yra paminėti ateinantys prezidento rinkimai Lietuvoje.

„Žvalgybos perspėja apie grėsmes, o veikti turi sprendimų priėmėjai, politikai. Rusija, deja, išlieka didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui. Tačiau dar didesni grėsmių iššūkiai yra mūsų vidaus politikoje“, – teigia R. Juknevičienė.

Pasak jos, vienas pagrindinių Kremliaus įrankių – pinigų srautai, kad galėtų daryti įtaką politinei sistemai bei rinkimams. Tai vyksta ne tik Lietuvoje.

Ataskaitoje pažymima, kad „Tikėtina, kad Rusija vykdys informacines ir kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą. Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais. Tai bus ypač aktualu dėl artėjančių 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento ir kitų rinkimų“.

Komentuodama grėsmių vertinimo ataskaitą, parlamentarė teigiamai vertina, kad šioje analizėje nebeliko paminėtų visokių marginalų, kurie yra tik Kremliaus dūmų uždanga, kad pridengtų tikruosius veikėjus.

„Turiu pasiūlymą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis turi nedelsdami visiškai atsisakyti savo verslų Rusijoje. Tai nesuderinama su valstybės politikų statusu ir ta analize, kurią ir viešai, ir neviešai pateikia Lietuvos žvalgybos. Visiškai, reiškia ne vaikams ir artimiesiems“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, karinėje srityje iš esmės paveikslas panašus, kaip ir praėjusių metų analizėje.

R. Juknevičienė pažymi, kad yra nemaži pozityvūs pokyčiai dėl NATO atsako ir pajėgų dislokavimo mūsų regione.

„Tačiau tai tik pradžia. Lieka atviras klausimas dėl priedangos iš oro ir jūros, Rusijos pajėgumai Kaliningrade tebekelia mūsų atkirtimo ir izoliavimo nuo likusio NATO grėsmę. Rusija tebeturi keleriopai didesnius pajėgumus čia pat, už Baltijos valstybių sienų. Rusijos ginkluotosios pajėgos, lyginant, sakykim, su 2008 metais, stipriai sumažino reagavimo laiką ir dabar nuo įsakymo davimo gali labai greitai paruošti savo tam tikrus vienetus greitam užpuolimui. Tai yra iššūkis NATO“, – teigė parlamentarė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 16:00

Gordijo mazgas

Sigitas Jagėla

Vos tik VSD paskelbė naują ataskaitą apie Lietuvai praėjusiais metais kilusius ir būsimus pavojus, kur buvęs – kur nebuvęs pasirodė Mečys Laurinkus. Pasiraitojęs rankoves puolė kritikuoti dokumentą.

Kas skaito „Lietuvos rytą“, tam turėtų būti žinoma buvusio VSD bei diplomato komentarų kryptis. M.Laurinkus senokai kritikuoja mūsiškius tarsi leisdamas suprasti, kas Lietuvoje geriausiai susigaudo subtiliuose šnipų karuose.

Taip, M.Laurinkus nėra diletantas. Turi specifinių žinių, patirties. Valdo plunksną. Jo tekstus skaityti nėra nuobodu. Bet kartais buvęs VSD vadovas jau primena Rusijos interesus ginantį advokatą.  

Naujausiame dviejų skilčių komentare „Be kaukės“ („Lietuvos rytas“, balandžio 8 d.) aptikau per dešimt keistokų M.Laurinkaus tezių.

Pavyzdžiui, M.Laurinkui nepatinka, kad Lietuva vangiai reagavo į teroro išpuolį Sankt Peterburge. Belieka gūžtelėti pečiais. O kaip kitaip mes galėjome pasielgti? Derėjo paskelbti trijų dienų valstybinį gedulą, iki pusės nuleisti juodais kaspinais paženklintas valstybines vėliavas? O gal mums būtų tikę demonstratyviai raudoti, kaip savo diktatoriaus raudojo Šiaurės Korėjos žmonės? Nejaugi teisinga tiek daug tautų nuskriaudusiam ir vis dar tebeskriaudžiančiam Kremliui iš buvusių aukų tikėtis labai nuoširdžių užuojautų?

M.Laurinkus pyksta, kad Lietuva tik „apsidairiusi, kaip elgiasi kitos ES valstybės, pagaliau išspaudė užuojautą Rusijos žmonėms“. Na, užuojautos pareiškimas Rusijos žmonėms nėra užuojautos išspaudimas. Nebent M.Laurinkus geba išmatuoti, kiek oficialiose Prezidentės, Užsienio reikalų ministro, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko užuojautose esama nuoširdumo ir kiek – dirbtinumo. Įdomu, o prie kokių – nuoširdžių ar išspaustų – užuojautų M.Laurinkus priskirtų tas, kurios reiškiamos nuo teroro aktų nukentėjusiems pancūzams, švedams, norvegams, egiptiečiams, sirams?

Galų gale kodėl blogai elgiamės, jei savo žingsnius bandome derinti su ES valstybėmis? Bent kol kas esame gausi bendra šeima, kurioje aštresnių kampų gludinimas – neišvengiamas kaip neišvengiami ir nesusipratimai.

M.Laurinkui nepatinka, kad „net iš nakties patalo staiga pakeltam Lietuvos piliečiui aišku, kas yra didžiausia mūsų valstybės grėsmė“. Banalu. Šią nuostatą pakeisti – ne mūsų jėgoms. Kai tik Rusija liausis skriaudusi savo kaimynes, lietuviai lengviau atsikvėps. Kitokie variantai – neįmanomi. Negi tikima abrakadabra: pirma lietuviai nustoja bijoję Rusijos, tada Kremlius liaunasi rodęs iltinius dantis?

M.Laurinkus stebisi: „Nors Rusija savo veiksmams taip pat turi paaiškinimus, „grėsmių vertiname“ jie neminimi. Laikomasi nuostatos, kad tokio žanro kūrinyje, kurį visuomenei pateikė VSD, nėra taikomas principas – audiatur et altera pars (išklausyk ir kitą pusę).“

Šis priekaištas – pats netikėčiausias. Kremlius visąlaik rasdavo priežasčių pasiteisinti, kodėl grobia svetimas žemes. Bet ar mes privalome įsiklausyti į Rusijos argumentus, kodėl ji nejaukiai jaučiasi, praradusi Baltijos valstybes, kodėl negali laimingai, sočiai ir gražiai gyventi be Moldovos, Gruzijos, Ukrainos? O gal M.Laurinkus žino tokių pasaulio žvalgybų, kurios išklauso „kitą pusę“? Kokioje Rusijos grėsmių analizėje bent žodeliu užsimenama apie lietuvių lūkesčius? Rusijos slaptųjų ir karinių tarnybų vadovai niekad nesvarstė, girdi, karinių pratybų „Zapad – 2017“ organizavimas prie Lietuvos sienų – netaktiškas Kremliaus žingsnis, verčiantis lietuvius nerimauti, pergyventi, baimintis. Kremlius niekad taip nesvarstė ir nesvarstys. Jei mes reikalautume iš Rusijos šitaip žvelgti į pasaulį, mus tikriausiai palaikytų bepročiais. Ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. Bet kodėl tada mes skatinami elgtis tarsi savižudžiai?  

M.Laurinkus stebina savo žiniomis: „Iš to, kas vyksta Ukrainoje, tiesiogiai neseka, jog tai galėtų pasikartoti ir Lietuvoje“. O kas seka iš į gabalus dirbtinai plėšomos Ukrainos nelaimės? Be Ukrainos Rusija nepajėgi įgyvendinti Eurazijos vizijos, o štai be Lietuvos, Latvijos ir Estijos – Rusijos Eurazijos vizija Kremliui atrodo užbaigta, pilnakraujė? Net jeigu Kremliui iki absoliučios laimės tetrūksta Krymo ir Rytų Ukrainos, o su Baltijos valstybių atitolimu ji galutinai susitaikė, ar tai reiškia, kad Lietuva vardan asmeninės ramybės privalo išduoti Ukrainą?

Iš kur toks M.Laurinkaus pasitikėjimas: užpuolusi Lietuvą neva Rusija gali tikėtis … „galingos sistemos, NATO, atsako ir sankcijų tikrai ne personalijų atžvilgiu“. Kad NATO yra galinga sistema, – mes žinome. Bet ar esame tikri, koks būtų konkretus atsakas? Galingas kaip pati sistema, ar simbolinis, kai šūviai agresoriaus pusėn paleidžiami vardan pasiteisinimo „bandėme priešintis, bandėme apginti“?

M.Laurinkui atrodo nuoširdus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo raginimas „gyventi draugiškai“. Pasak M.Laurinkaus, „girdinčiam tai daug pasako“. Ką pasako? Kol kas tik tiek – Rusijos vadovų kalbos visuomet skirdavosi nuo darbų. Istorija žino šimtus pavyzdžių, kai Rusija sulaužydavo visus savo iškilmingai ištartus įsipareigojimus. Visi, kurie aklai pasitikėjo Rusijos garbės žodžiu, anksčiau ar vėliau nukentėdavo. Atvirai kalbant, tiesiog keista, kad su ponu M.Laurinkumi tenka ginčytis dėl akivaizdžiausių tiesų.

Vienintelė tema, kurią teksto „Be kaukės“ autorius narplioja pagrįstai, – ekonomika. „Lietuvai grėsmė yra ES neaiški ateitis. Ir jeigu dabartinė valdžia, užuot rimtai užsiėmusi ekonomika (…), labai gretai atsidursime prie Rusijos sienos su ištiesta ranka“. Teisingai rašo M.Laurinkus dienraštyje „Lietuvos rytas“. Taip gali nutikti. Po kelerių metų į Lietuvą baigs plūsti ekonominė europietiška parama. Niekas neapsaugotas ir nuo ES griūties. Bet oficialusis Vilnius elgiasi taip, tarsi žinotų, iš kur paimsime pinigų, kai Briuselis ir Strasbūras nebedalins eurų arba subyrės. O juk nežino.

Ir vis dėlto įžvalgiojo M.Laurinkaus knieti pasiteirauti, kuo čia dėta VSD ataskaita dėl būsimų grėsmių valstybei? Ekonomika – pirmiausia Vyriausybės ir Seimo galvos skausmas. Ar tik M.Laurinkus nepainioja adresų?

Baigdamas savo įžvalgas „Be kaukės“ autorius tarsi kirviu nukirto: „Grėsmių vertinimais tegu užsiima politologai“. Tai kuo tada užsiimti Lietuvos valstybės saugumo departamentui, jei jam nebegalima „vertinti grėsmių“? Juolab kad keli politologai jau apsijuokė. Jie viską išmanančiųjų tonu kritikavo VSD dėl to, kad šis atidžiau nei iki šiol pažvelgė į Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas – pamatė galimų silpnųjų vietų. Tuo tarpu Kęstučio Girniaus, Andžėjaus Pukšto teigimu, toje sferoje problemų nėra ir negali būti.

Tačiau balandžio 11-ąją surengtos netikėtos karinės pratybos Šalčininkų krašte akivaizdžiai parodė, kaip vietiniai gyventojai „skuba“ pranešti Vilniui apie jų gatvėse pasirodžiusius įtartinus ginkluotus vyrus, o Šalčininkų policininkai „profesionaliai“ atremia netikėtai pasirodžiusių vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ ataką.

2017.04.12; 08:15

Politinės intrigos

Valstybės saugumo departamentas (VSD) balandžio 3 dieną paskelbė 2017 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Jame apžvelgiamos įvairios karinės, žvalgybinės, informacinės, kibernetinės ir kitokio pobūdžio grėsmės. Kaip ir įprasta, beveik visos jos susijusios su Rusijos veikla ir įtaka Lietuvoje.

Išskirtinio dėmesio šį kartą susilaukė VSD konstatuota grėsmė, kuri kiltų teikiant privilegijas Lietuvos lenkams. Tyrėjų teigimu, Kremlius suinteresuotas išskirtinėmis teisėmis Vilniaus krašto lenkų bendruomenei, nes tai taptų papildomu svertu tokių teisių reikalaujant ir rusams kitose Baltijos šalyse.

Aukšti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai neatsitiktinai viešai pabrėžia, kad Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės. Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse. Šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis.

Apie tokią grėsmę ne kartą pasisakė ir pačios Latvijos politikai ir kalbininkai. Latvijos Saeimos narys R. Ražukas dar 2014 metais apie G. Kirkilo, A. Kubiliaus ir LLRA siūlymus LRT teigė, kad „labai jaudina dabar Lietuvoje vykstanti diskusija dėl pavardžių ir gatvių pavadinimų užrašymo kažkokiomis raidėmis. Jeigu Lietuvoje bus priimtas kažkoks panašus įstatymas, tai bus labai skausmingas smūgis Latvijai“. Vėliau perspėjančių signalų iš Latvijos tik daugėjo. Dėl diskusijų Lietuvoje pasisakė ir Latvijos kalbininkai, ir politikai. 

2015 metais viešu kreipimusi į šią grėsmę dėmesį atkreipti mėgino ir įvairių Lietuvos jaunimo organizacijų atstovai. 

„Nėra didesnės klaidos nei bandymai nuolaidas dėl įrašų pasuose kitomis kalbomis vaizduoti kaip naudingus geopolitiškai. Teisės rašyti pasuose nevalstybine kalba laukia pirmiausiai Rusija. Ją įteisinus kaip to reikalauja LLRA ir kai kurie socialdemokratai, Lietuvos rusai galėtų skųstis diskriminacija – dabartinę visų tautybių gyventojų lygybę prieš valstybinę kalbą pakeistų savotiška segregacija, kai privilegijos būtų suteiktos tik lotyniško pagrindo kalboms. Lietuvos rusai rašyti pasuose vis tiek negalėtų, o tai jau leistų Rusijai taikyti savo tautiečių teisių užsienyje gynimo koncepciją. Dar baisesnė išdavystė tai būtų kaimyninėms NATO partnerėms Latvijai ir Estijai, kurios nuolat susiduria su tokiais Rusijos reikalavimais ir yra aiškiai pasakiusios, kad nuolaidos Lietuvoje būtų papildomas ginklas prieš jas Kremliaus rankose. Lietuva šioje situacijoje turi elgtis labai atsakingai ir ieškoti kompromisinio sprendimo bei protingo dialogo su Lenkijos politikais“, – buvo rašoma žiniasklaidos dėmesio nesulaukusiame pranešime.

VSD taip pat teigia, kad grėsminga yra pati strategija melagingai vaizduoti Lietuvą kaip neva pažeidžiančią tautinių bendrijų teises.

„Vienas iš būdų eskaluoti etninę įtampą Baltijos valstybėse yra nuolat ir nepagrįstai kaltinti jas pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises. Rusijos finansuojami ir Lietuvoje veikiantys tėvynainių teisių gynėjai dalyvauja tarptautinių organizacijų (JTO, ESBO) žmogaus teisių gynimo forumuose ir kartu su Rusijos diplomatais kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises“, – rašoma VSD ataskaitoje.

Dėl tokio Lietuvos lenkų tariamai pažeidžiamų teisių vertinimo VSD ataskaitą suskubo sukritikuoti liberalūs politologai Kęstutis Girnius ir Andžėjus Pukšto. 

„Manau, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Tautinių mažumų klausimas yra politikų klausimas, o ne saugumo klausimas. Tik Rytų ir Vidurio Europoje tautinių mažumų klausimas yra sugrėsmintas. Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, kad jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti. Tos pastabos apie lenkus netinka saugumui, jos labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas“, – portale DELFI.lt ir kitur cituojamas K.Girnius. 

Politologo Vytauto Sinicos teigimu, tokie komentarai liudija LLRA reikalavimų šalininkų nenuoseklumą.

„Didesnio nenuoseklumo nei tokia kritika VSD ataskaitai negali būti. Kai patiems paranku, visi iš eilės įrašų pasuose nevalstybine kalba šalininkai rėkia apie tai, kaip svarbu ją įteisinti dėl gerų santykių su Lenkija ir koks čia visai ne vidaus politikos, o geopolitikos ir tariamų dvišalių įsipareigojimų klausimas. Kai ta pati geopolitika ir akivaizdus Rusijos interesas per Lietuvos lenkų kortą skaldyti Baltijos valstybes ir čia ginti tėvynainių teises primenamas VSD, pasirodo, kad tai jau viso labo vidaus reikalas. Sunku pasakyti, ar politologai kaip A. Pukšto visiškai nesupranta, kad patys sau prieštarauja, ar tai tiesiog atvira veidmainystė vietoje politologinės analizės nuosekliai ginant patinkantį įstatymo projektą“, – situaciją komentavo Vytautas Sinica. 

Jis taip pat primena, kad tyrimai rodo, jog tik 15 proc. Lietuvos lenkų išvis laiko pavardžių rašymą pasuose arba lenkiškus įrašus vietovardžių lentelėse svarbiu politiniu klausimu. Jo teigimu, tai liudija, jog Lietuvoje dešimtmetį kovojama dėl Valdemaro Tomaševskio ir jo su Kremliumi įvairiais ryšiais susijusios partijos išgalvotos ir Lietuvai bei Lenkijai primestos „problemos“.

Vytauto Sinicos teigimu, pastaruoju metu Seime, ypač valstiečiams, skleidžiama neva iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išnešta melaginga informacija, esą Lenkija negintų Lietuvos, jei Lietuvoje nebus įteisinti įrašai pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Tokių destruktyvių mitų kontekste ši VSD pozicija vertinama kaip itin reikalinga ir savalaikė.

Informacijos šaltinis – Propatria.lt leidinys.

2017.04.06; 06:02

Trumposios naujienos

Balandžio 3 d., 9.00 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 53) visuomenei ir žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

Spaudos konferencijos metu ataskaitą visuomenei pristatė VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.

Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai bei pirmininkas Vytautas Bakas. Renginio metu jie taip pat buvo pasiruošę atsakyti į klausimus, susijusius su šalies saugumu ir teikiama ataskaita.

Konferencija tiesiogiai transliuojata per Seimo internetinę televiziją. Stebėti realiu laiku bus galima apsilankius Seimo internetiniame puslapyje: www.lrs.lt .

Su grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita visuomenė galės susipažinti dar prieš spaudos konferenciją.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.02; 10:10

Aktualijos

Paskelbtas bendras VSD ir AOTD 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

Seime vykusioje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos visuomenės dėmesiui pateikė svarbius dokumentus: Lietuvos žvalgybos institucijų matomas grėsmes nacionaliniam saugumui ir praeitų metų veiklos ataskaitas.

Continue reading „VSD ir AOTD pristatė Seime 2015 metų veiklos ataskaitą” →

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su policijos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovais ir Vidaus reikalų viceministru  Artūru Norkevičiumi bei aptarė visuomenės saugumui kylančias grėsmes ir už viešąjį saugumą atsakingų tarnybų parengtį veikti kritinėse ar nestandartinėse situacijose, koordinuotai reaguoti į grėsmes šalies viduje.

Continue reading „Žmonių saugumas priklauso nuo tinkamos pareigūnų parengties” →

Aktualijos

1. NACIONALINIO SAUGUMO APLINKA

Kaip ir ankstesniais metais, grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui 2014 m. didžiąja dalimi lėmė šalies geopolitinė padėtis ir sunkiai prognozuojama, kitų valstybių suverenumo ir pasirinkimo teisės negerbianti, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija.

Pastarosios agresija Ukrainoje ir mūsų šalies principinė reakcija į karinius veiksmus ir tiesioginį kišimąsi į suverenios šalies vidaus politikos procesus išprovokavo dar aktyvesnes Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą, politiškai motyvuotas ekonomines sankcijas, pastangas dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes.

Continue reading „VSD vertina nacionaliniam saugumui iškilusias grėsmes” →