Ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos atliekantys prokurorai teigia esantys finišo tiesiojoje, tačiau dar neįvardija, kada byla bus perduota į teismą.
„Šiuo metu esame finišo tiesiojoje, kai vertiname visus surinktus duomenis, vertiname, kokioje apimtyje galėtume tyrimą baigti ir tyrimą perduoti į teismą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
„Kada byla pasieks teismą, negalime įvardyti, viskas priklauso nuo proceso dalyvių užimamos pozicijos šiame procese. Bylos apimtis yra didelė, ir kiekvienas kaltinamasis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga”, – pridūrė prokurorė.
Paklausta, kokia žala, prokurorų vertinimu, padaryta gamtai, ji sakė, kad ji yra „nemaža”, tačiau tikslios sumos neįvardijo.
„Dėl žalos yra paskaičiuota, tačiau šiuo metu neįvardysime. Neįvardysime dėl to, kad žala gamtai yra pagrindinis ginčo objektas ir pati įmonė samdėsi užsienio ekspertus, kurie padarė tyrimą ir padarė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip, ir mūsų specialistai pagal metodikas atitinkamas apskaičiavo žalą, ji yra nemaža. Manyčiau, kad būtų teisingiausia, jog dėl žalos pasisakytų galutinai teismas“, – sakė G. Skersinskytė.
Pasak prokurorės, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir didelio kiekio dokumentų klastojimo.
Ji nurodė, kad byloje gyventojai nebuvo pripažinti nukentėjusiais.
Paklausta, ar tiriama daugiau tokio pobūdžio bylų, G. Skersinskytė sakė, kad jų kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla yra išskirtinė.
„Kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla išskirtinė dėl savo masto, kiekio ir padarytos žalos. Kartkartėmis turime tokių bylų, kai neteisėtai iškertamas miškas ar dar kažkas panašaus vyksta, tačiau tokių didesnių nėra daug“, – sakė prokurorė.
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė taip pat sakė, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra itin didelė.
„Planuotus baigimo terminus koreguoja karantino ribojimai. Ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės ne tik susipažino su daugiau nei 80 tūkst. failų turiniu ir tūkstančiais popierinių dokumentų, bet ir juos vertino“, – sakė D. Pocienė.
ELTA primena, kad prieš metus Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia, joje nėra valios, o saugo ji dažnai ne gamtą, bet pažeidėjus.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Žydrūnu Bartkumi ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika. Tiesa, pastarasis į susitikimą vėlavo pusantros valandos.
„Pačiame susitikime įsitikinome dar kartą, kad Alytaus, Klaipėdos atvejai (parodė. – ELTA), kad aplinkosaugos sistema neveikia, nėra valios, vizijos Aplinkos apsaugos departamente (AAD) tvarkytis su tais iššūkiais. Galima pasakyti, kad aplinkos apsaugos sistema dažnai saugo pažeidėjus, bet ne gamtą“, – antradienį žurnalistams sakė J. Neverovičius.
Pasak jo, artimiausias privalomas darbas yra atlikti visos aplinkos apsaugos sistemos auditą.
„Žinotume, kokie objektai yra rizikingi, kokia yra tarša, kaip ta tarša yra kontroliuojama, kokia sistema yra monitoringo, kaip priimami sprendimai dėl verslo plėtros, verslo stabdymo. Kaip matėme Alytaus gaisro atveju, dažniausiai nėra sprendimo užtikrinimo, kaip kontroliuojamos tos atliekos, kurios buvo įvežtos tam, kad būtų perdirbtos“, – tikino prezidento patarėjas.
Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas, pasak jo, parodė, kad įmonė augo, plėtė gamybą, bet priduodamų atliekų kiekis nedidėjo, tačiau tai nesukėlė įtarimų aplinkosaugininkams.
Pasak J. Neverovičiaus, susitikime buvo išgirsta, kad ministerija užtikrins teisės aktų priėmimą ir kad jau rytoj (trečiadienį. – ELTA) Seime vyks teisės aktų svarstymas, kurie „turėtų daryti pirmą žingsnį teisinga linkme.“
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Kitą ekologinė nelaimė praėjusių metų spalį įvyko Alytuje, kur užsidegė padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika” sandėliai. Gaisrą pavyko užgesinti po 10 dienų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika sakė, kad Aplinkos ministerijos daromos reformos yra fragmentiškos.
„Susitikime atkreipiau dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, leidžiančių įvykti korupciniams dalykams arba kilti didelėms neigiamoms pasekmėms, yra valstybės ir konkrečių institucijų fragmentiškumas. (…) Ministerija jau daro žingsnius dėl reformų, jie yra daugiau formalūs, nes, sujungiant regiono aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį vienetą, vietose situacija neišsispręs savaime. Ji gali išsispręsti tik tada, jeigu centre ministerija, ministerijos padaliniai valdys informaciją apie tai, kas vyksta regionuose“, – teigė Ž. Bartkus.
„Nė viena ministerija, įskaitant Aplinkos ministeriją, negali susikoncentruoti tik į savo sektoriaus reformos įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Pasak STT vadovo, antikorupcinė aplinka ministerijoje nėra sukurta.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Antikorupcinė aplinka Aplinkos ministerijoje, beje, ne vienintelėje ministerijoje, nėra sukurta. Tai indikuoja ir skaičius pranešimų, kiek gauname apie tai, kad paprastą aplinkos inspektorių vienas ar kitas suinteresuotas asmuo bandė papirkti. Šis skaičius yra lygus nuliui. Arba niekas nesistengia išsispręsti korupciniu būdu problemų, arba paprasčiausiai aplinka nėra sukurta tokia, kokia būtų atspari korupcijai, ir žmonės, susidūrę su ta situacija, signalizuotų visais įmanomais kanalais“, – sakė Ž. Bartkus.
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos praėjusią savaitę paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Kažkas jau yra pastebėjęs, kad žmonijos išlikimui didžiausią pavojų užtraukia net ne branduolinių ginklų perteklius, o žemės ūkio chemizacijos intensyvinimas, vedantis į visuotinį Homo sapiens rūšies individų apnuodijimą, jų susargdinimą, klimato subjaurojimą, žemės nususinimą ir apsigimimų padauginimą visoje gyvojoje gamtoje. Šiai hipotezei savotiško pikantiškumo priduoda lietuviškas koloritas, nes mūsų padangėje svarbiausieji žemės ūkio chemizacijos baronai yra žaliaisiais valstiečiais (sic) pasivadinę personažai.
Didžiosios mūsų kaimynės vadovą dėl jo polinkio eksperimentuoti su nuodais, išbandant nuodingųjų medžiagų efektyvumą visų pirma ant savo priešų kailio, būtų galima pavadinti Vladimiru Nuodytoju, tačiau Lietuvoje, kaip atrodo, visa populiacija totaliai bus apnuodyta, nelaukiant V.Putino atėjimo, lietuviško verslo, besidangstančio socialiai atsakingų ir aplinką tausojančių įmonių įvaizdžiu, pastangomis, kaip labai akivaizdžiai parodo „Grigeo Klaipėda“ veikla, nuodingas nuotekas pilant tiesiogiai į Kuršių marias, per papildomus vamzdžius apeinant valymo įrengimus.
Prezidentas ir premjeras ta proga išsakė savo nugąstavimus, kad tokių savo lėšas visų mūsų sveikatos sąskaita taupančių įmonių gali būti ir daugiai, Sauliaus Skvernelio žodžiais tariant, Neris, nežiūrint visos valymo įrenginių regimybės, yra periodiškai „pakvimpanti“ upė https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/01/09/news/s-skvernelis-grieztai-pasisake-apie-grigeo-skandala-dabar-klausimas-kas-kitas–13191968/. Žinia, S.Skverneliui tekę išbadymai gali būti papildomas dirgiklis, skatinantis aktualiau nei įprasta snaudžiančiai sąmonei suvokti žmogaus aplinką nuodijančių faktorių pragaištingumą.
Galbūt išties tas meninės instaliacijos vamzdis Neries krantinėje yra tikrasis mūsų gyvenimo simbolis, kai, augant kalbų apie verslo orumą ir taurią visuomeninę misiją srautui, mums primenama, neleidžiama pamiršti, kad tikroji verslo esmė yra neapvalytų nuotėkų vamzdis.
Tarkime, neapvalytų nuotėkų vamzdis yra simbolinis necivilizuoto gobšumo, kaip svarbiausios verslo spyruoklės, pavaizdavimas, jeigu norite, yra MG Baltic, Grigeo ir panašių konglomeratų garbei pastatytas paminklas.
Ar sakote, kad nieko naujo čia nepamatėme, tokia yra žmogaus prigimtis, kai savi marškiniai – arčiau kūno. Iš tiesų, neatsitiktinai Apšvietos amžiaus teoretikai laisvosios verslininkystės dvasios suklestėjimą siejo su žmogaus natūraliosios prigimties kompleksų išlaisvinimu, galop tokia aiškinimo seka yra labiau įtikinama nei fantasmagoriškas pasakojimas apie kapitalizmo dvasios užgimimą iš protestantiškos etikos (Max Weber).
Įdomu tai, kad naujoji Lietuvos nomenklatūra tokio neapvalytų nuotekų vamzdžio tipo kapitalizmo interesų gynimą suprantą kaip stovėjimą sveiko proto sargyboje. Tikriausiai pastebėjote, kad dabar neretai visa neoliberalizmo esmė supaprastintu pavidalu yra suvedama į vadinamojo sveiko proto postulatus, taigi ir visur kišamas sveiko proto užkeikimas dažniausiai yra tik nesuvaldytos gobšumo dvasios verslininkystėje ir greičiausiai parsiduodančios biurokratijos tarpusavio simbiozės įkyri demonstracija.
Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų gražesnė. Slaptai.lt nuotr.
Žmogus stojantis prieš tarnybų piktnaudžiavimą, atimant vaikus iš tėvų pagal Bernevernet įsteigtą pavyzdį, tautiečiai užstojantys krūtine miškus nuo baisesnio nei gaisras iškirtimo pavojaus, žmogus prisirišęs prie medžio, taip siekdamas apsaugoti savo likimo bendražygį prieš pjūklą, naujosios nomenklatūros neabejotinai bus atpažįstami kaip „nesveiko proto“ (net nežinau, kur čia reikėtų dėti kabutes), isteriškos prigimties būtybės, per tokią priešpriešą naujanomenklatūrininkams dar labiau sustiprinant savo tikėjimą „sveiko proto“ visuotinu blizgesiu. Tačiau ne viskas, kas blizga, yra auksas, ar ne?
Dukra neseniai pasakojo apie kelių metų senumo nutikimą, kai ji Vilniaus Halės turguje žuvies prekybos paviljone andai paprašė labiausiai tinkančios žuvies mažam vaikui, o paviljono šeimininkas paprotino, kad visa jo dispozicijoje esanti žuvis yra sužvejota Kuršių mariose, taigi toli gražu netinka mažam vaikui kaip didesniu ar mažesniu laipsniu apkrėsta nuodingomis atliekomis produkcija. Galimas daiktas, kad šis tikrai netikėto temperamento prekijas verslo logikos požiūriu yra „nesveiko proto“ žmogus, tačiau paminėtas pavyzdys, regis, aiškiai parodo, kad vardan to paties proto sveikatos būtų pravartu kartas nuo karto nusiimti „sveiko proto“ kaukę.
Žvejai mariose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip sako klausiamąja intonacija jaunoji mama, eilinis paviljono prekiautojas jau nuo seno žino, kad Kuršių marios yra užnuodytos, o nuodus į marias purškiančios gamyklos savininkas to niekados nežinojo?.. Kažin kažin…
Vadinamojo sveiku protu darželyje vargu bau ar kada nors galėtų užgimti moralinė pasaulio refleksija. Išties moralė dažnai prasilenkia su natūraliaisiais prigimties refleksais, toli už savęs paliekant sveiką protą, taigi ji greičiau yra prigimtinių gyvenimo ribų peržengimas nei natūraliosios žmogaus prigimties puoselėjimo užtaisas.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau mus galėtų paguosti bent tai, kad naujoji Lietuvos nomenklatūra, nežiūrint dabartinės, sveikata trykštančios jos išvaizdos, vis dėlto nėra monolitinis darinys. Kaip įsivaizduoju bent aš, užtektų to, kad į naujosios nomenklatūros gretas patektų bent vienas „nesveiko proto“ žmogus, „sveikojo proto“ naujajai Lietuvos nomenklatūrai iškiltų didelis užkrato pavojus. Kas be ko, svarbiu tokio sėkmingo kortų perdalinimo faktoriumi yra tai, kad tas „vienišas karys“ jau būtų aukštas pareigas užimantis žmogus, tarkime, šalies prezidentas. Taigi dabar jau galima perklausti taip – „sveiko“ ar „nesveiko“ proto žmogus yra naujai išrinktas šalies prezidentas Gitanas Nausėda? Tvirto atsakymo į šį klausimą neturiu.
Kaip sakoma, viena kregždė neatneša pavasario, tačiau prezidento pasiruošimas uždegti žalią šviesą žmonių smegenų plovimo akcijoms, papildant VSD įstatymą naujomis nuorodomis, tarsi ir byloja apie prasimušančią tendenciją įtvirtinti „sveiko proto“ pozicijas moralinių pasaulio pagrindų tvirtumo sąskaita.
XXX
Rimvydas Valatka į mėgstamą jo užkeikimą „sveikas protas“, ypač padažnėjusį pastaruoju metu liberalus ištikusių negandų fone, įdeda kažkokią labai savitą papildomą prasmę, todėl valatkišką šios sąvokos vartoseną kaip asmeninės leksikos ypatumus kol kas palikime už skliaustelių dabar užsimoję kritiškai inventorizuoti tokį dalyką kaip „sveikas protas“.
Tarkime, minėtasis R.Valatka sveiką protą visų pirma supranta kaip veiksmingiausią užkardą socialistinių refleksų įkyriam pasikartojimui, tačiau išties užknisa viešojoje erdvėje įsivyravęs masinis papūgavimas, kai toks „sveiko proto“ užkeikimas vartojamas jau visiškai be proto, kaip atrodo, pasiduodant žodžio „sveikas“ žadinamų lūkesčių magijai arba R. Valatkos kalbėjimo sugestijai mechaninio pamėgdžiojimo būdu (dėl to gerbiamas žurnalistikos grandas tikrai neneša atsakomybės).
Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalboje įvardijimas „sveikas protas“ yra klaikus barbarizmas, atsirandantis sukryžminus lotynišką terminą „sensus communis“ ar anglišką ištarmę „common sense“ (liet. bendrasis protas“) su rusišku užkeikimu „sdravy smysl“ (liet. sveika prasmė), dėl ko iškart atsiranda ydingas prasmės užpainiojimas.
Taigi „sveikas protas“, suprantant jį kaip bendrąjį protą, nurodo į standartinių išvadų ar mąstymo nuodėvų be kūrybinio potencialo, be mažiausios refleksijos sankaupą. Toks protas be visa ko kito yra filosofinės refleksijos negatyvus reljefas, iškylantis filosofijai bandant įveikti masinį sąmonės nususimą, taigi vartojant užkeikimą „sveikas protas“ nevalingai galima įpiršti nuomonę, kad štai filosofija yra ne kas kita kaip nesveikas protas.
„Piešinys” požeminėje perėjoje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau, tarkime, jau politikoje sveikas protas įgyja labiau gerbtiną statusą, yra traktuotinas kaip pozityvi vertybė, jeigu drauge pripažįstame faktą, kad politika visų pirma yra banalybių kalbėjimo menas. Dar daugiau, – sveikas ar bendrasis protas gali būti suprantamas kaip kompromisų galimybės būtinoji sąlyga, kaip mūsų politinio bendrumo pagrindų pagrindas, tačiau reikalas tas, kad dabar mūsų politinę sistemą ištikusios krizės sąlygomis sveiko proto užkeikimas įgijo kažkokią diametraliai priešingą reikšmę ir dažniausiai pasitarnauja siekiant atskirti saviškius, gyvenančius pagal tuos pačius refleksus, nuo svetimųjų, priskiriamų nesveikiesiems. Taigi kažkokiu kompromisu čia net nekvepia.
Buvau užsimojęs pasiūlyti sveiko proto konceptą išmainyti į panašią, bet, regis, labiau subalansuotą blaivaus proto sampratą, tačiau prisiminiau, kad mūsų padangėje vis dar tęsiasi toks sprogstamojo pobūdžio kovos už blaivybę vajus, kuris jau peržengia ne tik blaivaus proto, bet ir bet kokio racionalumo ribas.
Piketuotojai susirinko prie „Grigeo“ būstinės: ragina nepirkti įmonės produktų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Ketvirtadienį grupė žmonių susirinko į piketą prie bendrovės „Grigeo“ būstinės Grigiškėse, kur ragino vartotojus nepirkti įmonės gaminamos produkcijos. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sako, kad „Grigeo“ prarado ne tik visuomenės, bet ir investuotojų pasitikėjimą.
„Piketas vyksta prie įmonės, bet jo adresatas yra visi Lietuvos vartotojai, kuriems norime perduoti paprastą žinią – nustokime pirkti šios bendrovės produktus. Ji to neverta, nes jos visi duoti pažadai apie dėmesį aplinkai ir socialinę atsakomybę buvo iš piršto laužti. Įmonėms privalu ne pažadėti ir tikėtis, kad niekas jų tamsių darbelių neaptiks, o joms privalu to, ką pažadėjo, laikytis. „Grigeo“ šiuo atveju pasielgė visiškai neatsakingai ir pakirto vartotojų, investuotojų, finansininkų, partnerių, tiekėjų, darbuotojų pasitikėjimą. Tokie veiksmai negali būti nutylėti“, – Eltai sakė K. Kupšys.
Susirinkusieji į piketą taip pat ragino vartotojus atsisakyti „Grigeo” gaminamų produktų bei skandavo „Gėda „Grigeo“ ir „Planeta – ne pelnas“.
„Kai kurie netgi turi ekologinį ženklą. Tai yra tiesiog didžiulį pasipiktinimą visiems keliantis atvejis, kai ekologišku ženklu pažymėtą produktą siūliusi Lietuvos vartotojams įmonė elgėsi visiškai priešingai“, – sakė K. Kupšys.
Jo teigimu, kartu tai yra signalas, kad neveikia sistema, kuri privalėjo užtikrinti reikalavimų laikymąsi.
„Nėra aiškios veiksmų sekos, kaip įmonės, kurios pažadėjo, turėtų laikytis aukštų principų. Ar yra sistema, kuri užtikrintų, kad visa kalba apie socialinę atsakomybę ir dėmesį gamtai, taršos mažinimą, visa tai taptų realybe? Nėra tokios sistemos“, – teigė aljanso viceprezidentas.
„Kelias bendrovei atsitiesti gali būti sunkus ir ilgas, bet nesakome, kad tai neįmanoma. Ji privalo įrodyti, kad bandys atgauti tą pasitikėjimą“, – pridūrė K. Kupšys.
Socialdemokratinio jaunimo sąjungos biuro vadovas Lukas Kazlauskas teigė, kad toks verslas negali egzistuoti.
„Šiuo mitingu norėtume parodyti, kad toks verslas, kuris tiesiogine to žodžio prasme teršia mūsų aplinką ir kenkia gyvenimui, tai jis negali egzistuoti. Šiuo mitingu labiausiai norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir, kad jeigu mūsų šiandien yra mažai, tai nereiškia, kad žmonėms tai nerūpi“, – Eltai sakė L. Kazlauskas.
Pasak jo, „Grigeo“ prezidento Gintauto Pangonio pažadai atlyginti nuostolius yra nepakankami.
„Kiek mačiau, šiandien buvo spaudos konferencija, kur „Grigeo“ vadovas pažadėjo atlyginti nuostolius. Manau, kad to tikrai neužtektų. Jie turėtų mažų mažiausiai užtikrinti visose savo gamyklose, kad taip teršiama nebūtų, būtų laikomasi aukščiausių saugos ir ekologijos reikalavimų. Kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigė L. Kazlauskas.
Darius Bernatavičius teigė atvykęs pareikšti savo pozicijos kaip Vilniaus miesto gyventojas.
„Šiandien žiūrėjau G. Pangonio spaudos konferenciją, bet neįtikino manęs, kad jis nežinojo apie šią problemą, dėl to ir atėjau“, – Eltai sakė D. Bernatavičius.
Jis taip pat manė, kad įmonės žadami pinigai padarytos žalos neatstatys.
„Manau, kad jau per vėlu, nes tiek metų išleisdavo chemikalus, tai fondas neišvalys tų pinigų. Jei vandenyje sunkieji metalai, tai, manau, ir žuvys, visi išbandė ant savęs visus reikalus“, – teigė vilnietis.
Jis teigė iš dalies prisidėsiąs prie akcijos nepirkti „Grigeo“ gaminamos produkcijos, tačiau nuogąstavo, kad dėl to nukentės kiti niekuo dėti „Grigeo“ darbuotojai. Piketuotojai buvo susirinkę prie „Grigeo“ būstinės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jei visi prekybos centrai tikrai prisijungs prie šios akcijos, tai labiausiai nukentės paprasti darbuotojai. Kažkiek finansiškai nukentės įmonė, bet pirmiausia gaila darbuotojų. Jei pardavimai sumažės, tai ir darbo našumas nukentės. Labiausiai nukentės žemiausia grandis“, – nuogąstavo Vilniaus gyventojas.
Į piketą susirinko Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso, Aplinkosaugos koalicijos atstovai, „Fridays For Future“ savanoriai. Iš viso pikete dalyvavo apie 10 asmenų.
Kaip ELTA jau rašė, teisėsauga paskelbė, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
Prokurorų manymu, gamtai padaryta žala yra tyčinė, siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių.
„Nasdaq Vilnius“ birža antradienį priėmė sprendimą sustabdyti prekybą bendrovės „Grigeo“ akcijomis.
Popieriaus ir medienos įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis ketvirtadienį teigė, kad situacija, kai „Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido atliekas, yra netoleruotina, ir žada atlyginti žalą.
Nepirkti „Grigeo“ produkcijos nusprendė prekybos tinklas „Iki“, taip pat remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“.
DELFI ketvirtadienį pranešė, kad „Grigeo“ produkcijos nepirks ir „Norfa“. Kiti prekybos tinklai skelbė dar svarstantys, kaip pasielgti.
