Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 18 d. (ELTA). Kai kurie Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių vadovai siūlė Ukrainai nutraukti pasipriešinimą, kad okupantai rusai atblokuotų uostus ir leistų išgabenti grūdus. Tai savo straipsnyje leidiniui „Foreign Affairs“ rašo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Aš kalbėjausi su kai kuriais asmenimis, priimančiais sprendimus Afrikos, arabų ir Azijos šalyse. Kai kurie iš jų pradėdavo pokalbį pareiškimais, kad remia Ukrainą, o paskui staiga mandagiai pasiūlydavo mums tiesiog liautis priešintis“, – teigia ministras.
Anot D. Kulebos, yra šalių, kurios pasirengusios paaukoti Ukrainos nepriklausomybę, kad gautų grūdų. Bet Ukrainos pralaimėjimo atveju humanitarinė krizė pasaulyje tik dar labiau susikomplikuos.
„Todėl nereikia mums siūlyti taikos iniciatyvų su nepriimtinomis sąlygomis, verčiau padėkite Ukrainai nugalėti. Tai reiškia, kad reikia ne tik aprūpinti mūsų šalį sunkiąja ginkluote, bet ir stiprinti sankcijas Rusijai“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka su nuskambėjusiu Turkijos užsienio reikalų ministro pareiškimu, kad Maskva teisėtai reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas, manais už Rusijos pagalbą į pasaulio rinkas išgabenti Ukrainos grūdus. Pasak prezidento, derėtis su karą pradėjusia valstybę dėl jai pritaikytų sankcijų yra pavojinga.
„Paklauskime ką patys ukrainiečiai galvotų. Ar mainais už atvėrimą jų eksportui Odesos ar kitų uostų… Ar jie sutiktų, kad sankcijos Rusijai būtų švelninamos. Aš manau, kad atsakymą yra nesunku prognozuoti. O mano pozicija yra labai aiški – jei mes imsime abejoti savo sankcijų tikslingumu arba jomis pradėsime prekiauti, tai sukurs papildomas paskatas Rusijai imtis naujų agresijos formų“, – bendroje Lietuvos ir Graikijos prezidentų spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Šitaip mes galime pasiekti tokį lygį, kada iš sankcijų nebe kažin kas liks ir Rusija naudosis visomis galimybėmis toliau plėsti savo agresiją Ukrainoje“,– pažymėjo G. Nausėda, prisimindamas ir Ukrainos prezidento išsakytą nuomonę.
„Aš puikiai prisimenu prezidento Zelenskio žodžius, kad, galbūt, viskas būtų pakrypę kitaip, jeigu mes dar karui neprasidėjus būtume elgęsi gerokai ryžtingiau sankcijų atžvilgiu ir ėmę sankcijas taikyti anksčiau ir pakankamai griežtai. Dabar mes tiesiog mėginame veržti tą sankcijų žiedą ir tikimės, kad tos sankcijos turės pasekmių Rusijos ekonomikai, o per tai turės pasekmių ir Rusijos elgesiui. Manau, kad turime likti nuoseklūs ir nepradėti blaškytis ir demonstruoti savo nevieningumą“, – apibendrino G. Nausėda.
Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį „teisėtais“ pavadino Rusijos reikalavimus nutraukti sankcijas siekiant padėti grūdams patekti į pasaulio rinką.
„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, Rusijos eksportui trukdančių kliūčių pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Ankaroje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai vertina pasiūlymus Ukrainoje užaugintus grūdus gabenti per Baltarusiją. Jo teigimu, į šį klausimą reikėtų pažvelgti iš Ukrainos pozicijų ir įvertinti tai, kad būtent Aliaksandro Lukašenkos režimas prisidėjo prie brutalaus Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Norime pasakyti, kad reikia sutvarkyti infrastruktūrą, visą judėjimą taip, kad trąšos judėtų iš Ukrainos per Baltarusiją į Baltijos šalių uostus, bet ar neatsitiks taip, kad sutvarkyta infrastruktūra vėl kažkuriame karo etape judės karinė technika į priešingą pusę“, – po susitikimo su Panevėžio regiono merais žurnalistams teigė šalies vadovas.
Jo teigimu, A. Lukašenka pademonstravo esąs „vienoje valtyje su Putinu“, todėl šalys negali užmerkti akių ir sumažinti vykdomą spaudimą Baltarusijos režimui.
„Manau, kad pirmiausia patys ukrainiečiai turėtų labai atsargiai vertinti tokią perspektyvą. Aš jau nekalbu apie tai, kad Europos Sąjunga yra labai aiškiai nustačiusi sankcijas trąšoms, Lietuva tas sankcijas pakartojusi. Tai dabar mes užmerksime akis ir sakysime, kad Lukašenka staiga tapo daug priimtinesnis lyderis ar padarė kažką gero, dėl ko mes dabar turime sankcijas atšaukti? Mano manymu, pastaruoju metu situacija tik blogėja ir Lukašenka pademonstravo esąs visiškai vienoje valtyje su Putinu vykdant šitą bjaurią agresiją Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Jo teigimu, būtina ieškoti kitų alternatyvų, vienos tokių – tai Odesos uosto atvėrimas bei grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją.
„Turime ieškoti kitų alternatyvų, jų yra ir tai yra ne tik Odesos uosto atvėrimas, bet ir grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją į tuos pačius Baltijos arba Lenkijos uostus ir šitą alternatyvą esame jau ir praktiškai išbandę, tik dabar būtina pasiekti, kad sąlygos eksportuoti grūdus šiuo keliu taptų lengvesnės ir kad tai neužimtų tiek laiko, kiek užėmė dabar“, – komentavo prezidentas. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. Tačiau dėl Rusijos pradėto brutalaus karo, Ukraina negali per Odesos ir Nikolajevo jūrų uostus išgabenti milijonų tonų produkcijos. Dėl to ne tik auga maisto kainos, bet ir kyla didžiulės pasaulinės maisto krizės rizika.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
ELTA primena, kad penktadienį neteisėtas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Kaip pranešta, pokalbio metu svarstyta ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problema.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 22 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai siekia sukelti badą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, teigia buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje.
Kremliaus tikslas yra destabilizuoti Europą sukeliant didžiulį pabėgėlių antplūdį, sekmadienio laikraščio „Tagesspiegel“ redakcijai sakė Rüdigeris von Fritschas.
„Putino idėja tokia, kad žlugus grūdų tiekimui badaujantys žmonės bėgs iš šių regionų ir bandys patekti į Europą, kaip milijonai sirų, bėgusių nuo karo baisumų“, – sakė jis. Štai kodėl Rusija trukdo Ukrainai eksportuoti grūdus ir bombarduoja grūdų silosus, sakė R. von Fritschas.
„Su naujais pabėgėlių srautais jis nori destabilizuoti Europą ir sukurti politinį spaudimą, kad Vakarų valstybės atsisakytų savo griežtos pozicijos prieš Rusiją“, – aiškino R. von Fritschas, pridūręs, kad tai yra V. Putino „naujas hibridinis karas“. Šis naujas karo būdas apima nekarines priemones, tokias kaip kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje. Tačiau eksportas per jos jūrų uostus dėl karo sustojo. Vokietijos vyriausybės teigimu, Rusija neleidžia Ukrainai eksportuoti 20 mln. tonų grūdų, daugiausia į Šiaurės Afriką ir Aziją, didžioji jų dalis blokuojama Odesos uoste.
Nusikalstamos V. Putino chuntos pradėtą karą prieš Ukrainą pasmerkė 141 pasaulio valstybė. Jau trys savaitės, kai bebaimėje kovoje prieš agresorių Ukraina laimi psichologinę ir moralinę pergalę. Su begaline simpatija V. Zelenskiui ir Ukrainos kariams bei žmonėms daugybė šalių teikia karinęir humanitarinę pagalbą. Aktyviai padedama ir 3,2 mln. pabėgėlių, tarp kurių didžioji dalis – motinos ir 1,2 mln. vaikų! Dedama be galo daug pastangų užtikrinti pabėgėlių ir jų vaikų gyvybinius poreikius.
Ukrainoje agresijos padariniai siaubingi, jau sunaikinta per 30 ligoninių, žuvo arba sužeisti jose dirbę medikai. Tai beprecedentis humanitarinių įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas per pastaruosius 70 metų Europoje. Jungtinės Tautos (toliau – JT) ir jos agentūros (Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitos) kartu su didžiąja dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, teikia aktyvią pagalbą Ukrainai pinigais, medikamentais, maistuir įranga, reikalinga humanitarinei krizei švelninti. Ukraina kovoja ir mes visi solidarizuojamės su jos teisinga kova bei tikime pergale.
Ši Rusijos agresija prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Kilo nauja grėsmė aprūpinti pasaulį maistu. V. Putino veiksmai sukėlė grėsmę ir eiliniams Rusijos piliečiams, nes dėl iki šiol nematytų pasaulio valstybių ekonominių ir finansinių sankcijų prieš agresyvią V. Putino invaziją į Ukrainą kenčia ir Rusijos ūkis bei jos žmonės.
Dar iki šio karo Rusija ir Ukraina vaidino didelį vaidmenį pasaulio apsirūpinimo maistu sistemoje. Pernai Rusijos ir Ukrainos kviečių eksportas sudarė net 25 proc. viso pasaulio kviečių eksporto rinkoje. Ukraina yra viena iš pagrindinių saulėgrąžų bei kukurūzų eksportuotojų, taip pat ji vaidina didelį vaidmenį aprūpinant pasaulį kiaušiniais, paukštiena, daržovėmis, vaisiais ir kitais maisto produktais.
Karas prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Akivaizdu, kad šį pavasarį Ukraina neapsės visų savo laukų ir negaus tokių derlių, kokius turėjo prieš metus.
JT maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO), Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Komisija jau paskelbė nerimą keliančias šių metų prognozes dėl labai greitai augančių pasaulio maisto, energijos išteklių, kuro, trąšų, pesticidų ir sėklų kainų.
Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JT generalinis sekretorius įspėjo pasaulio valstybes apie prasidedančią pasaulinę maisto krizę, gresiančią bado ir socialinių konfliktų bangą daugelyje besivystančių šalių, kurios buvo ir yra priklausomos nuo kviečių bei kitos maistui gaminti reikalingos žemės ūkio produkcijos importo.
Klimato kaitos sukeltos sausros Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, pandemija dar labiau gilina prasidėjusią maisto krizę. FAO jau paskelbė šių metų maisto kainų indeksą, jis pasiekė rekordinį 140 punktų rodiklį ir toliau tik augs. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu maisto kainos pasaulyje išaugo maždaug tris kartus.
Prognozuojama, kad kviečių kaina sieks per 400 Eur už toną. Kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, aliejaus kainos brangs du – tris kartus. Lietuvos žmonės taip pat jau susiduria su smarkiai augančiomis kainomis ir nematyta infliacija.
Ukrainai jau dabar trūksta maisto, jo trūks ir visus šiuos metus. Pasaulio maisto rinkai kils didelių sunkumų, maisto krizė apsunkins Ukrainos atstatymo darbus.
NeatidėliotinasLietuvos politinis uždavinys – padėti Ukrainai jos kovoje už laisvę, užauginant ir jai trūkstamos žemės ūkio produkcijos. Būtina Lietuvoje užauginti kiek įmanoma didesnius derlius ir maksimaliai intensyvinti maisto produktų gamybą, dalį jos skirti Ukrainai.
Tai yra ir mūsų kovos už Ukrainos pergalę reikalas. Suprantama, kad nuo ypač didelio maisto kainų augimo, vienų ar kitų maisto produktų trūkumoturime apsaugoti mūsų žmones ir sukaupti pakankamas maisto atsargas šių metų rudeniui.Tačiau dalis žemės ūkio produkcijos ir maisto turi būti skiriama Ukrainai. Tai yra be galo svarbus strateginis Lietuvos tikslas, reikalaujantis skubių veiksmų jau dabar, nes pavasario sėja ir viso žemės ūkio sektoriaus veiklos aktyvinimas yra neatidėliotinas Vyriausybės uždavinys.
Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų nukenčia ir Lietuvos įmonės, gaminančios trąšas bei kurą. Akivaizdūs sunkumai ištiko Jonavos „Achemą”, Kėdainių „Lifosą”, su degalų gamybos sunkumais susiduria „Mažeikių nafta”. Tai veikia Lietuvos žemdirbių apsirūpinimą trąšomis bei kuru. Pabrango pesticidai ir sėklinė medžiaga.
Vyriausybė jau dabar privalo skubiai parengti strateginių veiksmų planus, kurie numatytų trumpojo (pirmų trijų- keturių šių metų kovo ir balandžio mėn. savaičių), vidutinio (gegužės – birželio) ir ilgojo laikotarpio (iki viso derliaus nuėmimo ir sandėliavimo) laikotarpių veiksmus.
Plane turi būti numatytas skubus akcizo mažinimas žemės ūkyje naudojamiems degalams, skubios PVM lengvatos žemės ūkio veiklai reikalingoms prekėms, pelno mokesčio žemės ūkio subjektams atidėjimai, subsidijos trąšoms ir kitiems išaugusiems ūkininkų kaštams kompensuoti.
Reikia laikinai užšaldyti visus biurokratinius ribojimus bei nereikalingą žemės ūkio subjektų kontrolę, perteklinius nacionalinius apribojimus, iki rudens įšaldyti pievų ir pelkių atkūrimo iniciatyvas, nukelti iki metų pabaigos kai kurias, apsunkinančias žemės ūkio veiklą, naujas iniciatyvas.Jau dabar reikia diegti kuo pigesnę kreditavimo sistemą žemės ūkio subjektams, suderinus su atskirais žemės ūkio sektoriais, teikti jiems skubią paramą pagal jų praktinės veiklos poreikius bei ūkininkavimui padedančias inovacijas, remti išmaniąją melioraciją bei mokslo pasiekimų diegimą.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Strateginiu tikslu tampa Lietuvos nacionalinio maisto saugumo rezervo padidinimas, PVM lengvatų pagrindiniams maisto produktams taikymas, skubus antiinfliacinių priemonių paketo priėmimas Seime, apsaugant pažeidžiamas gyventojų grupes, kad jos galėtų apsirūpinti svarbiausiais maisto produktais.
Šiandien Vyriausybės tikslas labai aiškus – pasiekti, kad visi žemės ūkio sektoriai dirbtų maksimaliais pajėgumais, būtų išlaikyti aukšti derlingumo rodikliai ir aukštas kitos žemės ūkio produkcijos efektyvumas. Nedovanotina, kai aukšti Žemės ūkio ministerijos valdininkai teigia, kad žemdirbiai turėtų pasitenkinti mažesniais derliais bei produkcijos gamybos tempais. Tai atspindi visišką valdininkų nesusigaudymą gresiančios maisto krizės akivaizdoje, kaip ir nesuvokimą, kad Lietuva privalo efektyviai padėti tiek sau, tiek ir Ukrainai maisto apsirūpinimo srityje.
Kylančios maisto produktų krizės akivaizdoje Lietuvos žemės ūkis tampa strateginės svarbos sritimi. Tai būtų mūsų reali pagalba kovojančiai Ukrainai.
