Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lapkričio pirmoje pusėje planuoja vizitą į Vatikaną. Jo metu parlamento vadovė ketina išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
 
„Taip, planas toks yra, trumpas vizitas numatytas lapkričio pirmoje pusėje“, – Eltai patvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
 
Parlamento vadovė neslepia, vizito metu ketinanti išdėstyti Lietuvos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
 
„Suprantama, kad susitikimo metu, jei toks susitikimas, kaip planuojama, įvyks, tai, manau, kad Rusijos karas Ukrainoje bus viena iš pagrindinių temų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Visuose savo susitikimuose su užsienio šalių politikais aš visada (…) apie tai kaip Lietuva apskritai mato šį karą ir jo keliamą pavojų ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet viso pasaulio taikai. Tai, manau, kad turėsiu progą apie tai pakalbėti ir savo vizito Vatikane metu“, – pažymėjo ji.
Apie planus vykti į Vatikaną Seimo pirmininkė užsiminė dar rugsėjo pradžioje, tačiau tuomet konkretesnė data dar nebuvo aiški.
 
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl popiežiaus Pranciškaus jauniems rusų katalikams skirto pasisakymo, kuriame jis gyrė „didžiosios Rusijos“ palikimą.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
 
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.
 
Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“.
 
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad popiežiaus Pranciškaus pastarieji pasisakymai apie „didžiosios Rusijos“ palikimą užgauna labai daug žmonių, todėl turėtų būti labiau apgalvoti.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.10.02; 00:30

Maskva, balandžio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste.
 
V. Putino pasirašytas dekretas suteikė 64-ajai motorizuotai šaulių brigadai „gvardiečių“ titulą už jos narių „masinį didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“.
 
Apie tai paskelbta 54-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną – tūkstančiai jau žuvo ir 12 milijonų žmonių pabėgo iš savo namų arba šalies per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
 
Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad dalinys okupavo miestą prie sostinės Kyjivo ir įvykdė „karo nusikaltimus“. Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis sakydamas, kad jie bus teisiami.
 
Dauguma Bučos žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija. Pasak AFP, po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti gatvėse išmėtyti civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie surištomis rankomis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.19; 06:08