Slovėnijos vyriausybė ketina per artimiausius šešerius metus papildomai skirti gynybos reikmėms 780 mln. eurų. Tai ketvirtadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pareiškė Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša.
 
„Slovėnijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymą, kuriame numatoma per šešerius artimiausius metus skirti 780 mln. eurų naujai ginkluotei pirkti. Tai leis padidinti šalies karines galimybes ir padaryti mūsų indėlį į NATO misijas ir operacijas svaresnį“, – sakė premjeras.
 
NATO duomenimis, 2019 metais Slovėnijos gynybos biudžetas buvo lygus 548 mln. eurų ir sudarė 1,04 proc. nacionalinio BVP. Šis rodiklis yra vienas žemiausių Aljanse, kuris nuo 2014 metų siekia, kad jo narės iki 2024 metų padidintų savo gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP. Šio reikalavimo neatsisakyta ir kilus koronaviruso pandemijai bei gresiant sunkiai recesijai – ES ekonomikos nuosmukis 2020 metais gali siekti 8,3 proc.
 
Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Slovėnijos parlamentas pritars šioms išlaidoms ir kad ekonominiai pandemijos padariniai nesutrukdys jų realizuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 00:15

NATO narės Europos šalys ketverius metus iš eilės didino savo išlaidas gynybai, artėjant NATO viršūnių susitikimui sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
2017 metų pradžioje į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kaltino Vašingtono sąjungininkes nemokant savo teisingos dalies. Ypač didelės kritikos susilaukė Vokietija. Išlaidos gynybai buvo pagrindinis praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo klausimas.
Nerimaujama, kad D. Trumpo nepasitenkinimas nepakankamomis išlaidomis gynybai aptemdys kitą savaitę rengiamą NATO viršūnių susitikimą.
 
J. Stoltenbergas sakė, kad Europos šalys ir Kanada skiria gynybai daugiau nei manyta anksčiau ir prognozuojama, kad 2019 metais bus padidinusios išlaidas gynybai 4,6 proc.
 
„Prezidentas Trumpas yra teisus dėl to, kad svarbu, jog Europos sąjungininkės ir Kanada skirtų daugiau lėšų, ir jis labai aiškiai kelis kartus perdavė šią žinią sąjungininkėms. Tačiau Europos sąjungininkės ir Kanada neturėtų investuoti į gynybą, kad įtiktų prezidentui Trumpui. Jos turėtų investuoti į gynybą, nes mes susiduriame su naujais iššūkiais, mūsų saugumo aplinka tapo pavojingesnė“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:22

Pirmadienį debatuose kalbintų kandidatų į kitąmet vyksiančius Prezidento rinkimus – nepriklausomo kandidato, ekonomisto Gitano Nausėdos ir Centro partijos atstovo, Seimo nario Naglio Puteikio – požiūriai, kiek lėšų Lietuva turėtų skirti gynybai, išsiskyrė. 

„Lietuvos elitas nuo sovietinių laikų mėgsta pataikauti stipresnei valdžiai. Dabartiniai valdantieji ir nevaldantieji, nuo kurių priklauso valstybės gyvenimas, visais būdais bando pralenkti kitas valstybes, kurios skiria 2 proc. gynybai ir joms to užtenka, mūsiškiai siūlo 2,5 proc., peržengdami bet kokias sveiko proto ribas. Tuo labiau jeigu perskaičiuosime procentus, skiriamus gynybai ne nuo BVP, o nuo perskirstomo biudžeto, esame pirmoje vietoje Europoje pagal gyventojui tenkantį pinigų kiekį gynybai. Aš sakyčiau, kad mes jau ir taip pakankamai skiriame gynybai. (…) Gynybai de facto mes skiriame daugiausia Europoje, tai gal užtenka“, – teigė N. Puteikis, paklaustas kiek procentų – 2 ar 2,5 – šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtų šalies gynybai būdamas ginkluotųjų pajėgų vadu. 

„Šiuo metu pagal biudžeto perskirstymą esame trečioje vietoje nuo galo Europos Sąjungoje. Mes nustokime vieną kartą priešinti vienas sritis kitoms. Štai ir šituo klausimu priešiname: skirsime daugiau gynybai, vadinasi, mažiau gaus pensininkai pensijų. Pensijų reformą vykdome vėl priešiname – būsimus pensininkus su dabartiniais pensininkais. Kodėl nekalbame apie tokius dalykus kaip viešieji pirkimai? (…) Atsižvelgiant į visą geopolitinį kontekstą mes turėtumėme siekti 2,5 proc.“, – sakė ekonomistas G. Nausėda.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-19

D. Trumpas ir E. Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžiuje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nori matyti stiprią Europą ir yra pasiryžusi padėti savo sąjungininkams, tačiau pabrėžė, kad Europa privalo elgtis garbingai dalijantis gynybos išlaidas, praneša „Reuters“.

„Mes norime stiprios Europos – tai mums labai svarbu. Abi puses domina bet koks būdas, padėsiantis tai pasiekti geriausiai ir efektyviausiai“, – JAV prezidentas sakė susitikimo metu.

D. Trumpas patikino Prancūzijos prezidentą, kad JAV nori padėti Europai, tačiau pridėjo, kad šiuo metu gynybos išlaidų našta daugiausiai tenka JAV.

Prancūzijos lyderis sakė pritariąs D. Trumpo pozicijai, kad Europa turėtų daugiau prisidėti prie NATO pajėgumų finansavimo. E. Macronas mano, kad jo pasiūlymai dėl Europos gynybos visiškai atitinka šiuos poreikius.

Per valandą trukusį susitikimą abiejų šalių vadovai taip pat aptarė konfliktus Sirijoje ir Jemene, Irano situaciją, klimato kaitą ir prekybą.

JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją dėl tarifų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams. Taip pat aptarta galimybė atšaukti muito tarifus iš ES importuojamam aliuminiui ir plienui. Pasak D. Trumpo, derybos juda į priekį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 07:53

NATO narė Lenkija per ateinančius 14 metų gynybai skirs 130 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos kariuomenės „techniniam modernizavimui“, – pareiškė gynybos ministras Antonijus Macerevičius (Antoni Macierewicz).

Jis taip kalbėjo Kelcų mieste Vidurio Lenkijoje vykstančioje Tarptautinėje gynybos pramonės parodoje, praneša agentūra dpa.

Lenkija ilgainiui savo išlaidas gynybai padidins iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pabrėžė ministras. Gynybos ministerija jau pateikė parlamentui atitinkamą įstatymo projektą, numatantį šio tikslo įgyvendinimą iki 2030 metų. Šiuo metų Lenkijos išlaidos gynybai siekia 2 proc. BVP.

Lenkija jau dabar greta JAV, Graikijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Rumunijos yra viena iš nedaugelio NATO valstybių, įgyvendinančių sutartą tikslą gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 00:02