Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius pabrėžia, kad neseniai patvirtintas NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai turi strateginę atgrasymo reikšmę nuo potencialaus priešininko. Pasak jo, tai dar kartą patvirtino, kad Baltijos šalys ir Lenkija nėra vienos grėsmės akivaizdoje.
„Naujienos geros, bet labai konfidencialios, informacija turi jautrumo (…) Deja, labai giliai negalėsime šia tema atsakyti. Prezidentui yra labai svarbus nacionalinis saugumas, regioninis saugumas. Šiandien susitikime su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu buvo aptartos Lietuvos regioninio saugumo ir gynybos temos, NATO ir nacionalinių planų įgyvendinimo temos. Viena iš svarbiausių žinių tai, kad šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą. Planas svarbus būtent tuo, kad sustiprina regioninį saugumą bei sustiprina atgrasymą bei reiškia, kad Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – po susitikimo teigė Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius.
Prezidento patarėjui pritarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„NATO turi planus ir reikiamus planus ateityje, kad užtikrintų NATO partnerių ir šalių gynybą. Baltijos šalims ir Lenkijai skiriamas ypatingas dėmesys ir beprecidentinio dydžio pajėgos šiam regionui“, – sakė R. Karoblis. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Paklaustas, ar NATO derybose su Turkija aljansas pažadėjo politinę paramą Turkijai kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais, R. Karoblis teigė to negaįs komentuoti.
„Aljansas yra trisdešimties šalių, natūralu, kad kai kurios šalys turi skirtingas nuomones, pozicijas svarbiausias klausimais. Nuo nacionalinių aplinkybių priklauso, kiek tos pozicijos yra tvirtos. Visas aljanso grožis, kad iš bet kurių situacijų randama išeitis ir sprendimai priimami konsensusu, tas, kas ir buvo padaryta“, – teigė R. Karoblis.
Nepaisant užtrukusių derybų tarp valstybių, pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, NATO karinio planavimo procedūra niekada nebuvo nutrūkusi. Taip pat, anot jo, keisti gynybos planą reikėjo ir dėl Ukrainos krizės 2014 m.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
„Atgrasyti nuo potencialaus priešininko. Faktas, kad geopolitinė situacija ir saugumo situacija regione su įvykiais Ukrainoje tikrai turėjo reikšmės“, – sakė V. Rupšys.
Pagaliau po daugybės mėnesių trukusių derybų Turkija sutiko patvirtinti NATO gynybos planą Baltijos šalims ir Lenkijai. Pasak kariuomenės vado, politinis sutarimas buvo pasiektas dar gruodžio 4 dieną, kai Londone prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Lenkijos prezidentais bei Estijos ministru pirmininku susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Anksčiau Turkija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesutiks pritarti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei nesulauks tvirtesnės NATO politinės paramos kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais.
