Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europai reikia gerokai daugiau investuoti į gynybą bei jos kokybę. Tačiau, pasak prezidento, dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – yra negalimos ir tai keltų tik didesnę painiavą.
„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų. Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – Vilniuje susirinkusiems „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrams pažymėjo G. Nausėda.
„Šių dienų saugumas ir gynyba, žinoma, neapsiriboja vien karinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas. Tačiau čia laikausi paprasto požiūrio: taip bendradarbiavimui, kur jis įmanomas, ir ne pastangų dubliavimui“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvauja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
Susitikime aptariamas NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimas NATO rytiniame flange, informacinių technologijų, 5G ir energetinis saugumas, NATO vaidmuo kovoje prieš terorizmą. Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje.
Pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Šių sistemų dislokavimas demonstruoja tvirtus JAV įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje bei aukštą JAV parengtį greitai dislokuoti strateginius pajėgumus regione, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Dislokuota sistema „Patriot“ veiks vienoje oro gynybos santalkoje su Lietuvos ir kitų NATO šalių oro gynybos sistemomis Lietuvoje pirmą kartą vyksiančių tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybų „Tobruko palikimas 2017“ („Tobruq legacy 2017“) metu.
Šiose pratybose treniruojama sąveika tarp NATO antžeminės oro gynybos vienetų ir tobulinamos oro erdvės vadovavimo ir kontrolės procedūros. Pratybomis siekiama didinti tarptautinį ir regioninį jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
Pratybos „Tobruko palikimas 2017“ prasidės antradienį ir vyks iki liepos 22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Pratybų „Tobruko palikimas 2017“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų, sakoma pranešime.
Pratybų „Tobruko palikimas 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
