Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos pasitraukimas iš užgrobtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
 
„Galų gale Putinui bus neįmanoma išsilaikyti šalyje, kuri nepriima jo valdymo“, – sakė B. Johnsonas per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride, taip pat pabrėžęs Aljanso vienybę prieš Rusiją.
 
Jis pridūrė, kad susitarimas dėl kokios nors taikos sutarties priklausys tik nuo Ukrainos bei pabrėžė NATO ir Didžiojo septyneto (G7) šalių vienybę prieš Rusiją per lyderių susitikimą Vokietijoje.
 
Putino fizionomija

„Matome, ką Ukraina gali padaryti, kad priverstų rusus atsitraukti, – sakė B. Johnsonas. – Matome, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad mums teisinga tęsti NATO nustatytą kursą, kad ir koks sunkus jis būtų”.
 
Per G7 viršūnių susitikimą B. Johnsonas juokavo su kolegomis lyderiais, kad jie galėtų lygiuotis į V. Putiną, pozuodami apnuogintomis krūtinėmis, kad parodytų savo kietumą. Rusijos lyderis atsakė, kad matyti B. Johnsoną ir kitus lyderius pusnuogius būtų „šlykštu“. Ministras pirmininkas atsisakė tęsti žodžių karą, tvirtindamas, jog V. Putinas verčiau susimąstytų „apie savo barbariškų veiksmų padarinius“, įskaitant planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.
 
„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turi padaryti iš šios ir pastarųjų dienų NATO ir anksčiau G7 susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningi smerkdami tai, ką jis padarė Ukrainoje“, – sakė B. Johnsonas. Paskatintos Rusijos veiksmų NATO narės įsipareigojo skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), pabrėžė jis. Britanija „iki dešimtmečio pabaigos pasieks 2,5 proc. BVP gynybai“, pridūrė B. Johnsonas, nors Londone verda ginčas, ar jo vyriausybė iš tiesų laikysis šio įsipareigojimo.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.01; 07:00

Fregata Admirolas Makarovas

Maskva, gegužės 6 d. (dpa-ELTA). Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Juodojoje jūroje liepsnoja Rusijos fregata, į kurią pataikė Ukrainos raketa, tačiau Maskva nepatvirtino incidento, o Kyjivas – tik netiesiogiai.
 
Odesoje įsikūręs tinklalapis Dumskaja.net penktadienį pranešė, kad prie Gyvačių salos užsidegė serijos „Project 11356 Burevestnik“ laivas, kai į jį pataikė iš Ukrainos teritorijos paleista raketa „Neptūnas“.
 
Nors Ukraina incidento nepatvirtino, šalies kariuomenės generalinis štabas padidino nuo Kremliaus invazijos pradžios sunaikintų Rusijos laivų skaičių iki 11. Dumskaja.net pasidalino palydovinėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas degantis laivas, tačiau to nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
 
„Burevestnik“ yra palyginti naujo tipo laivas, Rusijos laivyną papildęs tik 2016 metais. Manoma, kad šiuo metu Juodojoje jūroje yra trys tokie laivai.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.05.07; 07:53

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Maskva, gegužės 5 d. (dpa-ELTA). Rusijos pajėgos skelbia per parą iš viso 77 kartus iš oro atakavusios kaimyninę Ukrainą. Per antskrydžius trečiadienį nukauta 310 ukrainiečių kovotojų ir sunaikinti 36 karinės technikos vienetai, sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas.
 
Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
 
Pasak I. Konašenkovo, be kita ko, virš Luhansko srities Rytų Ukrainoje ir Gyvačių salos Juodojoje jūroje numušti šeši ukrainiečių dronai.
 
Be to, raketomis apšaudytos keturios ukrainiečių artilerijos pozicijos bei trys amunicijos sandėliai. Prie Popasnos Luhansko srityje sunaikinta JAV pagaminta artilerijos radarų sistema.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.05; 09:19

Kyjivas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Kyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą nederamu elgesiu su Rusijos armijos nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais, sakydamas, kad išlaisvintų karo belaisvių liudijimai byloja apie mušimą, bauginimą ir niaurias kalinimo sąlygas.
 
„Ukrainos kariai papasakojo apie nežmonišką Rusijos elgesį su jais: jie buvo laikomi lauke, duobėje, garaže“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje išplatintame Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime. Jame taip pat teigiama, jog kai kurie buvo „daužomi buožėmis“ ir „bauginami“.
 
Rusija ir Ukraina patvirtino du kartus nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje apsikeitusi belaisviais. Per antrąjį apsikeista kariškiais.
 
L. Denisova apkaltino Rusiją privertus Gyvačių saloje į nelaisvę paimtus Ukrainos karius „propagandos tikslais“ kalbėti su Rusijos žiniasklaida. Jos teigimu, kareiviai pasakojo, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą, kur buvo laikomi šalčio sąlygomis.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė už didvyriškumą 13 pasieniečių, buvusių Juodosios jūros Gyvačių saloje. Iš pradžių manyta, kad jie žuvo, atsisakę pasiduoti Rusijos karo laivui.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.05; 07:24