Hamburgas, kovo 10 d. (dpa-ELTA). Po mažiausiai šešių žmonių gyvybes nusinešusių mirtinų šūvių Jehovos liudytojų renginyje Vokietijos Hamburgo mieste pradėtas tyrimas. Penktadienio vidudienį numatyta spaudos konferencija, kurioje bus paskelbta apie įvykio detales ir tyrimo eigą.
Per renginį ketvirtadienio vakarą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Anot žiniasklaidos, nušauti šeši ar septyni žmonės, dar mažiausiai aštuoni sužeisti. Šaulys taip pat tikriausiai negyvas. Saugumo šaltinių informacija, policija šaudynes traktuoja kaip pakrikusios psichikos asmens siautėjimą.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser teigė esanti „sukrėsta“ nusikaltimo Hamburgo miesto Alsterdorfo rajone. „Šią sunkią valandą mintimis esu su aukomis ir jų artimaisiais, bendruomenės nariais, taip pat gelbėtojais“, – sakė ji agentūrai dpa. Hamburgo meras Peteris Tschentscheris taip pat teigė esąs sukrėstas. Jis pareiškė užuojautą aukų artimiesiems.
Tikslaus aukų skaičiaus policija neįvardija. „Pirmaisiais duomenimis, tarp aukų yra keli žuvusieji“, – sakė policijos atstovas. Tarp žuvusiųjų esą tikriausiai yra ir šaulys.
Viena kaimynė pasakojo apie virtinę šūvių per Jehovos liudytojų renginį. „Buvo maždaug keturi šaudymo momentai. Per šiuos momentus girdėjosi vis daugiau šūvių, maždaug 20 sekundžių – 1 minutės intervalu“, – pasakojo studentė Laura Bauch.
Koks renginys vyko bažnyčios bendruomenėje, kol kas nežinoma.
Jehovos liudytojai yra krikščioniška bendruomenė, savaip interpretuojanti Bibliją. Sekėjai tiki Jehova kaip „visagaliu Dievu ir Kūrėju“ ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Jie įsitikinę, kad laukia naujas pasaulis ir jie bus išgelbėti kaip išrinktoji bendruomenė. Pasaulyje Jehovos liudytojai turi apie 8 mln. narių. „Pasaulio būstinė“ įsikūrusi Niujorke. Vokiečių bendruomenė su kiek mažiau nei 200 000 narių yra viena didžiausių Europoje.
Sekmadienį prasidėjo Kristaus gimimo šventės laukimo metas – Adventas.
Iki Kalėdų esame kviečiami susilaikyti nuo to, kas nebūtina, atsigręžti į stokojančius, kenčiančius žmones.
Pirmuoju Advento sekmadieniu taip pat pradedami nauji liturginiai metai. Bažnyčia primena, jog jos bendruomenės nariai turi susilaikyti nuo triukšmingų pasilinksminimų. Reiktų nepamiršti ir pasninkauti.
Pirmąjį Advento sekmadienį bažnyčiose šventinami kalėdaičiai, kurių tikintieji gali įsigyti zakristijose prieš ir po Šv. Mišių.
Advento trukmė nevienoda. Pasiruošimo Kalėdų šventėms laikas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi nuo 22 iki 27 dienų.
Laukiant švenčių pradedami pinti Advento vainikai. Ši tradicija iš pradžių turėjo religinę funkciją: pranešti, ypač vaikams, kad artėja Kalėdos, paskatinti visus bendrai maldai.
Šiais laikais Advento vainikai puošia ne tik tikinčiųjų namus, bet ir bažnyčias, parduotuves, aikštes.
Keturios vainiko žvakės simbolizuoja keturias Advento savaites.
ELTA primena, kad pirmą Advento vainiką įžiebė Hamburgo našlaičiai XIX a. – mieste, kur tuomet buvo daug vaikų, augančių be tėvų.
Neturėdami namų, jie elgetaudavo ir miegodavo gatvėse, o nepriteklių prispausti neretai tapdavo nusikaltėliais ir patekdavo į kalėjimą.
Tokiais vaikais pradėjo rūpintis jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas (1808-1881). Per Adventą jis su globotiniais rinkdavosi pasimelsti, o vieną kartą sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas vaikas uždegs po spalvotą žvakutę.
Atėjus Kalėdoms ant medinio rato degė dvidešimt keturios žvakutės.
Vaikams tai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu. Bėgant metams liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius.
Gegužės 21 dieną Hamburge vyko tradicinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu buvo aptarti saugumo, Europos Sąjungos (ES) ateities ir jos santykių su Rytų kaimynėmis aktualijos, regioninio bendradarbiavimo problemos.
Saugumo temą susitikime pristatęs ministras Linas Linkevičius padėkojo Vokietijai už jos karinį dalyvavimą užtikrinant NATO vykdomą Baltijos šalių saugumą, pabrėžė būtinybę stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimą saugumo srityje.
Kalbėdamas apie ES Rytų partnerystę, ministras išsakė viltį, kad iki šio formato aukščiausio lygio susitikimo Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai 2020 metais laikotarpiu pavyks pasiekti gilesnės Rytų partnerių integracijos į ES. L. Linkevičius taip pat paragino Vokietiją atsižvelgti į vykstančią institucinę kaitą Ukrainoje svarstant jos skolos mokėjimo terminus, siekti konkrečių Rusijos įsipareigojimų įvykdymo dėl jos dujų tranzito per Ukrainą pradėjus veikti dujotiekiui „NordStream2“ ir vis dar įkalintų ukrainiečių jūreivių išlaisvinimo.
Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimai (formatas 3+1) vyksta kasmet jau 25-rius metus. Praeitais metais toks susitikimas įvyko Palangoje.
Informacijos šaltinis – URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
Gatvių blokados, liepsnojantys automobiliai, vandens patrankos: protestai prieš G20 viršūnių susitikimą Hamburge penktadienį vėl paaštrėjo. Pasak policijos, demonstrantų grupės keliose vietose blokavo delegacijų važiavimo maršrutus. Kitur kaukėti riaušininkai puolė policininkus, buvo statomos barikados, praneša agentūra AFP.
Pareigūnų duomenimis, aplink Hamburgo senamiestį buvo daužomi langų stiklai, padeginėjami automobiliai. Policininkai buvo apmėtyti buteliais ir petardomis. Be to, demonstrantai į gatves tempė šiukšles ir statybines medžiagas.
Hamburge nuo ketvirtadienio vakaro vyko riaušės, kurias kelia G20 priešininkai. Iki šiol sužeisti 159 policijos pareigūnai. Taip pat nukentėjo vienas niekuo dėtas žmogus. Sulaikyti 45 asmenys.
Aplink saugumo zoną prie susitikimo vietos demonstrantai pradėjo kelias sėdimas blokadas, kad sutrukdytų atvykti delegacijoms. Policijai kai kuriose vietose teko panaudoti vandens patrankas, kad išsklaidytų protestuotojus. Pareigūnai ragino neblokuoti gatvių ir netrukdyti delegacijų konvojams.
Delegacijų šaltinių pranešimais, blokados sustabdė kai kurių viršūnių susitikimo dalyvių kolonų judėjimą. Be to, smarkiai sutriko eismas.
Hamburgo policijos vadovybė pareikalavo papildomos paramos iš kitų Vokietijos žemių. Ligšioliniais duomenimis, Hamburgo viršūnių susitikimą turėjo saugoti mažiausiai 19 000 policijos pareigūnų.
Riaušės Hamburge prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai apie 12 000 žmonių dalyvavo protesto eitynėse „Sveiki atvykę į pragarą“ („Welcome to hell“), nukreiptose prieš G20 viršūnių konferenciją.
Protestuotojai, policijos duomenimis, ėmė svaidyti į pareigūnus akmenis, butelius ir petardas, kai šie sustoję į grandinę sustabdė eitynes ir paragino apie 1 000 kaukėtų radikalų nusiimti nuo veidų kaukes.
Padėtis paaštrėjo, kai pareigūnai pamėgino šį „juodąjį bloką“ atskirti nuo likusių demonstrantų. Policija panaudojo vandens patrankas ir pipirines dujas.
Po to agresyviai nusiteikusios demonstrantų grupuotės traukė per Sankt Paulio ir Altonos rajonus, padeginėjo barikadas ir automobilius ir vis puldinėjo pareigūnus.