Hanner

Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu pastarųjų savaičių įvykius Didžiojoje Britanijoje reikėtų sekti ir Lietuvoje, kadangi tai yra scenarijus, kuriuo, ženkliai trūkstant darbo jėgos, gali nueiti ir Lietuva. Verslininko nuomone, darbuotojų labiausiai trūksta tose srityse, kur neįmanomas nuotolinis darbas, o ateityje atlyginimai tokių profesijų darbuotojams gali kilti.

 

Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko, reiktų atidžiau stebėti situaciją Jungtinėje Karalystėje, kur dėl vairuotojų trūkumo sutriko degalų tiekimas į šalies degalines, prie jų rikiuojasi ilgos automobilių eilės. A. Avulio teigimu, situacija Didžiojoje Britanijoje yra geras pavyzdys prie ko galima prieiti ir Lietuvoje, jei ir toliau trūks darbo jėgos.

 

„Jeigu neatsižvelgsi į tas aktualijas ir problematiką, tai galima sulaukti ir Lietuvoje panašaus scenarijaus. Ir čia ne pats blogiausias, ne pats juodžiausias scenarijus. Jei JK ir toliau taip trūks darbo jėgos, tai ten gali pradėti trūkti ir maisto (…) Jeigu (Lietuvoje – ELTA) ir toliau taip trūks darbuotojų restoranuose arba vairuotojų gali atsirasti sutrikimų aptarnavimo sferoje ir tiekimo grandinėse“, – „Žinių radijui“ kalbėjo „Hanner“ vadovas.

 

A. Avulio teigimu, Lietuvoje situacija dar nėra tokia prasta, tačiau einama panašiu keliu. Anot verslininko, statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai. Todėl jis ragina valdžią sekti įvykius Didžiojoje Britanijoje.

 

„Lietuvoje mes irgi einam panašiu keliu, nes verslas nuolat kalba apie tai, kad trūksta darbo jėgos. Politikai į tai reaguoja labai vangiai ir jei dar vieną kitą deklaraciją išgirstam, kad bus palengvintos sąlygos įsivežti darbo jėgą, tai realiam gyvenime to nėra“, – mano Hanner vadovas.

 

„Lietuvos politikams ir tiems kurie dirba Vyriausybėje reikėtų atidžiau klausyti kas vyksta, nes britų pavyzdys yra labai geras šaltas dušas, po kuriuo turėtų palįsti visi ir pagalvoti, ar tikrai neprieisim ir mes prie tokio liepto galo, kai pradės trūkti degalų ar maisto, ar būtiniausių prekių“, – pridūrė A. Avulis.

 

 

A. Avulio nuomone, darbo jėgos trūkumas galėjo atsirasti dėl pandemijos metu išplėtotų nuotolinio darbo galimybių. Nuotolinį darbą esą mieliau renkasi jaunimas, be to, dirbantiems iš namų lengviau planuoti laiką, tad tradicinis darbas darbo vietoje nebėra patrauklus. Verslininko nuomone, dėl to itin trūksta darbuotojų tose srityse, kur privalu būti darbo vietoje, pavyzdžiui aptarnavimo arba logistikos sferose.

 

„Akivaizdžiai trūksta žmonių restoranuose, kur reikia dirbti su žmonėmis ir ten reikia būti nuo tos valandos iki tos. Trūksta vairuotojų, kur atsisėdi aštuntą valandą ryto prie vairo ir turi išlipti penktą valandą. Trūksta statyboje, ypač kur darbas yra pakankamai sunkus (…) Kiekvienas pasirenka tą darbą, kuris patrauklesnis, lengvesnis“, – teigia A. Avulis.

 

Jo nuomone, ateityje, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją darbo rinkoje, sparčiausiai kils atlyginimai tų profesijų atstovams, kurie turi dirbti darbo vietoje.

 

„Matomai, kad tie, kurie dirbs nehibridinį darbą, o įprastą, matomai, kad jų atlyginimai kils gerokai daugiau nei tų, kurie dirbs hibridiniu metodu. Matomai čia yra ir gerų požymių – kas nori didesnių atlyginimų, matomai gali nusitaikyti į tą sritį ir tą darbo metodą“, – „Žinių radijui“ savo prognozę dėstė A. Avulis.

 

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo registruota 211 tūkst. bedarbių, fiksuojamas rekordinis – apie 60 tūkst. – laisvų darbo vietų skaičius.