Heiko Maas

Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė galimybę griežtinti sankcijas Rusijai, taip reaguojant į Kremliaus elgesį su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris šiuo metu yra įkalintas.
 
Televizijai ARD H. Maasas teigė abejojantis, ar sankcijos iš tiesų pagerintų Kremliaus kritiko padėtį.
 
„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai“, – sakė H. Maasas.
 
ES ne kartą ragino Rusiją paleisti A. Navalną ir dukart įvedė sankcijas Rusijai – po opozicionieriaus apnuodijimo ir po jo sulaikymo, šiam sugrįžus į Rusiją.
 
Ministro teigimu, ES sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje galios tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.
 
„Vis dėlto, mes nenorime jungtis prie šio konfrontacinio klegesio. Norime dialogo ir būti gera Rusijos kaimyne“, – pareiškė H. Maasas.
Jis pridūrė, kad prasti Vokietijos ir Rusijos bei ES ir Rusijos santykiai yra priežastis skatinti dialogą.
 
Santykiai esą neturėtų likti tokie, kokie yra, „o norint tai pakeisti, būtina kalbėtis vieniems su kitais“, teigė H. Maasas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 00:30
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. URM nuotr.

Artėjantį Rytų partnerystės šalių susitikimą užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienio vakarą telefonu aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Massu.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rytų Partnerystės programa turi išlikti ambicinga, o Vokietijos palaikymas visada yra svarbus.
 
„Tikiuosi, kad Vokietija ir toliau palaikys Rytų partnerystės programą, kuri privalo išlikti strategine Europos Sąjungos (ES) politikos kryptimi. Tai labai svarbu remiant Rytų partnerių europinę kryptį ir motyvaciją”, – sakė ministras.
 
Aptariant JAV prezidento sprendimą išvesti savo šalį iš „Atviro dangaus” sutarties (Open Skies Treaty), L. Linkevičius pabrėžė, kad sutartis yra partnerių pasitikėjimą didinanti priemonė, todėl ją ir NATO vienybę svarbu išsaugoti.
 
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.

L. Linkevičius padėkojo už Prancūzijos bei Vokietijos bendrą planą, skirtą paskatinti ES atsigavimą po koronaviruso krizės ir pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog visos šalys galėtų pasinaudoti paramos mechanizmu.
 
L. Linkevičius taip pat pabrėžė, kad Lietuva vertina Vokietijos nuoseklų ir tvirtą solidarumą palaikant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą Lietuvoje.
 
Ministrai aptarė savo šalyse taikomas kovos su COVID-19 priemones bei jų švelninimą. Praėjusią savaitę skrydžius į Lietuvą pirmoji atnaujino Vokietijos skrydžių bendrovė „Lufthansa”, o panaikinti ribojimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams, keliaujantiems tarp Baltijos valstybių neliko nepastebėti ir Vokietijoje.
 
L. Linkevičius palinkėjo sėkmės Vokietijai, šiuo sudėtingu laikotarpiu perimsiančiai pirmininkavimą ES Tarybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.24; 07:51
Aktualijos

Slaptai.lt foto – europarlamentarė Dr. Laima Andrikienė.

Sprendžiant pagal pastarosiomis dienomis išplatintą informaciją, Vokietijoje išduoti visi reikalingi leidimai, ir Nord Stream 2 projektas Vokietijos teritorijoje gali startuoti. Tai pranešta kovo 27 dieną.

Rusijos “Gazpromo” vadovaujamo konsorciumo vadai sako, kad dujotiekis bus pastatytas dar šiais metais, kaip ir buvo planuota.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis šalies Užsienio reikalų ministras Heiko Maas tvirtina, kad Nord Stream 2 yra tik ekonominis projektas. Tačiau tam prieštarauja dauguma ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuva, taip pat Europos Komisija, projektui kategoriškai nepritaria JAV. Projektui įgyvendinti būtinų leidimų dar nėra išdavę Danija, Suomija ir Švedija, per kurių teritorinius vandenis turi driektis dujotiekis.

Jei šis projektas būtų įgyvendintas, 80 proc. Rusijos dujų, tiekiamų Europos Sąjungai, tekėtų šiuo dujotiekiu. Toks veikimas būtų tikras pasityčiojimas iš ES sankcijų Rusijai, kurios galioja nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos bei Rytų Ukrainos okupacijos. Nord Stream 2 projektas prieštarauja ir ES energetikos politikos nuostatoms, todėl jam negali pritarti nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas.

Birželio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime valstybių vadovai turės spręsti šį klausimą. Tikiuosi, kad susitikimo išvadose bus griežtas Nord Stream 2 projekto pasekmių įvertinimas visai ES bei jos partnerei Ukrainai.

JAV savo ruožtu grasina sankcijomis Vakarų kompanijoms, tokioms kaip Engie, Shell, Wintershell, OMV, Uniper ir kitoms, jei jos ko-finansuos šį prieš ES ir Ukrainą nukreiptą projektą.

Europos Parlamente šiuo metu baigiamas rengti įstatymas, kuris turės tiesioginės įtakos visiems ofšoriniams dujotiekiams, taip pat ir Nord Stream 2 projektui.

2018.03.29; 03:00