Prezidentūroje šeštadienį jau dešimt metų vykdomos iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovui Raimundui Daubarui prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Šis apdovanojimas – tai įvertinimas reiškinio, kurį sukūrė visa tauta.
 
„Dabar turbūt bet ko paklausus, su kuo jam asocijuojasi liepos 6-oji, 21 val., atsakytų, kad tai – laikas „Tautiškai giesmei”. Vos per dešimtmetį tauta sukūrė modernią tradiciją, kuri suvienija lietuvius visame pasaulyje, ir šiandien mes, kaip iniciatoriai, netgi nebegalėtume sudaryti žemėlapio, kur „Tautiška giesmė” bus giedama – tiesiog tų vietų neįtikėtinai daug“, – pranešime cituojamas R. Daubaras.
 
Kasmet vis daugiau verslo ir visuomeninių organizacijų, savivaldybių, pasaulio lietuvių bendruomenių ir iniciatyvių žmonių įsitraukė į tradicijos kūrimą: organizavo renginius, kvietė, būrė žmones. Pernai, kaip parodė tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ atliktas tyrimas, daugiausiai, net 80 proc. apklaustųjų, Lietuvos himno giedojimą įvardijo kaip ryškiausią Lietuvos šimtmečio minėjimo renginį, kuris pralenkė net Vasario 16-ajai skirtus minėjimus.
 
„Labiausiai jaudina pasakojimai, kai žmonės giedojo, sakytum, tam visai nepalankiose situacijose. Pavyzdžiui, staiga visi lietuviai, net nepažįstantys vienas kito, liepos 6-osios 21 val. sustoja lėktuve ir pradeda giedoti „Tautišką giesmę”. Anksčiau sudarinėdavome žemėlapius, kur vyks giedojimai, bet visa tai išaugo į tokį mastą, kad visų vietų sužymėti – nebeįmanoma, nes labai daug žmonių ne tik renkasi į renginius, bet himną gieda ir namuose, sodybose, gamtoje, t.y. privačioje aplinkoje”, – pasakojo R. Daubaras.
 
„Tautiška giesmė“ giedama liepos 6-ąją, 21 val. vietos laiku, tad jos garsas jau ritasi nuo Australijos, ją jau giedojo ir Azijos šalyse gyvenantys lietuviai.
 
Lietuvoje centrinis iniciatyvos dešimtmečio šventinis renginys, iš kur į pasaulį pasklis „Tautiška giesmė“, vyks Klaipėdos uoste, kruizinių laivų terminale. Čia, pasak pranešimo, statoma įspūdingo dydžio – apie 40 m pločio ir 27 m aukščio – scena, kurios dalimi tapo legendinė „Ambersail“ jachta. Minint pasaulio lietuvių metus, koncertuoti pakviesti tie, kurie turi lietuviškas šaknis, save laikantys lietuviais, ir tuo pačiu turintys įvairių pasaulio šalių kilmės, tokie kaip Jurgis Didžiulis, Eduardo Gimenezas, Oneida Kunsunga, Darius Mileris-Nojus, Sasha Song, Edgaras Lubys ir Jurijus Veklenko, grupė „B’Avarija“. Renginio kulminacija – Lietuvos himnas – lygiai 21 val., o po to vyks Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.
 
Nemokamas šventinis iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ koncertas Klaipėdos uosto kruizinių laivų terminale prasidės liepos 6 d., 19.30 val. ir bus tiesiogiai transliuojamas per LRT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.07; 10:06

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau rašiau Slaptai.lt apie tą nesamonę, kurią sugalvojo kai kurie nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečiai ir Vilniaus miesto Tarybos nariai. O būtent: dėl to, kad pirmasis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, įžymus Lietuvos Respublikos diplomatas, 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlęs Lietuvos trispalvę Kazys Škirpa neva buvo antisemitas, būtina pervardinti jo vardo nedidelę gatvelę – alėją Gedimino kalno papėdėje.

https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-kazio-skirpos-by…/…

Straipsnio reziume išdėsčiau ir FB:

“Perskaičiau krūvas straipsnių bei komentarų apie tai, kodėl Kazį Škirpą reikia laikyti antisemitu. Taip pat ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2016 metų pažymą apie Kazio Škirpos veiklą birželio sukilimo metu.

Ir neradau nei vieno jo autentiško pasisakymo prieš žydus kaip tautą. Net pasisakymo apie žydus-bolševikus neradau, nors tai visai kita, ne antisemitinė savoka. Lietuviai taip pat nelaiko antilietuviais tų, kurie dalį lietuvių įvardina lietuviais-žydšaudžiais. Ir tie, ir tie žudė. Pirmieji dar ir trėmė. O kas buvo pirma – višta ar kiaušinis, tai jau kitas klausimas.

Pulkininkas Kazys Škirpa

Maniau, gal kas nugirdo K. Škirpą kokį nors šlykštų antisemitinį anekdotą perpasakojant. Absoliučiai nieko. Tik Berlyno LAF organizacijos pareiškimai be K. Škirpos parašo. Įrodymų, kad jis juos laimino, nėra. Ar galėjo viešai paneigti savo dalyvavimą šiuose pareiškimuose nacių sostinėje Berlyne? Leiskite nusijuokti.

Jei įžymiajame Vilniaus miesto Tarybos liepos 10 d. posėdyje nieko konkretaus naujo, nesuklastoto ir neišsigalvoto pateikta nebus, neįsivaizduoju, kaip sveiko proto Tarybos narys galėtų padaryti išvadą, kad K. Škirpa – antisemitas.”

Apie jo, neva, dalyvavimą Holokauste net buvę kagėbistai ir bolševikai bei jų “ideologiniai” palikuonys, išvirtę iš bolševikų į taip jų persekiotus “kapitalistus”, dabar gyvenantys Lietuvoje, turintys Lietuvos Respublikos pasą, dalis kurių yra minėtos nesamonės iniciatoriai, nedrįsta viešai tvirtinti.

Vinco Kudirkos paminklas Vilniuje. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užtat aš iš senelių girdėjau, kad jaunystėje Vincas Kudirka buvo antisemitas. Ir aptikau, kad tai, pasirodo, net yra dokumentuota (skirtingai, negu K. Škirpos atveju).

Štai viešo Vinco Kudirkos antisemitizmo ne kokiame nors Pasaulinio karo sukūryje, o 1895 metais, pavyzdys – antisemitinis elėraštis:

Vincas Kudirka

Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?

Anuomet, kada Kristus ant žemės keliavo,
Platindamas tarp svieto šventą mokslą savo,
Sykiu su mokintiniais, kaip Raštas mums sako,
Į Lietuvos miestelį taipogi nukako.

Tada žydai surinko savųjų daugybę
Ir taikėsi patrempti mus Kristaus didybe.
Apsvarstė ir ištarė rodą paskutinę,
Užslėpė vieną Žydą, apvertė statinę.

Tad, iš kuopos išlindęs, tarė Kristui rabins,
Tikėdams, kad jo garbę išsyk nugalabys:
Girdėjom, tu galybę turi neištartą,
Rodai didžius stebuklus, garbę gavai tvirtą.
Parodyki ir mumis stebuklą nors vieną,
Į tave įtikėsim tuoj, kad ir šią dieną.
Matai šitą statinę? Medus joje buvo.
Dabar gi pasakyki, kas į ją pakliuvo?

Žydeliai labai džiaugės iš išmislo tokio,
Nes rodės, nesulauksią atsakymo jokio,
O rabins tik raižėsi ir rankomis plakė.

„Po statine gul kiaulė” — Kristus jam atsakė.

Rodės, kad iš tų žodžių tik juoktis privalo.
Taigi didis ir mažas juokėsi be galo.

Tik štai, iš po statinės išlenda degloji
Žydams atėmė žadą naujienėlė toji.
Sunku juk netikėti, kada akys mato,
O degloji, išlindus, ausimis tik krato
Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką,
Kur piemens ganė bandą. Nelaimingą auką
Žydai atrast ketino, šerius nušiūruoti
Ir likusiems našlaičiams tėvą atiduoti.

Ieškojo gana ilgai, bet neatitiko,
O Ickus tarpe kiaulių kaip liko taip liko.

Dėl to tai žydai nieko nedaro kiaulienai,
Nes Ickaus neatranda da iki šiai dienai.

O sviete visi žino tą žydišką būdą,
Kad žyds žydą nekanda, ar riebų, ar kūdą.

https://wolnelektury.pl/…/kudirka-laisvos-valandos-delko-zy…

Paskutinės eilutės “O sviete visi žino tą žydišką būdą, Kad žyds žydą nekanda, ar riebų, ar kūdą”, matyt, ir paskatino ne šiaip sau, o globalinį antisemitizmą ir Holokaustą.

Siūlau Vilniaus miesto Tarybai visu rimtumu, ironiškai tariant, įtraukti į savo liepos 10 dienos dienotvarkę ir klausimą “Dėl paminklo Vilniaus mieste Vincui Kudirkai nugriovimo ir LTSR himno Vilniaus miestui sugrąžinimo”.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neabejoju (duok mūsų bendras Dieve man apsirikti), kad balsavimas kaip ir už Kazio Škirpos alėjos pervardinimą būtų “už”.

O gal geriau gyvenkime santarvėje? Juolab, kad Vinco Kudirkos Tautiškoje giesmėje – Lietuvos Respublikos himne – neminimi nei lietuviai, nei kieno nors Dievas. Tik Lietuva.

2019.07.03; 08:14

Karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, turi savo herbą, vėliavą, himną. Šie valstybiniai simboliai randa įvairias vietas, tačiau būtinai valstybės sostinėse. Lietuvos sostinėje Vilniuje valstybinė vėliava plevėsuoja Gedimino pilies bokšte ir virš Seimo rūmų, istorinė vėliava – virš Prezidentūros, Valdovų rūmų. Himnas deramai pristatytas Kudirkos aikštėje. Herbui-Vyčiui tinkamiausia vieta būtų Lukiškių aikštėje.

Lukiškių aikštės sutvarkymui ir paminklui skelbti keli konkursai, tačiau, dėl aiškiai neapibrėžtų gairių paminklui bei pačiai aikštei, kūrėjų projektai nerado teigiamo atgarsio nei tarp konkursų komisijų narių, nei visuomenėje. 

Continue reading „Sostinės centrinei aikštei reikia paminklo su valstybės simboliu”