Nacionalinio stadiono konkurso dalyviai: senuosius stadiono griaučius galima tik nugriauti. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vieninteliai nacionalinio stadiono statybos konkurse likę dalyviai teigia, kad senieji taip ir nebaigto statyti stadiono griaučiai yra nepanaudojami ir turės būti nugriauti.

„Icor“ koncerno bendrovės „Axis Industries“ partnerės tarptautinės architektūros įmonės „Populous“ atstovas tikina, kad griaučiai bus nugriauti, o jų likučiai panaudoti dar kartą.

„Nėra vilties griuvėsių panaudoti, bet mes juos perdirbsime – nugriausime ir betoną panaudosime mūsų statybose“, – sakė „Populous“ architektas Damonas Lavellas.

Tiesa, jis žada, kad dalį stadiono griuvėsių paliks kaip paminklą istorijai. Kelios arkos stovės objekto pakraštyje.

Jo teigimu, naujasis stadionas Šeškinėje, šalia prekybos centro „Akropolis“, iš dalies bus po žeme, todėl sugers triukšmą.

„Kadangi tai daugiafunkcinis objektas, jame bus rengiami koncertai ir toks sprendimas padės sugerti garsus“, – tikino architektas.

Konsorciumo atstovas Aleksandras Sanikovas teigia, kad pagal pasirinktą stadiono finansavimo modelį, institucijos už stadioną 79,9 mln. eurų (be PVM) turėtų sumokėti per ketverius metus. Per pirmus trejus metus turėtų sumokėti 49 proc., o per pirmus objekto veiklos metus – likusią sumą. Vien nacionalinio stadiono statybos kainuos 33,8 mln. eurų (be PVM), jos nebus remiamos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Likusių objektų statyba turėtų gauti 85 proc. ES paramos.

„Mes savo pasiūlyme pateikėme tik tuos skaičius, už kuriuos atsakome. Tuos, kuriuos gebėjome suplanuoti, suprognozuoti. Nedėjome jokių neprognozuojamų, nepagrįstų skaičiavimų ar diskutuotinų prielaidų“, – projekto pristatyme teigė A. Sanikovas.

Pasak jo, vėliau, per 22 metus, kai konsorciumas prižiūrės objektą, savivaldybė per metus privalės mokėti 112 tūkst. eurų už jai priklausančių objektų priežiūrą. Kitas paslaugas savivaldybė galės pirkti pagal poreikį. Anot jo, konsorciumas nenori, kad savivaldybė įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį paslaugų.

„Principas – jokių subsidijų, nes subsidijavimas yra netvarus, tokie projektai patenka į politikų nemalonę, nutrūksta subsidijos, prasideda problemos, todėl mes siūlome kokybiškas paslaugas už pinigus“, – tikino A. Sanikovas.

Anot jo, jeigu savivaldybė pirks mažiau paslaugų, konsorciumas ieškos kitų klientų.

„Mes patys jį valdome ir patys imamės jo veiklos išlaikymo“, – sakė kitas konsorciumo atstovas Julius Dovidonis.

Objekte po 20 dienų kasmet renginiams nori turėti Vyriausybė. Skaičiuojama, kad tai jai kainuos apie 17 tūkst. eurų už dieną.

Paklaustas, ar ieškos teisinių priemonių, jeigu konkursas būtų nutrauktas, mat jame likęs tik vienas dalyvis, J. Dovidonis tikino, kad konsorciumas „nori ir gali įgyvendinti projektą, klausimas, ar to nori ana pusė“.

J. Dovidonis tikina, kad objektas iš tiesų yra daugiafunkcis, o nacionalinis stadionas sudaro tik mažą projekto dalį.

„Tai yra ir šešios krepšinio aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, muziejus, specifinis objektas – vaikų darželis“, – projekto pristatyme žiniasklaidai sakė J. Dovidonis.

Planuojama, kad komplekse bus įrengtas ne mažiau 15 tūkst. vietų stadionas, sporto muziejus. Komplekse atsiras 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.

„Axis Industries“ stadiono kompleksą pasiūlė pastatyti už 79,9 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad stadioną pastatytų per trejus metus. Sutartį pasirašyti planuojama 2019 metais.

Trečiadienį savivaldybė nusprendė, kad konkurse lieka vienas dalyvis – „Axis Industries“. Kita dalyvė – bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas – pašalinta, nes dokumentus pateikė užklijuotame voke, o ne per elektroninę sistemą, kaip reikalaujama sąlygose. Tačiau bendrovės vadovas Renatas Načajus Eltai teigė, kad šį sprendimą skųs.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.01; 02:00

Iš Vilniaus miesto gyventojų ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” mitingo, įvykusio 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dieną, rezoliucijos. Rezoliucijos pavadinimas: “dėl didelių šildymo kainų”.

Jau trečią kadenciją Artūras Zuokas, būdamas Vilniaus meru, netesi pažado rinkėjams bene pačiu aktualiausiu klausimu – sumažinti šilumos ir karšto vandens kainas. Beveik prieš dešimt metų mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus šilumos tinklai išnuomoti “Rubikon Gruop” (dabar – ICOR), garantuojant gyventojams atpiginti centralizuoto šildymo ir karšto vandens kainas. Deja, pažadai ir liko pažadais. Prieš praėjusius savivaldybių rinkimus A.Zuokas vėl apsimelavo, pažadėjęs šildymo kainą sumažinti mažiausiai 20 proc. Deja, šilumos ir karšto vandens kainos nesumažėjo.

Maža to, vos tapęs meru A.Zuokas sugebėjo taip įtakoti kai kuriuos Vilniaus miesto tarybos narius, kad 2011 m. birželio 13 d. taryba suteikė leidimą perleisti Vilniaus savivaldybei priklausantį “Vilniaus energijos” akcijų paketą neaiškios kilmės Prancūzijos įmonei SVD22 (Societe Valmy Defense 22) tik su 37 eurų įstatiniu kapitalu. Kokių aktyvių veiksmų tuo metu ėmėsi A.Zuokas, Vilniaus gyventojai nepamiršo.

Aiškėja, kad ši nauja Vilniaus šilumos tinklų nuomininkė ims milijoninę paskolą iš banko, t.y. visi vilniečiai taps banko įkaitais. Bus įkeisti Vilniaus šilumos tinklai ir už tai paimta paskola panaudota tik jiems žinomais tikslais. Mūsų akivaizdoje gimsta nusikalstamas “Snoras-2”. Vilniečiai negali tylėti ir nieko neveikti. Visomis įmanomomis priemonėmis privalome pasipriešinti akivaizdžiai vykdomam nusikaltimui. Vilnius privalo pasinaudoti Ukmergės miesto pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už miesto gyventojų interesus. Ukmergės miesto gyventojai ir savivaldybė, veikdami kartu ir susigrąžinę šilumos tinklus, sugebėjo vien tik tokiu veiksmu atpiginti šildymo kainą 5 centais už 1 kw ir teigia, kad dar ne visi rezervai panaudoti.

Mitingo dalyviai yra įsitikinę, kad komunalinių paslaugų sfera privalo priklausyti savivaldybei ir negali būti pasipelnymo šaltiniu atskiriems asmenims ar bendrovėms. Valstybė savo nuosavybėje privalo išsaugoti energetiką, vandens, šilumos tiekimą, komunalines paslaugas, infrastruktūros įmones ir natūralias monopolijas.

Mes, vilniečių mitingo dalyviai ir Lietuvos gelbėjimosi aljansas, vienijantis šešiolika nevyriausybinių visuomeninių organizacijų,

Reikalaujame:

Vilniaus miesto gyventojų rinktos savivaldybės tarybos narių:

Nedelsiant pradėti ir įvykdyti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo procedūrą su “Vilniaus energija”;

Sugrąžinus Vilniaus šilumos tinklus teisėtam savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su LR Vyriausybe inicijuoti bendro savivaldybių ir valstybės šilumos tinklų holdingo steigimą.

Prašome:

Valstybės Kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ekonominės policijos atlikti kompleksinį patikrinimą dėl nuomininkų veiklos skaidrumo, šildymo kainų nustatymo pagrįstumo. Išsiaiškinti, ar “Vilniaus energijos” akcijų perleidimu nėra padarytas nusiklatimas. Užkirsti kelią galimam neteisėtam Vilniaus šilumos tinklų įkeitimui bankui. Mitingo dalyviai pritaria Tautos ateities forumo iniciatyvai rinkti vilniečių parašus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir siūlo šią akciją tęsti.

Priimta bendrame vilniečių ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” 2011 m. lapkričio 30 d. mitinge.

Vytauto Visocko nuotr.

2011.12.01