Vilniaus knygų mugėje vasario 20-ąją buvo pristatytas pulkininko Kazio Škirpos veikalas „Sukilimas” (pirmą kartą išleistas 1975 metais Vašingtone).
Apie Kazį Škirpą, gynusį nepriklausomos Lietuvos interesus ypatingai sudėtingomis sąlygomis, apie 1941-ųjų metų Birželio sukilimą, kuris labai nepalankus Rusijos imperialistams, teigiantiems, esą Lietuva savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą, bei Vokietijos slaptųjų tarnybų intrigas Antrojo pasaulinio karo metais pasakoja knygos „Sukilimas” leidybos iniciatorius dr. Petras Gervė, istorija profesionaliai besidomintis žurnalistas, publicistas Vidmantas Valiušaitis, istorikas, diplomatas Bronius Makauskas ir atsargos pulkininkas Ignas Stankovičius.
Šioje, pirmojoje, dalyje – žurnalisto Vidmanto Valiušaičio ir knygai dienos šviesą pamatyti padėjusio dr. Petro Gervės komentarai.
Antrojoje dalyje skelbiamos istoriko Broniaus Makausko, o trečiojoje – atsargos pulkininko Igno Stankovičiaus įžvalgos.
Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje buvo sutikta nauja leidyklos „Briedis“ knyga. Omenyje turimas solidus veikalas „DEZINFORMACIJA. Slaptas ginklas: Laisvos visuomenės griovimo metodai“.
Tai – Rumunijos Saugumo agentūros buvusio sistemos kūrėjo Jon Michai Pacepos, emigravusio į JAV, ir Ronaldo J. Rychlako knyga su anų laikų analize ir šiandienos aktualijų įvertinimu.
Pokalbyje apie šią knygą, šiandienines Lietuvos ir pasaulio problemas, susijusias su dezinformacijos sklaida, dalyvavo Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas; Ignas Stankovičius, Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vedėjas; Dalius Stancikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovas.
Pokalbio moderatorius – Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.
Šiandien skelbiamoje diskusijoje narpliojami klausimai: kada KGB suprato, jog sovietinė santvarka žlugs; kodėl KGB buvo antisemitinė organizacija; kas sugalvojo lėktuvo užgrobimą; KGB rėmė visas pasaulio teroristines organizacijas; absurdai nagrinėjant holokausto ir getų temą; ar Vincą Kudirką galima apkaltinti antisemitizmu; kodėl Kremliui būtina apšmeižti Kazį Škirpą ir Joną Noreiką; Komunistų partija ir KGB – dvi skirtingos kontoros; kokią klaidą padarė Komisija nacių nusikaltimams tirti; koks skirtumas tarp Gorbačiovo ir Andropovo; kodėl negalima tikėti žmonių, kuriuos tardė KGB, parodymais?
„DEZINFORMACIJA. Slaptas ginklas: Laisvos visuomenės griovimo metodai“ – Rumunijos Saugumo agentūros buvusio sistemos kūrėjo Jon Michai Pacepos, emigravusio į JAV, ir Ronaldo J. Rychlako knyga
Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje buvo sutikta nauja leidyklos „Briedis“ knyga.
Tai – Rumunijos Saugumo agentūros buvusio sistemos kūrėjo Jon Michai Pacepos, emigravusio į JAV, ir Ronaldo J. Rychlako knyga su anų laikų analize ir šiandienos aktualijų įvertinimu.
Pokalbyje apie šią knygą, šiandienines Lietuvos ir pasaulio problemas, susijusias su dezinformacijos sklaida, dalyvavo Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas; Ignas Stankovičius, Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vedėjas; Dalius Stancikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovas.
Pokalbio moderatorius – Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.
Slaptai.lt jau paskelbė Mariaus Laurinavičiaus ir Daliaus Stanciko komentarus. Jūsų dėmesiui – Igno Stankovičiaus pastabos.
„DEZINFORMACIJA. Slaptas ginklas: Laisvos visuomenės griovimo metodai“ – Rumunijos Saugumo agentūros buvusio sistemos kūrėjo Jon Michai Pacepos, emigravusio į JAV, ir Ronaldo J. Rychlako knyga
Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje buvo sutikta nauja leidyklos „Briedis“ knyga.
Tai – Rumunijos Saugumo agentūros buvusio sistemos kūrėjo Jon Michai Pacepos, emigravusio į JAV, ir Ronaldo J. Rychlako knyga su anų laikų analize ir šiandienos aktualijų įvertinimu.
Pokalbyje apie šią knygą, šiandienines Lietuvos ir pasaulio problemas, susijusias su dezinformacijos sklaida, dalyvavo Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas; Ignas Stankovičius, Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vedėjas; Dalius Stancikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovas.
Pokalbio moderatorius – Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.
Slaptai.lt dabar skelbia Vidmanto Valiušaičio įžanginį žodį ir Mariaus Laurinavičiaus komentarą. Vėliau bus paskelbti išsamūs Daliaus Stanciko, Igno Stankovičiaus ir Vidmanto Valiušaičio komentarai.
Seimui ketvirtadienį įstatymu pripažinus Baltarusijos Astravo atominę jėgainę (AE) grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius suabejojo tokio teisės akto veiksmingumu.
Specialistas taip pat mano, kad Lietuvai netektų spręsti pasienyje statomos jėgainės problemos, jeigu anksčiau šalyje būtų buvę priimti teisingi sprendimai branduolinės energetikos srityje.
Ignas Stankovičius abejoja, ar pasirinktas pats geriausias kelias
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
„Pastangos, kad saugumas padidėtų sveikintinos, bet kelias tam, abejoju, ar pats geriausias. Tas įstatymas vienaip ar kitaip turėtų lemti Lietuvos žingsnius tiek Europos Sąjungos (ES) viduje, tiek ir santykius su Baltarusija. Bet tai bus daugiau stabdis santykiams vystytis, negu padedantis pokyčiams Baltarusijoje. O saugumas Astravo elektrinėje nuo to įstatymo vargu ar padidės“, – ketvirtadienį interviu Eltai sakė I. Stankovičius, pridūręs, kad reikia ieškoti efektyvesnių būdų problemai spręsti, pavyzdžiui, užsitikrinti didesnį ES įsitraukimą, tarptautinį spaudimą Minskui dėl jėgainės saugos.
Ekspertas prisiminė ir pačioje Lietuvoje inicijuotą Visagino AE projektą – jeigu būtų pavykę jį įgyvendinti, Baltarusija apie Astravo jėgainę nesvarstytų.
„Daug klaidų padaryta. Lietuvai reikia dviejų trijų nedidelių reaktorių, o pasirinko palyginti pigų, didelį reaktorių – ne visai gudrus ėjimas. Kad atominė energetika Lietuvoje galėjo būti, tai faktas, bet ne su tokiu reaktoriumi. Gigantiški projektai tokiai šaliai netinka. Nuo to „važiavo“ toliau: kadangi nestatėme, Baltarusija pradėjo statyti“, – aiškino saugumo politikos ekspertas, įvardijęs ir dar vieną esą praleistą galimybę – variantą pačiai Lietuvai prisidėti prie Astravo AE statybų.
Klaidos, padarytos „branduolinio žaidimo” pradžioje
„Kai jau padarėme neteisingų ėjimų to „branduolinio žaidimo“ pradžioje, reikėjo bandyti tapti dalininku, kuris savo rankose turi žymiai daugiau įtakos. Jeigu matai, kad negali sustabdyti, o nori tikrai padaryti saugią, tampi dalininku“, – komentavo I. Stankovičius, kurio neįtikina ketinimai nepirkti iš Astravo AE elektros energijos.
Ignas Stankovičius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Jeigu paleis elektrą pigiai, tai mes čia čirkšime, aiškinsime, kad neperkame, bet kai tiktai kainos pasidarys patrauklios, mes tą elektrą pirksime ir vaidinsime, kad perkame iš kitur“, – sakė I. Stankovičius.
Lietuva laiko už pusės šimto kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE nesaugia.
Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas: „tebelaukia daug darbų”
Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus „už“, įstatymu pripažino Astravo AE keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti šalies, visuomenės saugumą. V. Bakas pripažino, jog tebelaukia daug darbo bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir partneriais ES, norint, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos arba jėgainės eksploatavimas niekada neprasidėtų.
