
Politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis ir politologas dr. Vincentas Vobolevičius advokato Igno Vėgėlės moderuojamoje diskusijoje pirmadienį aptars, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais.
Viešas Raginimas Advokatų Tarybai, Advokatų Garbės teismui, visai Advokatų bendruomenei
Nebūdamas teisininkas, tačiau būdamas savo Tėvynės patriotas ir žmogus, prisidėjęs prie jos Nepriklausomybės atkūrimo, manau turiu teisę kreiptis į šią garbingą bendriją su prašymu.
Gerbiamieji, nepadarykite nepataisomos klaidos leisdami neteisybei įsigalėti jūsų tarpe. Nes būtent jūs šalia teisėjų ir prokurorų esate pašaukti vykdyti teisingumą mūsų Valstybėje.
Problemos, kuri sukurta, kaip sakoma lygioje vietoje, nebūtų, jeigu mūsų atskiri politikai ir pareigūnai nepiktnaudžiautų savo tarnybine padėtimi ir nebandytų vykdyti selekcinį teisingumą, o teisingiau – paprasčiausią bandymą uždrausti sakyti TIESĄ.
Kokias pareigas beužimtų šios valstybės pilietis, jis turi Konstitucijos jam garantuotą teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir nuomonę. Beje, ji gali ne visiems patikti arba nesutikti su valdžios. Tuo ir skiriasi demokratija nuo autokratijos. Deja, gan uoliai kritikuojantys autokratinius rėžimus, atskiri mūsų piliečiai bei politikai vis tik bando sau sukurti išimtis. Ir tokia išimtimi yra akivaizdus žurnalisto Andriaus Tapino ir jam uoliai talkinančios Seimo narės ir teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolska elgesys advokato, profesoriaus Igno Vėgėlės atžvilgiu.
Visa ši istorija, kas nežino, prasidėjo nuo nekalto, bet gan pilietiško profesoriaus I.Vėgėlės straipsnio (gan plačiai pasklidusio socialinių tinklų pagalba), kuriame atskleidžiamas Labdaros ir paramos įstatymo ydingumas, pasireiškiantis jo neskaidrume ir padidintomis galimos korupcijos rizikomis. Autoriaus abejones patvirtina ir teiktas šios įstatymo STT vertinimas. Kitaip tariant profesoriui I.Vėgėlei, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ir tai vyksta einant 33 -iems Atkurtos Nepriklausomybės metams.
Net keista, kad Vyriausybės poziciją turinti atstovauti teisingumo ministrė E.Dobrovoska net nepastebėjo šiame straipsnyje valstybei labai reikšmingo aspekto apie sisteminį tapusiu reiškinį, kaip ataskaitų apie labdarą ir paramą savalaikį visišką nepateikimą, arba jų pateikimą VMI tik po kelių paraginimų. O tai turėtų būti išskirtinis kiekvieno Vyriausybės nario rūpestis ir pareiga. Nes nuo to ir prasideda skaidrumas arba jo nebuvimas. Negana to, nors šiame straipsnyje neminima nė viena konkretaus asmens pavardė. Ministrė puola aiškintis, ar tik, neduok Dieve, profesorius ko nors neįžeidė. O ir ne teisininkui aišku, jeigu pavardė nepaminėta, nėra aukos, arba nukentėjusio asmens. Tai tik patvirtina, kad šiuo atveju nėra aišku, kokio asmens orumas buvo konkrečiai galbūt pažemintas arba apie jį viešai paskleista neteisinga informacija.
Čia taip pat, kaip su jau chrestomatine tapusia, garsiąją profesoriaus Vytauto Landsbergio fraze … ,,o kas galėtų paneigti?“. Pagal kurią dar 1995 m. Vilniaus antrasis apylinkės teismas priėmė profesoriaus atžvilgiu išteisinamą nuosprendį dėl įsižeidusio tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus garbės ir orumo pažeminimo. Tarp kitko, šiuo atveju buvo konkretus asmuo, kurio adresu profesorius V.Landsbergis pareiškė kaltinimą. O mūsų atveju profesorius I.Vėgėlė išreiškė aktyvią pilietinę poziciją ir susirūpinimą dėl skaidrumo renkant labdarą ir ją apskaitant. Tai pagirtina ir pavyzdinga pilietiška pozicija, nes labdarą mes visi sunešame po trupinėlį.
Kad ši tema aktuali, patvirtina ir mano asmeninė patirtis, nes ne iš vieno bendrataučio teko išgirsti susirūpinimą apie labdaros apskaitos ir panaudojimo skaidrumą bei viešumo trūkumą. Jis gan dažnai apsiriboja bendromis frazėmis, jų nepagrindžiant oficialiais dokumentais arba uždara plačiajai visuomenei neprieinama ataskaita VMI. Deja, ir tos ataskaitos pasirodo net neegzistuoja. Apie ką minėtame straipsnyje profesorius I.Vėgėlė pamini, kad iš gauto VMI atsakymo aiškėja faktas, kad nei vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, įstatymo numatytos pareigos, iki gegužės mėn.1 dienos atsiskaityti prieš VMI, neatliko. Taip kad straipsnyje iš valstybės pilietinių pozicijų plačiau kalbama apie bendrą netvarką su parama ir labdara, o ne tik apie vieną kažkokį tai mistinį asmenį. Todėl ne tik man, bet ir daugeliui šį konfliktą stebintiems piliečiams taip iki dabar neaišku, kodėl A.Tapinas taip save sureikšmino, kad profesoriaus I.Vėgėlės pamąstymus prisiėmė sau asmeniškai. Ir ne tik prisiėmė, bet ir nusprendė kerštauti. Nors visiškai neaišku, už ką?
Nors šioje situacijoje ženkliai mums piliečiams svarbiau, yra teisingumo ministrės E.Dobravolska elgesys. Ponia yra oficialus valstybės asmuo. Davusi net dvi priesaikas Lietuvos Respublikai – vieną Seimo narės, o antrą ministrės. Ponia Seimo narė ir ministrė prisiekė tarnauti Lietuvos žmonių interesams. Lietuvos žmonių, o ne atskirų asmenų, kurie jai, berods, talkino arba bent patarė, kaip laimėti rinkimus. Kas galėtų paneigti, kad taip nesolidžiai ponia ministrė ir parlamentarė atsilygina už pagalbą privačiam asmeniui buvusią arba būsimą? Nes matomai nebūtina smulkmeniškai aiškinti, kaip politikai vertina žurnalistų ne visada objektyvų prielankumą. Mes to poniai ministrei neinkriminuojame, bet sutikite, kad tokia išvada peršasi. Ji net nepabijojo, kad mažų mažiausiai tai suponuoja neišvengiamą interesų konfliktą ir aiškų įstatymų pažeidimą, bei gal būt ir priesaikų sulaužymą? Jos beatodairiškas asmeninis dalyvavimas šioje istorijoje mažų mažiausiai yra amoralus, bet matomai kai kuriems dabartiniams politikams ,,moralė ne jų pasaulio dimensija“.
Juk vėl gi ir ne specialistui aišku, kad jeigu A.Tapinas jaučiasi įžeistas, tai teisingumą jo žiniai Lietuvoje kol kas dar vykdo teismai. Tada, kodėl ministrė jam nepatarė į juos kreiptis? Matomai abu suprato, kad ten jokių galimybių ,,įkasti“ profesoriui I.Vėgėlei nėra. Reiškia geriau pasitelkti neteisėtą kelią ir bet kokia kaina įvykdyti savo kerštą. Tik vėl gi klausimas už ką kerštaujama? Negi teisingumo ministrei tai neaišku. Kaip matomai jai neaišku, jog profesorius I.Vėgėlė, rašydamas straipsnį ir reikšdamas labai svarbų visiems mums susirūpinimą apie labdaros panaudojimo skaidrumą, nevykdė advokato pareigų. Jis vykdė padoraus PILIEČIO Pareigą! Tai svarbiausia šio išpūsto konflikto (o teisingiau burbulo) esmė. Ir už piliečio pareigų vykdymą, išreiškiant savo nuomonę nuasmenintam subjektui, teisingumo ministrė nusprendė iškelti drausmės bylą. Būtų keista, jeigu nežinotume šios ministrės polinkio į visaapimantį norą bausti kitaip mąstančius. Manau, daugelis dar prisimena jos bandymus įteisinti baudas už jos manymu netinkamą rašinėjimą socialiniuose tinkluose ir eilę kitų iniciatyvų.
Tokia istorija normalioje teisinėje ir elementarią politinę kultūrą puoselėjančioje valstybėj išvis nebūtų nutikusi. Deja, pas mus ji sukurta ir paminant, bet kokias bendražmogiškas vertybes ir elementarią logiką bandoma užčiaupti burną profesoriui I.Vėgėlei, o jo pavyzdžiu ir mums, dar drįstantiems turėti savo nuomonę.
Gerbiami advokatų bendruomenės atstovai jums visiems mestas iššūkis. Jus nori, kaip avinėlius įvelti į amoralų ir neteisėtą veiksmą, bandant apjuodinti jūsų buvusį (jūsų pačių rinktą net dvejoms kadencijoms) Tarybos pirmininką, o dabar kolegą už jo PILIETINĘ poziciją. Negi pasiduosite tokiam amoraliam šantažui? Man norisi tikėti, kad surasite savyje drąsos ir vidinio orumo pasakyti NE tokioms tamsuoliškoms spekuliacijoms. Net nesiimsite svarstyti neteisėto ministrės prieteliaus priekabiavimo.
Pademonstruokite Vienybę ir pasipriešinkite savivalei.
Daktaras Algimantas Matulevičius – buvęs LR Vyriausybės ministras, LR Seimo narys ir NSGK pirmininkas, LPK Garbės Prezidentas, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas
2022.11.09; 08:00
„Sunku patikėti, kad prireikė metų sutelktų pastangų ir darbo, kad pakeistume tvarką, kuri akivaizdžiai pažeidžia Europos Sąjungos teisėje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisę į teisingą teismą, teisę į gynybą. Reguliavimo pradžioje, kai kurių laisvės atėmimo vietų pareigūnai jo laikėsi itin uoliai. Neretai atsitikdavo taip, kad asmuo parą ir daugiau negalėdavo susisiekti su advokatu, jam nebuvo suteikiama reali gynyba,“ – pasakoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė.
Continue reading „Naikinamas iš sovietmečio policinės valstybės paveldėtas teisinis reguliavimas”
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje dėl 2012 metais Lietuvos ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų mažinimo.
2013 m.etais135 Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti neteisėtu reguliavimą, pagal kurį buvo ženkliai sumažinta Lietuvos ūkininkams skirta parama.
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino Lietuvos advokatūros kaip institucijos, spręsiančio advokatų ir jų klientų ginčus dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų, statusą. Įstatymas numato, kad komisijos narius skirs Advokatų taryba kartu su teisingumo ministru.
„Tai reikšminga žinia šalies žmonėms, nes ginčus dėl teisinių paslaugų sutarčių sąlygų spręs vartotojų ir žmogaus teisių srityje pripažinimą pelnę specialistai“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Pasak Advokatų tarybos pirmininko, vartotojas, sudaręs sutartį su advokatu, bus tikras, kad ji atitinka aukščiausius sąžiningumo reikalavimus.
Jei advokatas ramina klientą, jog byla nesudėtinga ir ją būtinai laimės, – toks advokatas nėra sąžiningas.
Bet kaip atskirti profesionalų, sąžiningą advokatą nuo tokio, kuriam svarbiausia – išpešti kuo didesnį honorarą? Ir vis dėlto kokio dydžio turėtų būti advokato paslaugų įkainiai? Kiek advokatas turėtų uždirbti ir ar įmanoma, einant į teismą, išsiversti be advokato? Galų gale kodėl kai kurie valstybės samdomi advokatai dirba atmestinai? Ir dar vienas svarbus klausimas: ar klientui būtina žinoti, kiek bylų yra pralaimėjęs jo pasirinktas advokatas?
Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.
Tai – antroji birželio 22-ąją BNS salėje surengtos spaudos konferencijos dalis. 2-osios dalies trukmė – 18 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/
Continue reading „Geras advokatas niekada nesako, jog bylą laimės”
Advokatas – svarbus asmuo. Tiems, kuriems tenka bylinėtis teismuose, puikiai žino, jog be kompetetingo advokato paslaugų galimybė švęsti pergalę net ir paprastose bylose, – minimali.
Tačiau kaip pasirinkti gerą advokatą? Kokiais kriterijais vadovaudamiesi mes renkamės advokatus – atsižvelgiame į pažįstamų rekomendacijas, domimės advokatų reputacija? O gal advokatą renkamės pagal jo įkainius: kuo pigesnis – tuo geresnis?
Beje, Lietuvoje ne tiek jau mažai žmonių, kurie mano, jog net ir sudėtingose bylose galima išsiversti be advokato paslaugų…
Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS.
Videointerviu trukmė – 16 min. Artimiausiu metu bus paskelbtos dar kelios ištraukos iš birželio 22-ąją surengtos spaudos konferencijos.
Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/
Continue reading „Kaip Lietuvos visuomenė vertina advokatus?”
Jei tektų eiti į teismą ir reikėtų pasirinkti atstovą arba gynėją, didžioji dalis respondentų atsižvelgtų į pažįstamų rekomendacijas (46 proc.), beveik trečdalis – į reputaciją (32 proc.). Tai leidžia teigti, kad gyventojų teisinių problemų sprendimo sąmoningumas yra ūgtelėjęs. Tikėtina, kad tai nuoseklių visų teisinių institucijų pastangų rezultatas.
Trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.), rinkdamiesi teisinių reikalų sprendimo atstovą, atsižvelgtų į paslaugų kainą – rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad didžioji dauguma gyventojų, neįvertina visų rizikų, kurios kyla einant į procesą be advokato.
Continue reading „Gyventojų dauguma savo atstovu rinktųsi advokatą”
Vartotojų teisių apsaugos ekspertai, Teisingumo ministerijoje diskutuodami dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) precedento vertinant advokato veiklą, balandžio 16-ąją sutarė, jog tikslingumo aspektu turėtų būti peržiūrėta Advokatūros įstatymo nuostata, ginčuose dėl advokato honoraro įpareigojanti atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes – atlygio už teisines paslaugas klausimas turėtų būti sutartas individualiai ir aiškiai su klientu.
Continue reading „Advokatūra turėtų būti tarp vartotojų teisių apsaugos institucijų”