Kijevas, vasario 26 d. (ELTA). Ukrainos priešlėktuvinė gynyba Kijevo srities Vasylkivo rajone numušė Rusijos lėktuvą „Il-76“ su desantininkais. Tai sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra UNIAN.
„Mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos Vasylkivo rajone numušė „Il-76“ su priešo desantu. Tai kerštas už Luhanską 2014-aisiais. Mirtis priešams!“, – sakoma pranešime.
Gautomis žinimis, po vidurnakčio Ukrainos naikintuvas „Su-27“ sėkmingai atakavo Rusijos karinį transporto lėktuvą „Il-76 MD“. Vasylkivo mieste tęsiasi įnirtingi mūšiai, ten Rusijos pajėgos vėl mėgina išlaipinti oro desantą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos lakūnai Vinycios srityje netoli Kalynivkos miesto numušė Rusijos lėktuvą „Su-25“. Tame pačiame Ukrainos regione Rusija neteko ir sraigtasparnio, kurio lakūnų ieškoma.
2014 metų birželio 14 d. prorusiški separatistai numušė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinį transporto lėktuvą „Il-76“, kuris ruošėsi leistis Luhansko oro uoste. Juo skrido devyni įgulos nariai ir 40 kariškių. Jie visi žuvo.
Po liepos 12-osios, kai Armėnijos ginkluotosios pajėgos surengė karinę provokaciją Azerbaidžanui priklausančiame Tovuzo rajone, apšaudydama jį iš pačių galingiausių pabūklų, – prabėgo vienas mėnuo. Azerbaidžano karinės pajėgos tuomet sėkmingai atrėmė priešiškus išpuolius. Skirtingai nuo Armėnijos, Tovuzo rajone žuvo ne tik azerbaidžaniečių kariškių, bet ir su kariuomene nieko bendro neturinčių civilių gyventojų.
Dabar ten – ramu, nors Azerbaidžanas neatmeta galimybės, jog Armėnija vėl bandys puldinėti. Būtent – Tovuzo kryptimi. Juk Tovuzas – labai svarbus rajonas ne tiek Azerbaidžanui, kiek Gruzijai, Turkijai ir net Europos Sąjungai. Per jo žemes driekiasi patys įvairiausi vamzdynai, kuriais transportuojamos dujos ir nafta ne tik turkams, gruzinams, bet ir į keletą Europos Sąjungos šalių. Tovuzo regione nutiesta ir daug svarbių geležinkelių, vedančių į kaimynines šalis. Tad jei Armėnijai pavyktų sugriauti tuos vamzdynus ar geležinkelius, kentėtų ne vien azerbaidžaniečiai. Finansinių sunkumų patirtų ir turkai su gruzinais bei keletas pietinių Europos Sąjungos šalių.
Šių aplinkybių nederėtų pamiršti. Taip pat – ir šios: Tovuzas neturi nieko bendro su Kalnų Karabachu, kurį vis dar okupavę armėnų separatistai ir aplink kurį iki šiol dažniausiai kildavę susišaudymai.
Dabar aiškėja naujų svarbių detalių. Pavyzdžiui, kas padėjo oficialiąjam Jerevanui surengti 2020-ųjų liepos 12-osios kruviną išpuolį prieš Azerbaidžaną Tovuzo regione.
Ogi Rusija. Nors Rusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo pavaduotojas Andrėjus Rudenko, duodamas interviu agentūrai TACC, yra dievagojęsis, esą Kremlius deda milžiniškas pastangas sureguliuoti šį incidentą ir elgiasi taip, kad nekiltų naujų susišaudymų, šio Rusijos diplomato nuoširdumu patikėti sunku. Sunku patikėti ir diplomato A.Rudenkos patikinimais, jog ir 2016-aisiais Rusija dėjo milžiniškas pastangas, kad nuramintų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos kilusį karinį susidūrimą Kalnų Karabacho pusėje.
Kremliaus bokštai
Sunku patikėti oficialiais Kremliaus patikinimais, nes modernūs kariniai Azerbaidžano bei Turkijos radarai yra užfiksavę, kaip incidento Tovuze išvakarėse iš Rusijos miesto Rostovo į Jerevaną (Rostovas – Mineraliniai Vandenys – Aktau – Turkmenbaši – Rešt – Megri – Jerevanas) vienas po kito skrido galingi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76, pajėgūs gabenti 40 tonų svorio krovinius. Tų skrydžių į Armėnijos sostinę Tovuzo incidento išvakarėse būta net keliolika. Taigi liepos 4-ąją į Jerevaną buvo nugabentas itin solidus krovinys. Kas tai – pliušiniai meškiukai, medicininės kaukės nuo COVID-19, vaistai ar ginklai?
Viešojoje erdvėje prasprūdo pranešimų, kad 2020-ųjų liepos 4-ąją, paskui liepos 17-ąją ir net rugpjūčio 4-ąją rusų kariniai transporto orlaiviai Il-76 labai dažnai, pakilę Rostovo aerodrome, skrisdavo Jerevano kryptimi. Kai kurių NATO valstybių žvalgybos mano, jog Tovuzo karinės operacijos išvakarėse Rusija specialiai apginklavo Armėniją pačiais moderniausiais ginklais. Skatino, ragino pulti, o gal net liepė atakuoti Azerbaidžaną pažadėdama visokeriopą pagalbą nesėkmės atveju. Liepos 17-osios ir rugpjūčio 4-osios IL-76 skrydžiai Rostovas-Jerevanas maršrutu byloja, jog Rusija parengusi Armėniją naujiems kariniams išpuoliams.
Ar keista, kad Rusijos valdžia – viena šneka, o visai kitaip elgiasi? Visiems senų seniausiai aišku, kad Armėnija visiškai priklausoma nuo Rusijos.
Prisiminkime 1997-uosius metus. Tuomet Rusijos Dūmos deputatas Levas Rochlinas viešai iš Dūmos tribūnos kaltino Kremlių, kad šis į Jerevaną nugabeno ginklų už milijardą dolerių. Anuomet, beje, kaip ir dabar, Armėnija buvo labai skurdi šalis, ir tokių pinigų Rusijai sumokėti už ginklus tikrai nepajėgė. Tad Rusija greičiausiai 1997-aisiais tiesiog padovanojo Armėnijai modernios ginkluotės už milijardą tuometinių JAV dolerių. Beje, generolas L.Rochlinas netrukus žuvo keistomis aplinkybėmis (esą jį 1998 metų liepos mėnesį pamaskvės viloje nušovė žmona).
Rusiški automatai. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje ne sykį buvo rašyta, kaip Rusija dovanoja Armėnijai ginklų ir 2009-ųjų sausio mėnesį. Nei daug – nei mažai: už 800 milijonų JAV dolerių. Tą mėnesį Armėnijos ginkluotosios pajėgos buvo papildytos tankais T-72, moderniais šarvuočiais, raketomis „Šilka“, „Strela“, „Grad“, „Kub“, savaeigėmis artilerijos mašinomis „Akacija“, „Gvazdika“, granatsvaidžiais, automatais „Kalašnikov“, rankinėmis granatomis.
Tad 2020-ųjų liepos mėnesį surengta Armėnijos provokacija Tovuzo regione – ne vien oficialiojo Jerevano kaltė. Atsakomybė už Tovuze pralietą kraują tenka ir Armėniją nuo galvos iki kojų kontroliuojančiam Kremliui.
Tiesa, Kremlius kategoriškai neigia šių metų liepos pradžioje į Jerevaną skraidinęs modernių, galingų ginklų.
Praėjusią savaitę, balandžio 6-12 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, balandžio 6-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. IL-76 turėjo iš anksto pateiktą skrydžio planą, skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Balandžio 9-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. AN-26 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Balandžio 11 dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. AN-26 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. IL-76 skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Praėjusią savaitę, vasario 3-9 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Vasario 4 d. NATO oro policijos misijoje naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Vasario 7 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino TU-134, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Praėjusią savaitę, liepos 1-7 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Liepos 1-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino keturis Rusijos orlaivius „SU-24”, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be veikiančių radiolokacinių atsakiklių, iš anksto pateiktų skrydžio planų neturėjo, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Liepos 3-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį”IL-76″, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį su Skrydžių valdymo centru palaikė.
Liepos 5-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-20”, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. „IL-20” skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.
Praėjusią savaitę, birželio 12-18 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Rusijos karinis orlaivis
Birželio 14 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: šešis Su-27, du Su-24 MR, keturis Su-34, vieną An-26 ir du IL-20. Du Su-27 ir vienas IL-20 pakilo ir leidosi Kaliningrado srityje. Kiti orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.
Birželio 15 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: aštuonis Su-27, vieną An-26, vieną A-50 ir du Tu-160. Keturi Su-27 orlaiviai skrydžius vykdė iš Kaliningrado srities ir atgal į Kaliningrado sritį, kai kiti keturi Su-27 orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Tik du Su-27 orlaiviai skrido pagal skrydžių planus tačiau be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė, kiti šeši Su-27 orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė. An-26 ir A-50 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planus, ryšį palaikė tik An-26, abu orlaiviai be įjungtų atsakiklių. Du Tu-160 skrydžius vykdė su įjungtais atsakikliais, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.
Birželio 16 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu ir ryšį palaikė.
Birželio 17 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius A-50 ir An-26. A-50 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį, o An-26 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado skirtį. Abu orlaiviai skirdo be įjungtų atsakiklių, su skrydžių planais, ryšį palaikė.
Birželio 18 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26 ir IL-76. An-26 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį palaikė. IL-76 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planą, su įjungtu atsakikliu ir ryšį palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 11 d. apie 15 val. 20 min. Kabule NATO mokymo misijos „Tvirta parama“ štabo teritorijoje leisdamasis nukrito koalicijos sraigtasparnis „Puma“ HC1. Sraigtasparnyje buvo ir Lietuvos karys mjr. P. M., tarnaujantis misijos „Tvirta parama“ štabe.
Turimais duomenimis, iš įvykio vietos sužeistasis išgabentas kariniu sraigtasparniu į Bagramo karo ligoninę.
