Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai Briuselyje susitiko pokalbių dėl Karabacho. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Tęsiantis konfliktui dėl Karabacho, sekmadienį Briuselyje pokalbių susitiko Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai. Jie susitiko tiesioginių konsultacijų, pranešė ES Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio atstovas.
Tai jau penktas kartas, kai, tarpininkaujant ES, susitinka Armėnijos prezidentas Nikolas Pašinianas ir jo kolega iš Azerbaidžano Ilhamas Alijevas. Ch. Michellis prieš tai su abiejų Kaukazo respublikų vadovais susitiko atskirų pokalbių.
Pokalbiai vyksta tęsiantis mirtiniems susirėmimams pasienyje tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Penktadienį Jerevanas pranešė, kad Azerbaidžano pajėgos nužudė armėnų karį ir dar du sužeidė. Dieną prieš tai žuvo Azerbaidžano karys, o keturi armėnų kareiviai buvo sužeisti.
N. Pašinianas apkaltino savo Azerbaidžano kolegą siekiu sužlugdyti Briuselyje vyksiančias diskusijas ir perspėjo, kad esama tik nedidelės tikimybės, jog tokioms aplikybėmis bus pasirašytas bendras su Azerbaidžanu taikos susitarimas.
Armėnija ir Azerbaidžanas laikomi aršiais priešais. Abi šalys yra įsivėlusios į jau kelis dešimtmečius besitęsiantį teritorinį konfliktą dėl Karabacho regiono. Baku ir Jerevanas dėl jo yra kariavę du karus.
Lapkričio 6-ąją darbą baigia Azerbaidžano sostinėje surengtas 8-asis Globalusis Baku forumas, turintis specialų pavadinimą – „Pasaulis po COVID-19“. Šis tarptautinį pripažinimą iškovojęs renginys prasidėjo lapkričio 4-ąją, kai į Azerbaidžaną atvyko per 300 svečių iš viso Pasaulio – Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos.
Forumą globojo Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas ir Tarptautinis Nizami Giandževi centras. Forumo dalyvius palaimino Popiežius Pranciškus, atsiuntęs specialųjį sveikinimą.
Nežiūrint to, kad pagrindinė forumo tema – pandemija ir kovos su ja metodai, forumo dalyviai nagrinėjo visas šiandienos aktualijas. Pavyzdžiui, ne vien tai, kaip apsisaugoti nuo koronairuso, kaip paskiepyti kuo daugau Žemės gyventojų. Forumo dalyviai aptarė visas svarbias temas: klimato kaitą, kaip auklėti jaunimą, kad nebūtų trinčių tarp kartų, kaip konstruoti ekonomiką, kad Pasaulyje būtų kuo mažiau badaujančių, kenčiančių nuo karinių konfliktų, kaip dėlioti santykius tarp valstybių, kad Pasaulyje nebeliktų nusikaltimų žmoniškumui…
Forumą atidaręs Azerbaidžano lyderis I.Alijevas papasakojo, kokių darbų nuveikusi jo vadovaujama šalis, nutiesusi specialų Pietinį dujų koridorių. Šio dujotiekio pagalba pigiomis ir laiku tiekiamomis azerbaidžanietiškomis dujomis aprūpinama vis daugiau šalių, įskaitant ir Europą, ir Kaukazą. Pavyzdžiui, azerbaidžanietiškų dujų sulaukia Gruzija, Bulgarija, Graikija, Italija, Turkija. Vien į Europą nuo 2020 metų gruodžio mėnesio išpumpuota apie 6 milijardus kubinių metrų aukštos kokybės azerbaidžanietiškų dujų. Baku numatęs, kad ilgainiui į Europą iš Azerbaidžano kasmet bus pumpuojama 8 milijardai kubinių metrų.
Šios dujos – svarbus konkurentas rusiškoms dujoms. Štai Rusijos kompanija „Gazprom“ ilgokai šantažavo Moldovą, versdama šią buvusią sovietinę respubliką pirkti dujas itin aukštomis kainomis. Į pagalbą Moldovai atėjo azerbaidžanietiškos dujos. Azerbaidžanietiškos dujos šiandien tiekiamos Kišiniovui be vėlavimų, o kainos – kur kas mažesnės nei „Gazpromo“. Ir – jokio politinio šantažo.
Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas forumo svečiams papasakojo ir apie šiandieninę situaciją Karabache. Jis pabrėžė, o forumo dalyviai sutiko, kad Azerbaidžanas neturėjo kito kelio – tik karinėmis priemonėmis susigrąžinti apie 20 proc. savo teritorijų, nes derybininkai, įskaitant ir Minsko grupę, nesugebėjo priverst Armėnijos pasitrauktų iš ne jai priklausančių žemių. Taigi Azerbaidžanas 2020-ųjų rudenį per vadinamąjį 44 dienų karą atkūrė savo teritorinį vientsumą. Karabache šiandien – daug rimtų statybų. Azerbaidžanas numatęs kuo greičiau atkurti šį kraštą paverčiant jį žydinčiu sodu.
Pabrėžtina, kad šiame Azerbaidžano renginyje ypač aktyvi buvo Latvija. Forume dalyvavo arba jį sveikino buvę Latvijos prezidentai Vaira Vykė – Freiberga, Valdis Zatleras, dabartinis Latvijos prezidentas Eglas Levitas.
Портал злободневностей Slaptai.lt представляет первый комментарий журналиста Гинтараса Висоцкаса, знакомящий с IV Бакинским Международным Гуманитарным Форумом, и 50 фото, иллюстрирующие работу Форума.
В ближайшее время наши читатели смогут увидеть фото- и видеорепортажи о поездке автора в Нахичеванскуя Автономную Республику и Ходжавендский регион, населеный сотнями азербайджанских семей, принудительно изгнанных со своих земель.
„Azerbaidžanas ir JAV yra partneriai kovoje su sunkiausiomis pasaulio problemomis, pradedant priešinimusi terorizmui ir baigiant tarnyba petys petin Afganistane bei bendradarbiavimu užtikrinant taikią ateitį afganų tautai“, – rašo Azerbaidžano ambasadorius JAV Elinas Suleimanovas laikraštyje The Washington Times.
Amerikos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui įrodyti diplomatas pateikia tokius faktus, kaip krovinių gabenimas į Afganistaną per „Šiaurės paskirstymo tinklą“ ir Kaspijos dujų tiekimas Europos rinkai.
„Azerbaidžanas, valstybė, kuri didžiuojasi savo musulmonišku kultūros paveldu, stipriai remia kultūrų dialogą ir palaiko gerus, draugiškus santykius su Izraeliu“, – pabrėžia E.Suleimanovas.
„Praėjus metams po „Eurovizijos“ Baku, Azerbaidžanas vėl neteko Europos visuomenės dėmesio. Tačiau užkulisiuose Azerbaidžano atstovai masiškai užsiima prezidento Ilchamo Alijevo valdomos šalies interesų lobizmu. Daugelį metų dedamos pastangos paveikti Europos Tarybą Azerbaidžiano interesams. Vokietijoje oficialusis Baku taip pat bandė patraukti politikus savo pusėn“, – rašo Klaudija fon Zalcen (Claudia von Salzen) "Tagesspiegel" puslapiuose.
Antai Bundestago deputatas nuo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos Michaelis Fuksas papildomų pajamų sąraše nurodė, kad 2012 metais gavo iš Azerbaidžano ambasados honorarą nuo 3500 iki 7000 eurų už pranešimą Baku diplomatų akademijoje. Pasak jo, vizito tikslas buvo ugdyti ir intensyvinti Vokietijos ir Azerbaidžiano politinį bendravimą. Leidinio duomenimis, ambasada ne tik išmokėjo honorarą, bet ir atlygino kelionės išlaidas.
„Prezidento Ilchamo Alijevo vyriausybė nori sudaryti buvusiai sovietinei respublikai ištaigingumo ir demokratiškumo įvaizdį.
Prezidento patarėjas Ali Chasanovas sako: „Mes norime Persų įlankos karalysčių turtų ir Europos šalių atvirumo“, – cituoja Irena Biušleb laikraštyje „Neue Zürcher Zeitung„.
„Tačiau jis pripažįsta, kad šalis dar nepasiekė aukščiausio demokratijos laiptelio“, – tęsia ji. Anot jos, pažangos šioje srityje praktiškai nėra.
Stebėtojai laukia reformų, tačiau opozicija ir kritiškai nusiteikusi žiniasklaida, o taip pat nepriklausomi musulmonų dvasiškiai ir civiliniai aktyvistai atsidūrė marginalinėje padėtyje. Vyriausybė kuria pilietinės visuomenės regimybę formaliai nepriklausomų organizacijų pagalba.
