Stokholmas, rugsėjo 29 d. (dpa-ELTA). Kovai su didėjančiu gaujų smurtu Švedijoje netrukus gali būti pasitelkta kariuomenė. Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, jog susitiks su nacionalinės policijos vadovu Andersu Thornbergu ir kariuomenės vadu Micaeliu Bydénu, kad aptartų, kaip ginkluotosios pajėgos galėtų padėti policijai kovoti su nusikalstamomis gaujomis.
„Mes medžiosime gaujas ir, mes gaujas nugalėsime, – kalbėjo konservatorių premjeras. – Mes patrauksime jas atsakomybėn. Jei tai Švedijos piliečiai, jie labai ilgam sės už grotų. Jei tai užsienio piliečiai, jie bus išsiųsti iš šalies“.
Švedija jau daug metų kovoja su gaujų nusikalstamumu – vis pasitaiko šaudymų ir tyčia sukeltų sprogimų. Tačiau šį mėnesį smurtas paaštrėjo. Manoma, kad tai, be kita ko, gali būti susiję su spėjamu konfliktu nusikalstamo „Foxtrot“ tinklo viduje. Šį rugsėjį jau nušauta 11 asmenų, tarp kurių buvo atsitiktinių žmonių. Be to, ketvirtadienį per sprogimą žuvo jauna moteris.
U. Kristerssonas dėl dramatiškos padėties kaltino politinį naivumą daugelį metų. „Neatsakinga imigracijos politika ir nepavykusi integracija atvedė mus iki šios situacijos“, – teigė jis. Atskirtis ir paralelinės visuomenės, anot premjero, yra palanki dirva nusikalstamoms gaujoms. „Ten jos gali beatodairiškai verbuoti vaikus ir rengti būsimus žudikus“, – pažymėjo U. Kristerssonas.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pažadėjo nepasiduoti Europos Sąjungos spaudimui sušvelninti griežtą savo poziciją imigracijos klausimu ir pasmerkė tai, ką pavadino ES vykdomu savo šalies šantažu. Tai jis pareiškė Europos Parlamento (EP) balsavimo dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe išvakarėse.
Strasbūro Asamblėjoje pristatytą ataskaitą, kurioje jo vadovaujama vyriausybė kaltinama kelianti „sisteminį pavojų“ pamatinėms ES vertybėms, V. Orbanas pavadino įžeidžiama.
Trečiadienį europarlamentarai spręs, ar pradėti procedūrą, kuri gali lemti precedento neturinčių politinių sankcijų įvedimą Budapeštui. Manoma, kad toks žingsnis, be kita ko, Europoje galėtų padidinti susiskaldymą tarp proeuropietiškų pažiūrų centristinių partijų ir populistinių antiimigracinių jėgų.
„Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, Vengrija nesitaikstys su tokiu šantažu“, – Strasbūre susirinkusiems Europos Parlamento (EP) nariams teigė Vengrijos vyriausybės vadovas. Jis pareiškė, esą europarlamentarai jau yra nusprendę aktyvuoti septintąjį ES sutarties straipsnį ir imtis priemonių, apribosiančių jo vyriausybės balso teisę.
„Vengrija saugos savo sienas, stabdys nelegalią migraciją ir gins savo teises“, – pridūrė V. Orbanas, teigdamas, kad ES elitas nori nubausti Budapeštą už jo antiimigracinę poziciją.
Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad jos taikomos prieš imigrantus nukreiptos priemonės ir šalies suverenumo gynimas atitinka Europos rinkėjų nuotaikas. Kitų metų gegužę šie rinkėjai rinks naują Europos Parlamentą.
Tačiau balsavimą dėl nepasitikėjimo Vengrijos vyriausybe inicijavusi Judith’a Sargentini likusius europarlamentarus įspėjo, kad, praėjus 8-eriems V. Orbano vadovavimo metams, jiems atėjo laikas priimti „svarbų sprendimą“.
„Ar leisite, kad vyriausybė, pažeidžianti šios sąjungos pamatines vertybes, išsisuktų be pasekmių?“ – europarlamentarų klausė žaliųjų partijos atstovė iš Nyderlandų.
„Ar vis dėlto užtikrinsite, kad šios sąjungos vertybės būtų daugiau nei vien popieriuje užrašyti žodžiai“, – sakė ji.
J. Sargentini parengtoje ataskaitoje, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, žodžio, akademinės ir religijos laisvių bei mažumų ir pabėgėlių teisių.
Milane apsilankęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas negailėjo pagyrų Italijos vidaus reikalų ministrui Matteo Salviniui dėl griežtos jo pozicijos migrantų klausimu. „Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas“, – pareiškė V. Orbanas.
Tūkstančiai žmonių antradienį Milane dalyvavo protesto demonstracijoje prieš M. Salvinio ir V. Orbano susitikimą. Tarp mitingo dalyvių buvo pabėgėlių, aukštų kairiųjų partijų politikų bei žmogaus teisių organizacijų aktyvistų. Protesto moto buvo „Kartu prieš sienas“.
„Orbanai, keliauk namo“, – skandavo demonstrantai. Jie laikė rankose plakatus su užrašais prieš M. Salvinio ir Italijos vyriausybės imigracijos politiką.
„Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas, – pabrėžė V. Orbanas spaudos konferencijoje Milane po susitikimo su M. Salviniu. – M. Salvinis įrodo, kad migracija Viduržemio jūra gali būti sustabdyta. Iki šiol to nepadarė nė viena šalis. M. Salvinio drąsa verta pagarbos. Mes raginame jį nenuleisti rankų ir toliau ginti Europos sienas. Mes pasiruošę užtikrinti jam visą savo paramą“.
Migracija, anot V. Orbano, yra didžiausia Europos problema, nuo kurios priklauso žemyno ateitis. „Vengrija įrodė, kad imigracija gali būti sustabdyta. Prieš tai visi sakė, kad tai neįmanoma nei teisiniu požiūriu, nei fiziškai“, – toliau kalbėjo premjeras. Migrantai esą turi būti ne dalijami po šalis, bet siunčiami namo. „ES elitas tvirtina, kad tai neįmanoma. Tai įmanoma, tam tik reikia ryžto ir politinės valios“, – sakė V. Orbanas.
M. Salvinis pareiškė, kad Italija bendradarbiaus su Vengrija siekiant Europos politikos reformos. Pirmoje vietoje vėl esą turi atsidurti teisė į darbą, saugumas ir sveikata. „Mūsų laukia istorinės permainos Europos lygiu“, – pabrėžė „Lega“ vadovas M. Salvinis.
Prieš susitikimą V. Orbanas sakė, jog džiaugiasi, kad asmeniškai susipažins su M. Salviniu. Jis yra „mano didvyris“, – teigė premjeras. Jis pabrėžė, kad Italijos ir Vengrijos santykiai naujos dešiniosios populistinės vyriausybės Romoje dėka yra puikūs.
Vengrija savo pasienyje su Serbija ir Kroatija pastatė šimtų kilometrų spygliuotos vielos tvorą. Nuo tada vadinamuoju Balkanų maršrutu pabėgėliai į Vidurio Europą beveik nepatenka. Tačiau tada smarkiai išaugo Viduržemio jūra keliaujančių pabėgėlių, kurių tikslas – Italija.