Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, sakydamas inauguracinę kalbą, paragino amerikiečius susivienyti ir įveikti nesutarimus bei pasižadėjo būti visų amerikiečių prezidentu, tačiau kartu įspėjo apie laukiančius iššūkius.
Kalbėdamas JAV Kapitolijuje, praėjus dviem savaitėms po to, kai jį šturmavo kadenciją baigusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai, J. Bidenas pareiškė, kad demokratija nugalėjo, ir pridūrė: „Tai Amerikos diena, demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena.“
„Stovime čia praėjus vos kelioms dienoms po to, kai maištaujanti minia pamanė, kad gali panaudoti smurtą, jog nutildytų žmonių valią, sustabdytų demokratijos darbą, išstumtų mus iš šios šventos žemės. Tai neįvyko. Niekada neįvyks. Nei šiandien, nei rytoj, niekada. Niekada“, – kalbėjo J. Bidenas.
„JAV susiduria su didėjančiu politiniu ekstremizmu, baltųjų viršenybe, vidaus terorizmu, ir mes turime kovoti, ir mes nugalėsime“, – tvirtino jis.
Tačiau, JAV susiduriant su pražūtingu koronavirusu ir giliu politiniu susiskaldymu, jis įspėjo, kad šiems iššūkiams įveikti „reikės daug daugiau nei žodžių, reikės trapiausio iš visų dalykų demokratijoje – vienybės“.
„Šiandien, šią sausio dieną, mano visa siela yra tame: sutelkti Ameriką, suvienyti mūsų žmones, mūsų tautą ir prašau kiekvieno amerikiečio prisijungti prie manęs šiame reikale“, – sakė 46-asis JAV prezidentas.
21 minutę trukusios kalbos metu J. Bidenas vardijo laukiančius iššūkius.
„Mums reikia stiprybės, kad ištvertume šią tamsią žiemą. Mes įžengiame galbūt į sunkiausią ir mirtiniausią viruso laikotarpį“, – teigė J. Bidenas ir paragino amerikiečius galiausiai atremti šią pandemiją kaip viena tauta.
Joe Bidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. EPA-ELTA nuotr.
Joe Bidenas trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų Vašingtone buvo oficialiai prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
78-erių demokratas padėjo ranką ant Biblijos ir ištarė priesaiką. Bibliją jam palaikė žmona Jill, o jį prisaikdino vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
Naujasis prezidentas pasižadėjo ištikimai vykdyti JAV prezidento pareigas, laikytis, saugoti ir ginti Konstituciją.
Po priesaikos naujasis JAV prezidentas pasakė savo inauguracinę kalbą.
„Tai Amerikos diena. Demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena“, – kalbėjo naujasis JAV vadovas.
Inauguracinėje kalboje J. Bidenas kalbėjo apie šalies suvienijimo svarbą. Naujasis JAV vadovas teigė norįs suvienyti Ameriką, jos žmones ir ragino amerikiečius susitelkti, siekiant įveikti nepaprastus iššūkius, su kuriais susiduria tauta.
„Norint įveikti šiuos iššūkius, atkurti sielą ir užtikrinti Amerikos ateitį reikia daug daugiau nei žodžių, ir reikia sunkiausiai iš visų pasiekiamo dalyko, vienybės“, – kalbėjo J. Bidenas.
Dėl koronaviruso pandemijos ceremonijoje dalyvauja tik apie 1 000 svečių, tarp kurių buvę prezidentai Barackas Obama, George’as W. Bushas ir Billas Clintonas. Kadenciją baigęs prezidentas Donaldas Trumpas ceremonijoje nedalyvauja, jis išvyko iš Vašingtono.
J. Bidenas įveikė D. Trumpą per lapkričio 3 d. vykusius JAV prezidento rinkimus.
Prezidentaujant B. Obamai, J. Bidenas ėjo JAV viceprezidento pareigas, o pirmą kartą JAV prezidento posto bandė siekti dar 1987 metais.
Naujasis prezidentas ketina vos pradėjęs darbą sugrąžinti JAV į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą ir sustabdyti JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Kaip teigiama, J. Bidenas pasirašys 17 dekretų, kuriais bus atšaukiami kadenciją baigusio prezidento D.Trumpo sprendimai, susiję su imigracija, aplinkosauga, COVID-19 ir ekonomika.
Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.
Nežinomi asmenys pavogė du karinės uniformos komplektus netoli Vašingtono, kur trečiadienį įvyks JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracija. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Pasak jo šaltinių, incidentas kelia nerimą valdžios institucijoms, kadangi anksčiau FTB darbuotojai gavo duomenų, jog kažkokie asmenys internete svarstė galimybę įsigauti į J. Bideno inauguracijos ceremoniją dedantis JAV nacionalinės gvardijos kariais.
Kaip pažymi CNN, du uniformos komplektai buvo pavogti iš JAV armijos kariškio automobilio. Tai įvyko Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. Spėjama, kad mašinos durys buvo neužrakintos. Pareigūnų nuomone, vagystė „nebuvo tikslinga“. Atliekamas tyrimas.
Pentagono atstovai antradienį pranešė, jog 12 JAV nacionalinės gvardijos karių buvo nušalinti nuo tarnybos per inauguraciją, kadangi jie gali būti susiję su įtartina veikla.
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Po pirmojo mėginimo tapti prezidentu praėjus 34 metams, Joe Bidenas trečiadienį bus prisaikdintas kaip 46-asis JAV prezidentas. Taip jis užbaigs audringiausią prezidentavimo kadenciją moderniojoje JAV istorijoje ir imsis naujos pandemijos valdymo bei tautos vienijimo krypties.
Prieš ketverius metus Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus įžengė kaip drąsus, politikos elitui nepriklausantis milijardierius, dabar jį pakeis kitokia administracija, kurios atsidavimas tarnybai, geras Vašingtono išmanymas ir asmeniniai randai neabejotinai duos naują toną.
78-erių buvęs JAV viceprezidentas ir ilgametis senatorius J. Bidenas bus prisaikdintas vidurdienį (19 val. Lietuvos laiku) prie JAV Kapitolijaus, toje pačioje vietoje, kur prieš dvi savaites D. Trumpo rėmėjai per šturmą susirėmė su policija.
Nors valdžia bus perduota tokiu pačiu principu kaip ir pastaruosius du šimtmečius, ceremonija vis dėlto smarkiai skirsis nuo ankstesnių.
Dabartinis Vašingtono vaizdas panašėja į karo stovyklą – tam, kad nebūtų organizuojama panašių išpuolių, kaip prieš dvi savaites, miesto centre dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
Dėl koronaviruso pandemijos šalyje ceremonijoje nedalyvaus plačioji visuomenė, paprastai sausakimša Nacionalinė alėja inauguracijos dieną – beveik tuščia. Joje susmaigstyta maždaug 200 tūkst. vėliavėlių, kurios simbolizuoja inauguracijoje nedalyvausiančią minią.
Viešumoje visą savaitę nesirodęs D. Trumpas antradienį paskelbė iš anksto įrašytą atsisveikinimo vaizdo įrašą. Pirmą kartą jis paragino Amerikos gyventojus melstis dėl išrinktojo prezidento sėkmės.
Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas taip pat pažadėjo darbo imtis iš karto po inauguracijos. „Siekdami tvarkytis su mus, kaip tautą, ištikusia krize, negalime švaistyti nė sekundės, – antradienio vakarą tviterio paskyroje rašė J. Bidenas. – Todėl rytoj po prisaikdinimo iš karto imsiuos darbo.“
Išrinktojo prezidento inauguracinė kalba truks 20–30 min., skelbia su pasirengimu susijęs šaltinis. J. Bidenas „kreipsis į visus Amerikos gyventojus ir kvies visus piliečius įveikti visiems iškilusius iššūkius“.
J. Bidenas du aukšto rango senatorius – demokratą Chucką Schumerį ir respublikoną Mitchą McConnellą – bei kitus Kongreso lyderius pakvietė trečiadienį kartu su juo dalyvauti mišiose prieš inauguraciją.
Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.
JAV teisėsaugos agentūros prieš Joe Bideno inauguraciją tikrina Nacionalinės gvardijos karius, kad įsitikintų, jog jie nekelia grėsmės, sekmadienio transliacijos metu teigė keturių žvaigždučių generolas.
Po sausio 6 d. įvykdyto kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų išpuolio Kapitolijuje paaiškėjo, kad kai kurie dalyvavusieji turi ar yra turėję ryšių su karinėmis pajėgomis.
Nacionalinės gvardijos biurui vadovaujančio generolo Danielio Hokansono sekmadienį „CBS News“ paklausė, ar kariai yra tikrinami prieš atvykdami į Vašingtoną.
„Bendradarbiaujant su Slaptąja tarnyba ir Federaliniu tyrimų biuru (FTB) tikrinami visi atvykstantys kariai“, – teigė D. Hokansonas.
Didelė dalis Vašingtono šiomis dienomis primena įtvirtintą bazę karo zonoje. Atskirta didžioji centro dalis, saugumo tvoros yra sutvirtintos spygliuota viela, į sostinę dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
Dėl saugumo priežasčių, anot žiniasklaidos, atidėta išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos repeticija, informuoja agentūra „Reuters“.
Ji nukelta iš sekmadienio į pirmadienį, ketvirtadienio vakarą pranešė „Politico“, remdamasi dviem šaltiniais. Dėl padidėjusių saugumo problemų J. Bideno komanda taip pat atšaukė pirmadienį planuotą kelionę traukiniu iš demokrato gimtojo Vilmingtono į Vašingtoną.
J. Bidenas sausio 20 dieną bus inauguruotas naujuoju šalies prezidentu.
JAV prezidento inauguracija tradiciškai į Vašingtoną pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų, tačiau šį kartą dėl pandemijos ceremonija vyks siaurame rate.
Saugumo šaltiniai neseniai įspėjo dėl ginkluotų protestų planų Vašingtone ir visose 50 valstijų. Perspėjimas paskelbtas po kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, per kurį praėjusią savaitę žuvo penki žmonės.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ketina išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos dieną palikti Baltuosius rūmus sraigtasparniu, o paskui lėktuvu „Air Force One“ išskristi į Floridą, jis praleis visus oficialius renginius šalies sostinėje.
Tai sekmadienį pranešė portalas „Axios“.
Pasak portalo šaltinių, D. Trumpas nepasveikins J. Bideno Baltuosiuose rūmuose, nedalyvaus inauguracijoje, bet pasakys kalbą dideliame savo šalininkų mitinge Floridoje, kur paskelbs, kad dalyvaus 2024 metais įvyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Anot leidinio, D. Trumpas, praeityje – „televizijos žvaigždė“, sąmoningai ketina sudaryti situaciją, kai televizijos žiūrovų dėmesys turės blaškytis tarp naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonijos Vašingtone, kuri vyks laikantis saugaus atstumo, ir jo paties kalbos didžiulei miniai Floridoje.
Baltieji rūmai tokios informacijos apie D. Trumpo planus oficialiai nepatvirtina.
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, reikalingų pergalei. Tačiau antros kadencijos siekiantis respublikonas D. Trumpas atkakliai tvirtina apie plataus masto sukčiavimą rinkimuose ir atsisako pripažinti savo pralaimėjimą. Tiesa, jis vis dėlto sutiko pradėti valdžios perdavimo procedūrą.
Naujojo JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 d.
Per moterų protestus Minske yra sulaikytų dalyvių. EPA-ELTA nuotr.
Šimtai moterų šeštadienį Baltarusijoje susirinko į naujas protesto eitynes prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Jos būrėsi centrinėse miesto aikštėse ir skandavo „gėda“. Gatvėse stovėjo milicijos automobiliai. Būta ir areštų. Detalės kol kas nežinomos. Protestai Baltarusijoje tęsiasi jau beveik aštuonias savaites.
Žmogaus teisių centras „Vesna“ iš karto prasidėjus akcijai kalbėjo apie 10 suimtųjų, tarp jų – žurnalisčių. Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip uniformuti saugumo pajėgų nariai už rankų ir kojų tempia moteris į autobusus. Žmonės buvo sulaikomi ir prie prekybos centrų.
Į „Moterų solidarumo eitynes“ moterys rinkosi keliomis grupėmis. Kiekvieną šeštadienį vykstančiomis demonstracijomis jos nori paremti opozicijos atstovę Sviatlaną Cichanouskają, kurią laiko tikrąja rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų nugalėtoja. A. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, buvo priversta išvykti į Lietuvą.
S. Cichanouskaja. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Baltarusijos moterų šeštadienį dalyvaus demonstracijoje prieš užsienio kritikuojamą prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
Jos popiet susirinks Minsko centre, kad pareikštų paramą A. Lukašenkos priešininkei Sviatlanai Cichanouskajai.
38-erių opozicijos lyderė yra rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, pareiškė renginio organizatorės.
S. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, pasitraukė į Lietuvą. Tradicinė šeštadienio moterų demonstracija šį kartą bus tautos surengta S. Cichanouskajos „tikros inauguracijos generalinė repeticija“, sakoma organizatorių pareiškime. A. Cichanouskaja esą yra širdžių prezidentė.
66-erių A. Lukašenka iš anksto neskelbtoje ceremonijoje trečiadienį šeštą kartą iš eilės buvo inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino protestuotojus atnaujinti masines demonstracijas prieš slaptą Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
„Reiškiu paramą kiekvienam, kuris šį sekmadienį išeis į savo miesto gatves“, – teigiama S. Cichanouskajos pranešime, kuris buvo paskelbtas „Telegram“ socialiniame tinkle.
„Kartu mes galime pasiekti savo tikslą – surengti naujus, sąžiningus rinkimus, o po jų – oficialią, teisėtą inauguraciją“, – teigė S. Cichanouskaja, 38-erių buvusi anglų kalbos mokytoja, kandidatuoti į prezidento postą nusprendusi po savo vyro, kuris siekė dalyvauti rinkimuose, suėmimo.
Baltarusiškų plakatų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
ES šią savaitę paskelbė pranešimą, kuriuo teigė, kad Baltarusijoje įvykę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Po slaptos inauguracijos ES nepripažino A. Lukašenkos kaip teisėto šalies prezidento.
Vos tik paskelbus pirmuosius rinkimų rugpjūčio 9 d. rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė Baltarusijos pareigūnų, kuriems už žmogaus teisių pažeidimus įvedamos sankcijos, sąrašą.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Po trečiadienį įvykusios slaptos Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos į prezidentus, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina nelaikantis jo legitimiu Baltarusijos prezidentu.
„Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Nausėda.
Jo teigimu, Baltarusijoje būtina surengti naujus rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.
„Pasisakome už naujus demokratinius Prezidento rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams“, – teigia šalies vadovas.
Kaip skelbė ELTA, autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai.
Vis dėlto, trečiadienio rytą, prieš pat inauguraciją, Minsko gyventojai pastebėjo centrines miesto gatves ir prospektus uždarančius kariškius.
Inauguracijos metu A. Lukašenka baltarusių kalba davė priesaiką ir pasirašė atitinkamą dokumentą.
„Šią iškilmingą dieną prezidentas duoda priesaiką tėvynei ir tautai su ypatingu jausmu širdyje. Jame labai daug pasididžiavimo baltarusiais, kurie sąžiningai atlaikė išbandymus, pirmiausia, savo įsitikinimų. Diena, kuomet prezidentas pradeda eiti pareigas, yra mūsų su jumis pergalės diena, įtikinamos ir lemtingos. Mes ne tiesiog rinkome šalies prezidentą – mes gynėme savo vertybes, savo taikų gyvenimą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Šioje srityje mūsų laukia dar daug darbų“, – A. Lukašenkos žodžius inauguracijoje cituoja jo kontroliuojama valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, šie metai įeis į Baltarusijos istoriją kaip itin emocionalus laikotarpis.
„Mūsų valstybingumui buvo mesta precedento neturintis iššūkis. Iššūkis, kuris ne kartą išbandytas pasitelkiant nepriklausomų valstybių naikinimo technologijas. Bet mes tapome vieni iš nedaugelio – net, tikriausiai, vieninteliai – kur spalvotosios revoliucijos nebuvo. Tai yra baltarusių sprendimas, kurie jokiais būdais nenori netekti šalies“, – kalbėjo paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka.
„Nepaisant velniškai rafinuoto stumdymo iš šalies, išsaugojome pagarbą vienas kitam“, – sakė jis.
Su didžiausia krize per 26 savo valdymo metus susiduriantis A. Lukašenka taip pat pareiškė, neva „pasiekusi pergalę“ baltarusių tauta pakilo į naują sąmoningumo lygį.
„Kažkada Baltarusijos tauta lengvai ir netikėtai įgavo nepriklausomybę. Mes ilgą laiką ją laikėme duotybe. Kartais nevertinome. Šiandien, pasiekę šią pergalę, mes pakilome į naują sąmoningumo lygį. Atsitraukę nuo rinkimų batalijų, pamatėme, kaip auga visa mūsų tauta. Tebūnie Baltarusija pasaulio mastai yra visai jauna nepriklausoma valstybė, tačiau baltarusiai nebėra vaikai, mes – tauta“, – A. Lukašenką cituoja „BelTA“.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,
šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.
Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.
Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.
Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?
Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.
Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.
Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.
Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.
Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.
Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.
Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.
Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.
Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.
Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai, – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.
Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.
Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.
Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.
Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.
Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.
Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.
Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.
Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:
Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.
Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.
Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.
Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.
Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.
Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.
Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.
Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.
Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.
Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.
Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.
Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.
Brangūs Lietuvos žmonės,
Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.
Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.
Vykdykime ją kartu.
Vardan tos, Lietuvos!
Ir tepadeda mums Dievas.
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
„Lietuva yra viena” – tokią žinią išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis. Penktadienį naujasis šalies vadovas ištars priesaiką ir kreipsis į Lietuvos žmones.
„Šią dieną mes norime pabrėžti, kad Lietuva yra visų, – sakė inauguracijos komisijos pirmininkė Algė Budrytė. – Mes norime pakviesti ir padrąsinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį, lenką, rusą, baltarusį, ukrainietį, žydą, totorių, karaimą ar kitos tautinės bendrijos atstovą, aktyviau įsitraukti į valstybės gerovės kūrimą”.
Šventiniai renginiai 10 val. prasidės Vilniaus senamiestyje, prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui. Šioje istorijos palytėtoje vietoje, greta pastato, kuriame 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas, išrinktasis Prezidentas su šeimos nariais pagerbs vieną valstybės kūrėjų.
Vėliau inauguracijos renginiai persikels į Seimą, kur 11 val. prasidės iškilmingas posėdis. Šventinė inauguracijos ceremonija vyks istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Prezidento priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgis visus Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai.
Iškilmingame posėdyje invokaciją sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Žodį tars Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Posėdžio pabaigoje inauguracinę kalbą pasakys G. Nausėda.
Dalyvauti inauguracijos ceremonijoje pakviesti buvę šalies vadovai ir parlamento pirmininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai, kariuomenės ir policijos vadovai, diplomatai, Lietuvos bažnyčių hierarchai, aukštųjų mokyklų vadovai, merai, kiti svečiai.
Vidudienį Prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priims iškilmingą ginkluotųjų pajėgų rikiuotę. Joje šįkart dalyvaus ir 100-ąsias įkūrimo metines švenčiančios Šaulių sąjungos nariai. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.
13 val. šalies vadovas dalyvaus Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vyksiančiose Šv. mišiose. Joms pasibaigus, 14 val., Katedros aikštėje rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija. Po šio renginio Prezidentas ir pirmoji ponia eis į Simono Daukanto aikštę, pakeliui sveikindami susirinkusius žmones.
15 val. prasidės iškilminga Prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, S. Daukanto aikštėje bus iškelta naujojo šalies vadovo vėliava. Iškart po to Prezidentas kreipsis į Lietuvos piliečius Tėvynėje ir užsienyje. Galiausiai šalies vadovas Baltojoje salėje priims Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus.
16 val. S. Daukanto aikštėje prasidėsiančiame koncerte bus pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių. Kiekvienai jų atstovaus iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikuos bendrai atliekamas kūrinys.
Oficialius inauguracijos renginius bus galima gyvai stebėti bibliotekose, muziejuose, kino teatruose.
Vėliau vakare, 19 val., Prezidento rūmų kiemelyje rengiamas priėmimas nusipelniusiems kultūros veikėjams, nacionalinių premijų laureatams ir valstybės kūrėjams. Organizatoriai kviečia 1000 svečių su antrosiomis pusėmis. „Siekiame padėkoti prisidėjusiems prie valstybės kūrimo. Nors negalime pakviesti visų nusipelniusių asmenų, norime simboliškai pranešti, kad visuomenės, kultūros, švietimo, sporto, kitų gyvenimo sričių veikėjams Prezidentūra taps atviresnė ir su jais bendradarbiaus įvairiomis formomis”, – sakė A. Budrytė.
Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liepos 12 dieną prisieksiantis ir oficialiai šalies vadovo pareigas eiti pradėsiantis išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sakosi beveik užbaigęs savo komandos formavimą.
Gegužės pabaigoje išrinktas naujasis Lietuvos vadovas tvirtina, kad daugiau nei per mėnesį spėjo įdėmiau susipažinti su politine Lietuvos realybe ir jau šiandien turi planų pirmosioms prezidentinėms iniciatyvoms. Tarp tokių – nacionaliniai susitarimai sprendžiant švietimo, sveikatos ir socialinius klausimus, pokyčiai teisingumo srityje.
Netrukus valstybės vairą į savo rankas perimsiantis G. Nausėda tikina, kad bus aktyvus prezidentas ir sieks ne tik nuosekliai dalyvauti formuojant valstybės biudžetą, tačiau rodys pastangas ieškant ir sutarimo tarp parlamento politinių jėgų. Išrinktojo prezidento teigimu, pagrindinių politinių partijų lyderius jis dar iki Seimo rinkimų 2020 m. sieks susodinti prie bendro stalo.
Tuo tarpu valdančiosios koalicijos formavimo peripetijas G. Nausėda vertina dviprasmiškai. Viena vertus, teigia G. Nausėda, „politinis karnavalas“ yra per švelni sąvoka, norit apibūdinanti kai kuriuos koalicijos lipdymo procesus. Pasak jo, nemažai veiksmų derantis dėl valdančiosios daugumos yra daroma iš bėdos, todėl, pabrėžia G. Nausėda, pats nėra tikras, ar valdžios siekiančių politikų rodomas pastangas vainikuos sėkmė.
Kita vertus, akcentuoja G. Nausėda, džiugesį kelia tai, kad derybose nemažai kalbama apie gerovės valstybę. Išrinktasis šalies vadovas palankiai vertina vaiko pinigų didinimo idėją, o tai, ar biudžetas yra pasirengęs valdančiųjų pažadams, apibendrina metaforiškai – „kai kurie balionai bus priversti nusileisti dar kaip reikiant nepakilę“, – sako G. Nausėda.
Interviu naujienų agentūrai ELTA išrinktasis prezidentas taip pat įvertino ir vadinamąjį konservatorių juodąjį sąrašą, į kurį partijos vadovybė įtraukė partiečius, šalies vadovo rinkimuose palaikiusius ne Ingridą Šimonytę, bet jį. G. Nausėda vadovybės kritikos sulaukusiems konservatorių nariams dėkoja, teigdamas, kad jaučia pagarbą už parodytą drąsą ir pilietiškumą.
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Galiausiai pats kritikos dėl asmeninio gydytojo pasirinkimo sulaukęs išrinktasis prezidentas sako savo pozicijos nekeisiąs. G. Nausėdos teigimu, nėra informacijos, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas būtų susikompromitavęs, todėl reikėtų keisti ne jį, bet įsivyravusią praktiką gyventi „kuždesių valstybėje“.
Prezidente, pradėkime nuo, matyt, pastaruoju metu dažniausiai jums adresuojamo klausimo – apie komandos formavimą. Nors ir sakėte, kad pavardes pateiksite tik po liepos 12-osios, ar jau galite pasakyti, kad turite visą prezidentinę komandą?
Ne, kad visą – dar negaliu taip sakyti, bet iš esmės komanda yra. Pagrindiniai skyriai turi savo vadovus… Liko (nesutartas. – ELTA) vienas kitas. Esame keliantys aukštus reikalavimus ir norime dar truputį pasižvalgyti nestumdami savęs į kampą, bet šiaip komanda yra suformuota, žmonės yra labai kvalifikuoti ir, tikiuosi, kad mes nuo pirmųjų dienų su šia komanda galėsime efektyviai dirbti.
Sunku buvo surasti kompetentingų žmonių?
Žinote, sunkus yra pats pirminis etapas, kai keli vienokius ir kitokius reikalavimus – tuomet imtis iš karto susiaurėja. Bet tuos, kuriuos užkalbinome, su labai retomis išimtimis, praktiškai su visais pavyko užmegzti gerą kontaktą ir iš esmės teigiamus atsakymus gauti (…).
Tai tik vienas Linas Kojala atsisakė?
Iš esmės taip, tik Lino Kojalos atsisakymo motyvas buvo ne atsisakymas, o noras dirbti kartu ir padėti. Tiesiog perėjimas (į Prezidentūrą. – ELTA) visu etatu ne visiškai atitinka jo dabartinius karjeros iššūkius – norą stiprinti Rytų Europos studijų centrą, ką jam, beje, pavyksta padaryti. Šis motyvas labai suprantamas ir, tiesą sakant, primena mano paties atsisakymo motyvą, kai nesutikau tapti etatiniu ir pagrindiniu patarėju Valdo Adamkaus 2004 metų komandoje. Tačiau likome puikūs draugai ir visada dirbome kartu.
Ar kadenciją baigianti prezidentė ir jos komanda per visą jūsų, kaip prezidento elekto, laikotarpį padėjo burti komandą, braižyti planus, galbūt net buvote susitikę po to, kai oficialiai matėtės iškart po išrinkimo?
Mes bendravome su prezidente, nors tiesioginio susitikimo nebuvo, tačiau komunikavome su ja. Mes jos neprašėme tiesiogiai padėti formuoti komandą, tačiau tikrai galiu pasakyti pačius geriausius žodžius. Labai konstruktyvus darbas, tikrai aiškiai matyti, kad prezidentė pavedė savo komandai visokeriopai padėti mano komandai, kad mes čia jaustumėmės komfortiškai, kad galėtume efektyviai dirbti visomis prasmėmis – tiek technine, tiek kita prasme. Taip kad jos komanda mums labai padėjo.
O iš pačios prezidentės buvo kokių ar įspėjimų, ar patarimų, pavyzdžiui, ko su tam tikrų valstybių vadovais daryti nereikia ar priešingai – reikia elgtis būtent taip?
Užsienio politikos srityje jokių gairių nebuvo, o ir veikiausiai nebūčiau labai palankiai tokias gaires priėmęs. Manau, kad prezidentė puikiai tai suprato. Jos pagrindinis tikslas buvo tiesiog atkreipti dėmesį į tuos darbus, kuriuos reikės dirbti pačiu artimiausiu metu. Artėja daugybė paskyrimų, kadencijų pabaigų… tam reikia jau iš anksto pasiruošti, net ir nepradėjus eiti savo pareigų. Į visa tai mes atkreipėme dėmesį, visais tais klausimais mes pasirengėme ir, manau, kad prezidentės pagalba pradėti efektyviai dirbti yra vertinga bei neįkainojama.
Jus tik išrinkus prezidentu įvyko transformacija visuomenės pasitikėjimo kontekste. Kone trigubai išaugo visuomenės pasitikėjimas jumis. Ar tai sukėlė jums emocijų?
Pasakysiu atvirai, tai neužklupo kažkaip netikėtai. Pirmiausia, kas tikrai sukėlė daug emocijų, buvo rinkimų naktį tikrai įtikinama persvara pasiekta pergalė. Jos niekas negalės kvestionuoti. Tiesą sakant, šis pasitikėjimo reitingas yra labai panašus į mūsų rinkimų rezultatą. Tie procentai labai smarkiai nesiskiria. Su kuo aš tai sieju… Pirmiausia su pačiu išrinkimo faktu, nes daryti sprendimų aš dar neturėjau jokios galimybės, bet, manau, kad tam tikri sprendimai, tam tikri pasisakymai, tiek prieš pat rinkimus, tiek iš karto po rinkimų, pavyzdžiui, akcentuojant didesnį pasitikėjimą, Prezidentūros atvėrimą visuomenei, tiesiog kitokios politikos kultūros poreikį… tai galėjo atkreipti žmonių dėmesį ir, manau, atkreipti palankiąja to žodžio prasme.
Mes ketiname tai tęsti ne tik diskusijų ir kalbų lygiu, bet ir praktiniais veiksmais ir, matyt, inauguracija bus pirmas įvykis, kuris parodys didesnį (Prezidentūros. – ELTA) atvirumą visuomenei (…).
Aiškindamas išaugusio pasitikėjimo priežastis jūs kalbate tarsi akademikas, tačiau jūs iki tol neturėjote politinių pareigų ir tokio didelio pasitikėjimo nebuvote sulaukęs. Jūs organiškai priėmėte tai?
Negalėjau skųstis pasitikėjimo stoka net ir tuomet, kai nebuvau politikoje, nes, jeigu gerai prisimenu, buvau turbūt tarp tų asmenybių, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki. Tai mane labai įpareigodavo, kaip ekonomistą, nesugadinti savo reputacijos, bet dabar amplua keičiasi ir turbūt iš manęs visuomenė laukia nebe įžvalgų, kaip ekonomisto, bet veiksmų, kaip politiko, ir aš esu nusiteikęs šį pasitikėjimą pateisinti.
O jei jau kalbame apie jūsų politinius veiksmus – einant prezidento elekto pareigas radote kažką naujo, ko iki tol nejautėte politikoje, kažką tokio, kas galbūt anksčiau buvo nepažįstama?
Nebuvau nuo tos politikos nutolęs šviesmečiais. Aš buvau netoliese. Tiesa, nors pats aktyviai ir nedalyvaudamas, aš negalėjau nesidomėti poliniais procesais Lietuvoje, aš negalėjau neturėti kontaktų su tais žmonėmis, kurie vykdė praktinę politiką Lietuvoje. Tikrai negaliu pasakyti, kad mano supratimas apie Lietuvos politiką apsivertė aukštyn kojomis. Sakykime taip, gal atsirado daugiau detalių, atsirado daugiau pažinimo. Mano susitikimų (su politikais ir pareigūnais. – ELTA) tikslas pirmiausia buvo labai gerai ištyrinėti ir įvertinti dabartinę susiklosčiusią politinę situaciją, tą pirminis susitikimų raundas padėjo padaryti (…).
O kur dar, be prezidentinės komandos formavimo, daugiausiai krypo jūsų dėmesys po išrinkimo fakto? Tyrinėjote kitus Lietuvos politinės realybės kontekstus?
Mes laiko daug neturėjome, tačiau nagrinėjome galimybes įgyvendini realų nacionalinį susitarimą. Galbūt ne tiek su tais tiesiogiai veikiančiais politiniais asmenimis, kiek su žmonėmis, kurie tikrai išmano sveikatos apsaugos sistemą, švietimo sistemą, socialinę sritį. Pirmieji signalai, kuriuos aš gavau, kad tam dirva yra, ir tai, ką mes tvirtinome prieš rinkimus – nėra laužta iš piršto. Todėl tokių nacionalinių susitarimų mes galėtume siekti. Pirmiausia švietimo ir socialinėje srityse. (…)
Radote kabliukų, sukėlusių minčių inicijuoti pirmuosius įstatymo projektus?
Gavau patvirtinimą, kad kai kurios idėjos yra visiškai gyvybingos, tarp jų ir teismų sistemoje. Pavyzdžiui, Teisingumo tarybos kūrimas, kuris galėtų plačiau įtraukti visuomenę į mūsų teismų sistemos klausimų ratą. Šiai idėjai buvo pritarta. Kalbu ne apie Teisėjų tarybą, kuri yra apibrėžta Konstitucijoje ir yra skirta konkretiems teisėjų skyrimo, perkėlimo ir kitiems karjeros klausimams, bet būtent Teisingumo tarybą, kuri galėtų plačiau, tarsi iš paukščio skrydžio, žiūrėti į mūsų teismų sistemos problemas. Tam gavau patvirtinimą.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat gavau patvirtinimą, kad mediacijos instrumentą reikia taikyti kur kas plačiau ir kur kas drąsiau negu tai darome dabar – tai padeda atpalaiduoti teismus nuo nereikalingo krūvio, sutaupyti žmonėms, įsitraukusiems į tam tikrus civilinius ginčus, daug lėšų. Neatmetu ir tos galimybės, kad tarėjų instituto platesnis taikymas, galbūt iš pradžių selektyviai, yra prasmingas ir apie tai galima kalbėti.
Ekonominiais klausimais, manau, mes tikrai būsime aktyvūs nuo pačių pirmųjų biudžeto svarstymo savaičių. Iki to laiko, tikiuosi, turėsime visiškai sukomplektuotą ekonomistų komandą. Jai aš tikrai duosiu priesaką, kad mūsų įsitraukimas į galutinę biudžeto svarstymo stadiją nebūtų nukeltas, o kaip tik, kol dar galima turėti įtakos ir biudžeto formavimui ir svarbiausia Vyriausybės darbų planams, kad tai būtų padaryta ir, kad tai atspindėtų mūsų rinkiminės programos nuostatas. (…) Manau, kad prezidentas turi daug galių, tarp jų ir remdamasis tais pasitikėjimo reitingais, veikti Vyriausybės darbą.
Šoktelkime į europinį lygmenį. Antradienį po ilgų diskusijų susitarta dėl pagrindinių Europos Sąjungos pareigybių. Pasiūlymus eiti pareigas gavo Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos bei Ispanijos politikai. Tačiau tarp jų nėra nė vieno Vidurio ir Rytų Europos arba vadinamųjų naujų ES valstybių pareigūnų ir politikų. Kaip vertinate visą šį pareigūnų paketą? Jis atitinka Lietuvos nacionalinius interesus, yra dėl ko džiaugtis?
Kol kas vertinant, kiek tai Vidurio ir Rytų Europai naudinga ar nenaudinga, nereikėtų daryti skubotų išvadų. Šiuo atveju aš siūlyčiau atsiriboti nuo požiūrio, kad kažkuriam regionui tai yra naudinga. Manau, kad pirmiausia tai yra naudinga pačiai Europos Sąjungai, nes ji turi sukomplektuotą vadovų komandą, kuri atsakomybę už ES reikalus prisiima gana ilgam laikui. Labai svarbu, kad nebebus neapibrėžtumo, kuris tvyrojo kelias savaites ir trukdė kitiems darbams, tarp jų ir būsimų ES komisarų paskyrimui. Tad šiandien toks neapibrėžtumas jau yra išnykęs ir, manau, kad tai mums yra starto šūvis labai greitai apsispręsti, kokį eurokomisarą mes norėtume turėti ir ką jis galėtų nuveikti ES labui. Tikiuosi, kad netrukus šis svarstymo procesas pajudės iš mirties taško. Manau, kad tikrai palankus faktas yra tai, kad Europos Komisijos vadove tapo Vokietijos atstovė.
Manau, kad Vokietija yra tarp tų šalių, kurias aš norėčiau aplankyti, kaip prezidentas, vienas iš pirmųjų. Pagaliau ir mano emocinės sąsajos su šia valstybe yra gana aiškios, nes dvejus metus gyvenau Vokietijoje, studijavau, savo laiku stažavau Bundestage, kalbu vokiškai. Manau, kad tas faktas, jog ponia Ursula von der Leyenlankėsi Lietuvoje ir yra gavusi Lietuvos valstybės apdovanojimą, kad ji nuosekliai stiprino Vokietijos kariuomenę ir pasisako už pakankamai aiškų gynybinės politikos formavimą – yra palanku, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir galimas rizikas Lietuvai.
Užsiminėte apie vizitą į Vokietiją. Galima tikėtis, kad po vizito Lenkijoje antras, trečias vizitas bus į Vokietiją?
Dabar negalėčiau įvardinti… vyksta tam tikros konsultacijos ir šiuo metu nenorėčiau kalbėti apie konkrečias datas. Tačiau toks noras tikrai yra ir svarbiausia yra noras, kad tas vizitas būtų ne butaforinis, ne simbolinis, bet, kad jis tikrai būtų prasmingas.
Jei Europos Sąjungoje, kaip sakote, atsirado ramumas sutarus dėl postų, nacionaliniu lygmeniu tuo mes dar negalime pasidžiaugti. Derybos nukeltos į šios savaitės pabaigą. Stebite procesą. Neatrodo jums, kad pačios derybos dėl valdančiosios daugumos formavimo šiek tiek atitrūko nuo pagrindinio tikslo?
O koks būtų pagrindinis tikslas?
Pagrindinis tikslas – suformuoti valdžią, kuri priimtų visuomenei svarbiausius, esminius, sprendimus kokybiškai.
Aš turbūt būtent taip ir suformuluočiau, kad tai būtų darbinga valdžia, darbinga Vyriausybė, kuri nesistengtų kokiu nors būdu išlaviruoti arba egzistuoti, arba vegetuoti iki Seimo rinkimų. Kad tai būtų Vyriausybė, kuri geba priimti sprendimus ir vykdyti savo programą. Šis kriterijus ir turėtų būti pagrindinis (…). Jeigu jai tokiai pavyks užgimti, tai, be jokios abejonės, aš, kaip prezidentas, tiesiogiai prisidėsiu prie jos formavimo, taip pat ir asmenybių prasme. Kiekvienas ministras turės praeiti prezidento filtrą. Nebūtinai tai reiškia, kad ministrai turės būti keičiami tik dėl to, kad atėjo naujas prezidentas, norintis kitokių ministrų. Be jokios abejonės, reikia paisyti tam tikrų realijų. Bet jeigu matysiu, kad ministras, mano akimis, yra silpnas, nekompetentingas, yra paskirtas vien tik partiniais sumetimais – bus problemų.
Jūs kalbate apie finalą ir vertinate galutinį faktą. Bet jei žiūrėtume į patį procesą, kuriame daug aistrų, diskusijų dėl Seimo pirmininko posto, galima netgi matyti savotišką siekį iš monopolininko perspektyvos kalbėti apie tam tikras problemas – konkrečiai, vaiko pinigus – taip pat pasisiūlymai gelbėti vieną sugriuvusią frakciją perstojant į svetimą frakciją – turiu galvoje ponią Agnę Širinskienę. Ar nėra visa tai politinis karnavalas ar tiesiog viešųjų ryšių akcija, kurioje politikai siekia labiau pasirodyti, pakonkuruoti?
Aš visgi matyčiau, kad situacija yra gerokai dramatiškesnė negu vien tik politinis karnavalas. Mano nuomone, tai yra situacija, kurioje daugybė veiksmų daroma iš bėdos. Tiesą sakant, žūtbūt siekiama sulipdyti tą koaliciją, nes kitaip valdančioji dauguma nesusiformuoja. Žinoma, tokiomis sąlygomis gimsta keistos idėjos ir sprendimai, kurie įprastiniame politiniame gyvenime neturėtų būti – kaip antai legionierių skolinimas kitai frakcijai.
Be jokios abejonės, tai kelia labai didelių abejonių dėl tokios frakcijos („tvarkiečių“. – ELTA) tvarumo, jei toks veiksmas (įstotų kitos frakcijos narys. – ELTA) būtų atliktas. Pagaliau dėl tokios frakcijos tęstinumo – ateina žmogus, kuris niekuo tai frakcijai neįsipareigojęs… jau prie pirmo posūkio šis žmogus gali atsisveikinti ir atsiskirti – ką tada darysime? Žiūrėsime naują dėlionę? Tiesą sakant, tai labai optimistiškai neįkvepia.
Kita vertus, šiame derybų procese yra nemažai kalbama apie gerovės valstybę. Ir apskritai gerovės valstybės naratyvas tampa stipresnis – tai mus džiugina. Ir čia aš kalbu ne tik apie vaiko pinigus, bet ir apie socialinę atskirtį, apie mokesčių sistemos progresyvumą. Taip, galbūt ne su visomis idėjomis aš sutinku, bet aš pirmiausia džiaugiuosi tuo, kad pati dienotvarkė yra labai socialiai orientuota. Tai aš įžvelgiu per tuos brūzgynus, kuriais aš vadinu postų dalybas. Jeigu nori matyti gyvenimą tokį, kokį nori matyti, gali ten įžvelgti tik postų dalybas, bet, be postų dalybų, aš matau ir tam tikrų programinių dalykų, tik galbūt kai kurie iš jų akcentuojami ypač smarkiai, tai yra jūsų minėti vaiko pinigai. Bet matau ir kitų socialinės politikos aspektų, kurie mane nuteikia viltingai ir ši naujoji Vyriausybė gali būti tikrai socialiai orientuota ne tik pagal raidę, bet ir pagal turinį.
O jei į derybose keliamus klausimus – vaiko pinigus, kitus deklaruotus lūkesčius – žiūrėtumėte kaip ekonomistas. Net neabejoju, kad homo economicus instinktų nesugebėjo nuslopinti homo politicus tapatybė, kurią jums tarsi skiepija Prezidentūros struktūrą. Kaip vertinate, kad didžioji dalis diskusijų sukasi būtent apie vaiko pinigus. Tai sulaukia nemažai kritikos ir pastabų, kad galbūt reikėtų skiriamus pinigus įdarbinti, o ne pravalgyti, kad tai ekonomiškai nepamatuotas dalykas.
Pirmiausia vaiko pinigai skirti šeimų skatinimui, ir šito mes negalime nematyti. Šiandien Lietuvoje problemų kyla ne tik tiems, kurie gauna mažas pajamas, bet ypač tiems žmonėms, kurie sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis ryžtasi gimdyti ir auginti vaikus. Tai yra labai svarbu valstybės tęstinumui. Šiuo požiūriu aš tikrai pasisakau, kad vaiko pinigai yra tiesioginis, tikslinis valstybės indėlis į šeimų formavimąsi. Ar tai yra visais požiūriais socialiai teisingas veiksmas? Taip, galbūt galima matyti, kad vaiko pinigai daliai žmonių ir nėra būtini, nes kai kurios šeimos ir taip gyvena pasiturimai. Tačiau ir tokioms šeimoms mes turime aiškiai signalizuoti, kad vaikučiai jūsų šeimose yra laukiami ir valstybės požiūriu sveikintini.
Kaip mes galime atsižvelgti į nepasiturinčių šeimų didesnį pastiprinimą, kaip tik ir mėginama šiuo metu kalbėti – apie tai, koks turėtų būti vaiko pinigų diferencijavimas pagal vaikų skaičių, turtinę padėtį. Aš į šią diskusiją įtraukčiau neapmokestinamo pajamų dydžio diferencijavimo klausimą, palengvinantį padėtį dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šis klausimas šioje diskusijoje nuolat atmetinėjamas arba tiesiog neįtraukiamas, nors jis yra keliamas ir ekonomistų, ir kai kurių politologų. Palengvinti situaciją jiems (dirbantiems žmonėms. – ELTA), diferencijuojant NPD yra prasminga praktika, naudojama daugelyje šalių (…) Prie šio klausimo šiandien galėtume sugrįžti.
O ar išveš biudžetas? Visi valdančiųjų keliami reikalavimai gražiai skamba – nemokami vaistai pensininkams, tie patys vaiko pinigai, didesnis mokesčių progresyvumas.
Jis privalės išvežti, aš taip atsakysiu į jūsų klausimą. Jis privalės išvežti, nes jeigu jis neišveš, mes negalėsime sau tokios prabangos leisti, mes negalėsime pažeidinėti Fiskalinės drausmės įstatymo, mes negalėsime sau leisti tvaraus valstybės biudžeto deficito. Tad reiškia, kad tam tikri sprendimai turės būti priimi kitų sprendimų sąskaita. Jeigu lėšų kažkur bus skiriama daugiau, mes turėsime rasti šaltinių arba karpyti kitose srityse.
Premjeras konkrečiau apibendrino šiuos keliamus derybinius lūkesčius, sakydamas, kad jie yra neadekvatūs.
Aš dar niekada nemačiau prieš biudžetą adekvačių lūkesčių, lūkesčiai tam ir yra, kad būtų neadekvatūs. Bet lūkesčiai prisitrina su realiu gyvenimu. Taip jau atsitinka politikams, kad biudžeto įstatymo svarstymo metu gimsta daugybė visokiausių lūkesčių. Tartum spalvoti balionai jie pakyla į viršų, o po to, žiūrėk, juos kažkas numušinėja ir jie vėl priversti leistis žemyn. Kai kurie balionai bus priversti nusileisti dar kaip reikiant nepakilę, bet aš tikiuosi, kad socialinė politika bus ta pagrindinė ašis, apie kurią formuosis kitų metų biudžetas.
Apibendrinant valdančiosios daugumos formavimo klausimą – matote nuoširdų norą suformuoti koaliciją, kurioje būtų siekis, konstruktyviai dirbti žmonių labui?
Pirmiausia aš to reikalausiu kaip prezidentas. Jeigu matysiu mažiausių požymių, kad yra gudraujama, yra žaidžiami kažkokie taktiniai žaidimai ar kas nors siekia kitų tikslų ir Vyriausybės formavimas yra tik laikinas sprendimas – aš tiesiog tokiems dalykams nepritarsiu. Vyriausybė turi būti suformuota dabar, ji turi veikti, nebent iškiltų akivaizdžių politinės krizės požymių. Ji turi veikti iki kitų metų Seimo rinkimų. Jokių tarpinių sprendimų negali būti. Todėl negaliu pasakyti, kad šis procesas visais požiūriais žavi. Aš matau ir vertinu pastangas formuoti valdančiąją koaliciją, daryti tam tikras nuolaidas, kompromisus, dėti pastangas, kad ta valdančioji koalicija būtų suformuota, bet šiandien dar negaliu pasakyti, ar tas pastangas vainikuos sėkmė.
Didžiausios frakcijos tarp derybininkų kai kurie nariai pradėjo kalbėti, kad būtina siekti konservatorių palaikymo, nes be jų nevyks tie procesai, kurių yra užsibrėžta pasiekti. Jūs įsivaizduojate, kad konservatoriai su „valstiečiais“ ranka rankon dirba kad ir ties kai kuriais sprendimais?
Priminsiu jums rinkimų batalijų laiką, kai aš sakiau: nustokime pagaliau vienas į kitą mėtyti akmenis ir bandykime kalbėtis. Šiandien aš džiugiai konstatuoju, kad ši sėkla, kurią mes įmetėme rinkimų debatų metu, galbūt ir nesuvešėjo į didelį medį, bet šiandien girdžiu retoriką, kurią mes nuolat kėlėme. Kalbėkimės, baikime apsitverti tomis „kinų sienomis“.
Be ta sėkla, pripažinkite, išdygo ne lyderių lygmeniu…
Kol kas ne, bet pats Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pasakymas, kad mes remsime Vyriausybę, jeigu matysime, kad ji vykdo konstruktyvią politiką ir priima sprendimus – mes remsime, nekišime pagalių į ratus, tai jau yra neblogai. Taip, galbūt ta retorika sušvelnėjo ne iš partijų vadovų pusės, jeigu jūs turite galvoje paskutinį pono Vytauto Bako pasisakymą, bet jeigu tokios mintys gimsta, jau yra neblogai. Vadinasi, partijoje yra žmonių, kurie apie tai galvoja (…).
Galbūt žengsite žingsnį juos pasikviesdamas… Iki šiol kvietėtės kiekvieną partijos lyderį atskirai. Gal būtų proga pakviesti „valstiečių“ ir konservatorių lyderius kartu?
Šiame etape aš noriu, kad pati valdančioji koalicija savo pastangomis sukurtų tą pastatą, kuris yra vadinamas valdančiąja koalicija ir Vyriausybe. Taip, Vyriausybės personalinė sudėtis bus ir mano indėlis, ir aš šito pastato statyboje dalyvausiu, bet šiame etape, aš manau, kad pirmiausia reikia palikti šiai valdančiajai koalicijai galimybę suformuoti koalicinę sutartį ir pažiūrėti, ar ta koalicinė sutartis ir valdančioji koalicija gali funkcionuoti ir gali duoti tam tikrą rezultatą.
Vėlesniame etape, aš manau, tikrai subręs labai tinkamos galimybės pasikviesti visų partijų lyderius ir įvardinti tuos tikslus, kurie keliami visai valdžiai – neišskiriu ir savęs – tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek prezidentui. Iki likusių Seimo rinkimų reikia pamėginti konstruktyvių dialogo formų, kurios leistų šių tikslų siekti. Negalėčiau įvardinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai atsitiks, bet, aš tai tikrai išbandysiu, tai atitinka mano politikos viziją.
Esate savotiškas kaltininkas vadinamojo „konservatorių juodojo sąrašo“. Kritikos ir net sankcijų sulaukė kai kurie konservatoriai, prezidento rinkimuose rėmę jus, o ne partijos keltą kandidatę Ingridą Šimonytę. Adekvatus konservatorių partijos žingsnis?
Aš nevertinsiu pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos žingsnio, nes tai yra jų vidinio politinės kultūros supratimo reikalas. Būtų galima taip sakyti, kad aš tapau kaip ir savotišku kaltininku šito persekiojimo, bet ar būtų geriau, kad manęs apskritai šioje rinkimų trasoje nebūtų buvę? Manau, kad nebūtų geriau, nes būtų buvęs mažesnis pasirinkimo laipsnis mūsų rinkėjams. O vieną dalyką aš galiu pasakyti aiškiai – aš tikrai gerbiu tuos žmones, kurie padėjo man, net ir įvertindami tai, kad virš jų galvų gali susitvenkti tamsūs debesys. Jie pademonstravo savo pilietiškumą, jie pademonstravo savo asmenybės laisvę, ir už tai aš esu jiems dėkingas.
Pokyčiai Vyriausybėje, ko gero, neišvengiami po liepos 12-osios. Jūs per prezidento elekto laikotarpį susitikote ir su ministrais, ir su partijų lyderiais, tačiau, bent jau viešai, nepasirodė informacija, kad būtumėte susitikęs su labiausiai kritikuotais ar daugiausiai pastabų sulaukusiais ministrais – Linu Kukuraičiu ir Giedriumi Surpliu. Kodėl nesusitikote ir nepasikalbėjote apie tai, kas jums kelia nerimą, apie savo nuogąstavimus nepasidalinote su tais, kurie atsidūrė jūsų kritikos radare?
Nors turėjau labai daug susitikimų, be jūsų minėtų ministrų, galėčiau pasakyti, kad nesusitikau ir su finansų ministru, nesusitikau su ekonomikos ir inovacijų ministru, nesusitikau su vidaus reikalų ministru, teisingumo ministru…
Bet jūs jų ir neminėjote prieš tai, neišskyrėte, tuo tarpu anuos – išskyrėte, sakydamas, kad jiems turite daugiau pastabų negu likusiems.
Toks susitikimas natūraliai gimtų, jeigu Vyriausybė būtų formuojama ir jie būtų pasiūlyti Vyriausybės nariais.
Jūs tikitės, kad jų nebebus Vyriausybėje?
Šiandien turbūt niekas negali aiškiai pasakyti, kokie kandidatai bus pasiūlyti į atskirus ministrų postus. Jeigu jie bus pasiūlyti – tada tikrai labai aiškiai galėsiu suformuluoti visus klausimus, kuriuos noriu jiems pateikti. Bet jeigu jie nebus pasiūlyti… ką gi, tada šiuo atveju aš būsiu sutaupęs susitikimą.
Bet jūs, pone prezidente, susitikote su ministru, kuris bene turi didžiausių šansų nebepakliūti į naująją Vyriausybę – tai yra susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Bent jau Seimo koridoriuose sklando mintys, kad kritus Rokui Masiuliui jį gali pakeisti buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Jeigu būtų teikiama tokia kandidatūra, to, beje, nepaneigė ponas Karbauskis, kaip žvelgtumėte į pono Vaitkaus kandidatūrą vietoj Roko Masiulio?
Aš nenoriu, kad būtų kalbama apie pono Masiulio, atsiprašau, politinį skalpą tuo metu, kai niekas dar nėra aišku. Ponas Rokas Masiulis buvo atvykęs pas mane, ir mes kalbėjomės ne apie jo asmeninius likimus arba asmeninius planus, mes kalbėjomės apie labai svarbaus sektoriaus projektus, kurie yra įgyvendinami. Dalis iš tų projektų yra tarptautinės reikšmės ir vien dėl to jie bus įtraukti į tą programą, kurią aš vežuosi pirmojo savo vizito į Lenkiją (…). Tad šiandien niekas tiksliai dar negali pasakyti, galime kalbėti apie tikimybes, bet tai yra nelabai vaisingas pokalbis, kas turi didesnes ar mažesnes tikimybes.
Apie pono Vaitkaus aspiracijas, jeigu jis būtų pasiūlytas, aš manau, kad mes kalbėsime ir vertinsime tada, jei tokia kandidatūra būtų pasiūlyta, jeigu ji apskritai bus pasiūlyta. Dabar kalbėti apie visas galimai potencialias kandidatūras būtų beprasmiška.
Vienas iš politinės realybės aspektų yra tai, kad politikai, o ypač valstybių vadovai, netenka asmeninio gyvenimo, bent jau stipriai jis yra suvaržomas. Tiek gyvenamoji vieta, tiek šeimos reikalai, tiek kambario interjeras tampa visuomenės ir kritikos, ir diskusijų objektu. Jūsų atveju viena iš pirmųjų privačių sričių (patekusių į viešumą) buvo sveikata ir pareiškimas, kad jūsų sveikata rūpinsis Remigijus Žaliūnas. Tai sukėlė daug diskusijų, kritikos ar net raginimų atšaukti poną Žaliūną, kuris neva susijęs su korupcijos byloje esančio koncerno „MG Baltic“ kai kuriais veikėjais. Po viso to, galbūt pakoregavote savo sprendimą?
Norėčiau, kad mes nustotume gyventi kuždesių saloje. Kuždesiai yra tai, kas mūsų politinėje praktikoje tapo labai įprasta norma. Kažkas apie kažką kuždasi. Mes turėtume arba atvirai kalbėtis, arba tiesiog neteplioti pagaliuku turbūt šiandien labai didelės Lietuvos žmonių dalies.
Mes turėjome daug susitikimų su tais žmonėmis, su kuriais galbūt būtume nenorėję susitikti, nes tuomet, kai su jais susitikome, nebuvo jokios informacijos, kad tai yra kažkuo nepriimtini arba dėl kažko susikompromitavę visuomenėje žmonės. Pono Žaliūno klausimu aš gavau visą informaciją, kuri man yra reikalinga, ta informacija leidžia pasakyti tik tiek – šiandien ponas Žaliūnas yra ne tik kompetentingas gydytojas, kuris tikrai gali vykdyti asmeninio gydytojo funkcijas, šiandien ponas Žaliūnas yra labai svarbios ir labai reikšmingos Lietuvai aukštosios mokyklos rektorius.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl jeigu yra tikrai poną Žaliūną kompromituojančios informacijos, kodėl jis iki šiol vis dar dirba rektoriumi, rengia jaunuosius žmones, jaunuosius medikus? Kažkodėl tokie atvirieji laiškai, jo, kaip rektoriaus, karjerai nedarė įtakos, arba jie nebuvo rašomi.
Vis dėlto aš manyčiau, kad mes turėtume nustoti gyventi kuždesių valstybėje ir turėtume grįžti prie normalios praktikos, kai susikompromitavę žmonės turi būti atvirai įvardinami kaip susikompromitavę. Tie žmonės, kurie nėra susikompromitavę, turi atgauti savo vardą visuomenėje ir nevaikščioti tokioje savotiškoje skaistykloje – tarp pragaro ir rojaus (…)
Suprantu, kad interpretacijos galimos net ir asmeniam gydytojui, asmeniam kirpėjui, asmeniniam vairuotojui – kam tik jos negalimos, bet visgi grįžtu prie to, ką pasakiau. Manau, kad mums laikas pereiti prie šiek tiek kitokios politinės kultūros, nes aš turiu kitokį įsivaizdavimą.
Pirmasis jūsų vizitas iš karto po inauguracijos bus į Lenkiją. Kokius lūkesčius formuojate ir ką šalies vadovams pasakysite ten nuvykęs?
Pirmiausia noriu su juo susipažinti. Važiuoju su savo sutuoktine ir susitikimo programa bus platesnė, programą turės ir mūsų sutuoktinės. Be abejo, pagrindiniai klausimai yra susiję su tais dalykais, kuriais mes jau esame nemažą kelio dalį nuvažiavę – tai yra ekonominis bendradarbiavimas, energetinis bendradarbiavimas, manau, kad dalį pokalbio laiko tikrai užims pasvarstymai ir diskusijos apie būsimą finansinę perspektyvą, kokie aspektai numatomi tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, kaip mes vertiname dabartinį pagrindinių ES institucijų vadovų pasirinkimą ir kokių pasekmių iš to kyla. Manau, kad tikrai viena didžiausių pokalbio detalių arba elementų bus mūsų gynybos politikos koordinavimas. Štai nauja aktualija – papildomas susitarimas dėl papildomo tūkstančio Jungtinių Amerikos Valstijų karių dislokavimo… Šitie klausimai įgauna vis naujų formų, įgauna vis didesnį gylį ir plotį ir, manau, kad šioje vietoje mes turime apie ką padiskutuoti.
Noriu, be abejo, pagerbti ir pasakyti savo nuoširdžius susižavėjimo žodžius apie, deja, žuvusį Lechą Kačinskį… Noriu prisiminti puikų bendradarbiavimą, kuris buvo Valdo Adamkaus laikais, kai buvo labai geri asmeniai ryšiai su Lenkijos vadovais. Noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu pagerėjo Lenkijos ir Lietuvos santykiai – to negali nuneigti, ypač pastaraisiais metais, tiek premjero, tiek prezidentės pastangų dėka. Tikrai pasiektas nemažas persilaužimas šioje srityje, manau, kad pirmam kartui to visiškai pakanka.
Kalbant apie saugumą, baigiasi kariuomenės vado kadencija. Turite jau konkrečią pavardę, kuri bus teikiama Seimui?
Apsisprendimas yra ir, manau, kad netrukus ta pavardė bus paskelbta.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia, kad apie didelius pokyčius kalbantis V. Zalenskis yra ir iššūkis, ir galimybė Ukrainai.
„Tai šalis, kuri yra kryžkelėje, kuri turi daug iššūkių, bet ir turi didžiuliais galimybes. Naujasis prezidentas labai daug nori pokyčių, jis tikrai siejamas su didelėmis žmonių viltimis, todėl tie pokyčiai yra galimi, jeigu žmonės jį palaikys”, – po susitikimo su pirmadienį inauguruotu V. Zalenskiu sakė D. Grybauskaitė.
Kartu ji pabrėžė, kad jei naujasis Ukrainos vadovas sugebės pasinaudoti susidariusia situacija, galbūt pajėgs ir sutraiškyti ilgus dešimtmečius Ukrainoje egzistavusią oligarchinę sistemą.
„Jeigu šis prezidentas gebės pasinaudot tuo palaikymu, gebės pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir galiausiai sutraiškyti oligarchinę sistemą, kokia veikia Ukrainoje beveik 30 metų”, – sakė ji.
„Šiandien tai yra iššūkis ir galimybė, linkime Ukrainai ir jos žmonėms, kad jie tuo iššūkiu ir galimybe pasinaudotų geriausiai”, – apibendrino D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė kartu su Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais pirmadienį dalyvavo Ukrainos prezidento V. Zelenskio inauguracijoje.
Po inauguracijos įvyko prezidentės D. Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO.
Susitikimo metu prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis.
Šalies vadovės teigimu, per rinkimus išreikštas itin aukštas Ukrainos žmonių pasitikėjimo mandatas yra labai stiprus įpareigojimas naujajam prezidentui atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir sutelkti visuomenės paramą gyvybiškai svarbių reformų tęstinumui.
Šalies vadovė taip pat akcentavo, kad Lietuva, pati įveikusi sudėtingą euroatlantinės integracijos kelią, yra visuomet pasirengusi padėti Ukrainai pasidalindama savo patirtimi ir teikdama ekspertinius patarimus.
Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui antradienį skirta 30 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Už grotų jis siunčiamas dėl neleistinų protestų organizavimo prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją ketvirtajai kadencijai.
Kaip pranešama, A. Navalnas pripažintas kaltu dėl „neleistinų protestų organizavimo“. Politikui taip pat gresia atskiri kaltinimai dėl to, kad šis nepaklauso policijos nurodymams.
Charizmatiškas 41 metų amžiaus politikas sušaukė rusus gegužės 5-ąją rengti mitingus visoje šalyje.
Per protestus prieš V. Putiną sulaikyta beveik 1 tūkst. 600 demonstrantų.
Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, pirmadienį Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose surengtos ceremonijos metu V. Putinas davė prezidento priesaiką, žadėdamas tarnauti Rusijos žmonėms, saugoti jų teises ir laisves bei ginti Rusijos suverenumą.
V. Putinas inauguruotas praėjus daugiau nei mėnesiui po triuškinamos pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Kovo 18-ąją surengtuose rinkimuose jis pelnė 76,6 proc. balsų ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją šalies prezidento poste.
„Laikau savo pareiga ir gyvenimo tikslu daryti viską, kas įmanoma, dėl Rusijos, jos dabarties ir ateities“, – laikydamas ranką ant Rusijos Konstitucijos sakė V. Putinas.
Po inauguracijos kalbėdamas V. Putinas teigė, kad per ateinančius šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.
„Eidamas šias pareigas jaučiu didžiulį atsakomybės jausmą“, – Rusijos pareigūnų ir aukštas pareigas einančių asmenų iš užsienio auditorijai sakė V. Putinas.
Prisaikdinus V. Putiną prezidentu, dabar dėmesys kryps į tai, ką jis paskirs šalies ministru pirmininku. Jei V. Putinas paprašys Dmitrijaus Medvedevo likti šiame poste, tai rodys tęstinumą.
Užsienio diplomatai nemato didelių perspektyvų, kad naujosios V. Putino kadencijos metu pagerės Rusijos santykiai su Vakarais.
Tuo tarpu viešosios nuomonės apklausose prezidentas sulaukia didelės Rusijos piliečių paramos, tačiau ekonomika yra galimai silpnoji prezidento vieta. Žemesnės naftos kainos, rublio smukimas, infliacija ir sankcijų įtaka lėmė tai, kad vidutinis mėnesio atlyginimas pernai sumažėjo iki 553 dolerių nuo 867 dolerių 2013 metais.
Ši kadencija V. Putinui – jau ketvirtoji. Dvi pirmosios politiko kadencijos Rusijos prezidento poste truko po ketverius metus, tačiau vėliau prezidento kadencija buvo pailginta iki šešerių metų trukmės. Pirmoji V. Putino šešerių metų trukmės kadencija prasidėjo 2012 metais, o antroji – šį pirmadienį ir baigsis 2024 metų gegužės 7-ąją. Prezidentui tuo metu bus jau 71-eri metai.
Politikas valdžioje yra jau 18 metų, tuo laikotarpiu jis ėjo Rusijos prezidento ir ministro pirmininko pareigas. Oponentai lygina jo valdymą su caro arba imperatoriaus viešpatavimu.
Šeštadienį per protestus prieš neseniai perrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną suimtas šalies opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir daugiau kaip 1 600 jo rėmėjų.
Navalnas sulaikytas Maskvos centre. Pasak protestų organizatorių, opozicijos rėmėjai protestuoti prieš pirmadienį inauguruojamą V. Putiną susirinko iš viso 90-yje skirtingų miestų visoje Rusijoje.
Anot žmogaus teisių portalo „OVD-Info“, be Maskvos policijos pareigūnai visoje šalyje suėmė apie 1 350 protestuotojų. Oficialioji Rusijos valdžia sulaikytų protestų dalyvių skaičiaus iš karto nenurodė. Remiantis „OVD-Info“ duomenimis, daugiausia žmonių suimta Rusijos sostinėje – per 700 dalyvių.
Oficialiais duomenimis, Maskvoje protestuose dalyvavo vos apie pusantro tūkstančio rusų, nors organizatoriai suskaičiavo kelis tūkstančius dalyvių.
Liudininkai pasakoja, kad kai kurie pareigūnai protestuotojus vaikė guminėmis lazdomis.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini biuras pasmerkė Rusijos policijos brutalumą ir masinius suėmimus bei paragino taikius protestuotojus paleisti į laisvę.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas Maskvos centre per nesankcionuotą mitingą, surengtą likus dviem dienoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos ketvirtajai kadencijai šiame poste, informuoja AFP.
41 m. A. Navalnas buvo sulaikytas drauge su kai kuriais savo rėmėjais sausakimšoje aikštėje Maskvos centre, kai protestavo prieš pirmadienį įvyksiančią V. Putino prisaikdinimo ceremoniją.
Kai policija griebė A. Navalną, dalis jo rėmėjų ėmė ukrainiečių kalba šaukti „gėda“. Šis šūkis išpopuliarėjo per neramumus Kijeve, po kurių 2014 m. iš prezidento posto buvo nuverstas Kremliaus statytinis Viktoras Janukovičius.
Tarp A. Navalno rėmėjų ir Kremliui palankių aktyvistų Maskvos Puškino aikštėje kilo susistumdymai, kurie, manoma, turėjo pakenkti opozicijos demonstracijai. Policija įspėjo naudosianti jėgą ir specialiąsias priemones, kad išvaikytų minią.
Pasak AFP korespondentų, protestuotojai skandavo „ketvirtoji kadencija kalėjime“ ir „mums jau bloga nuo tavęs“.
Dar viena demonstracija, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, vyko ir Sankt Peterburge. Ten girdėjosi skanduotės „Rusija bus laisva“ ir „šalin carą“. Kai kurie žmonės laikė plakatus su užrašais „dar šeši metai degradacijos“ ir „už interneto laisvę“.
Nepriklausomų stebėtojų grupė OVD-Info ir AFP korespondentai pranešė, kad visoje Rusijoje per opozicijos protestus šeštadienį suimta mažiausiai 350 žmonių. Maskvoje buvo panaudotos ir ašarinės dujos. Ten buvo sulaikytas ne tik A. Navalnas, bet ir Nikolajus Liaskinas, ir daug jų rėmėjų.
