Lietuvos advokatūra
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtina, kad yra suprantama, jog Lietuvos advokatūra nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime, kurie numatyti mokesčių reformoje. Tačiau, pasak jo, nėra suprantamos spekuliacijos, kurios yra skelbiamos Advokatūros paviešintoje skaičiuoklėje.
„Advokatų gildija labai nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime. Tai suprantama, nes juos GPM (Gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifo didinimas paliestų labiausiai. Kas nesuprantama – tai spekuliacijos, platinant klaidingą informaciją apie siūlomus pokyčius ir taip formuojant neigiamą nuomonę, bandoma apginti savo asmeninius interesus“, – savo feisbuko paskyroje teigė M. Lingė.
ELTA primena, kad Lietuvos advokatūra parengė skaičiuoklę, kurioje rodoma, kad siūloma mokesčių reforma reikš individualiai dirbantiems asmenims smarkiai išaugsiančią mokestinę naštą.
Finansų ministerija reaguodama į pateikiamą informaciją tikina, kad skaičiuoklė yra „galimai dezinformuojanti“.
„Viešojoje erdvėje platinamoje skaičiuoklėje neįtraukus visų elementų, skaičiuoklė yra galimai dezinformuojanti, nes, kaip teigiama pačiame tekste – „nėra atsižvelgiama į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditą“, kas reikšmingai iškreipia individualios veiklos mokesčių skaičiavimo logiką. Pasirinkimas nerodyti šio elemento yra taip pat klaidinantis kaip, pavyzdžiui, dirbančių pagal darbo sutartį algą skaičiuotume nevertindami NPD“, – teigiama raštu perduotoje Finansų ministerijos pozicijoje.
Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką. Skaičiuoklės. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį.
Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Žurnalistas Šarūnas Černiauskas išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų sąrašo. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Valstybės apdovanojimų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė Šarūną Černiauską iš valstybės apdovanotųjų sąrašo, jam pažeminus apdovanotojo vardą.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu Š. Černiauskas buvo apdovanotas 2018 m. vasario 15 d., primena Prezidentės spaudos tarnyba.
ELTA primena, kad žurnalistas Š. Černiauskas dėl etikos pažeidimų buvo atleistas iš naujienų portalo 15min.lt, kur jis vadovavo Žurnalistinių tyrimų skyriui. Pats žurnalistas pripažino, kad jis, užsiimdamas individualia veikla pagal pažymą, rengė analizes viešųjų ryšių įmonei apie viešus asmenis ir verslo įmones, apie tai neinformavęs tuometės darbovietės. Vėliau paaiškėjo, kad informacija teikiama viešųjų ryšių agentūros vadovui Dariui Gudeliui.
