Slaptieji sąrašai. Top secret
Varšuva, sausio 14 d. (ELTA). Internete atsidūrė daugiau kaip 1,7 mln. slaptų dokumentų, susijusių su visomis Lenkijos armijos veiklos sritimis. Tai penktadienį pranešė portalas „Onet.pl“.
Gautomis žiniomis, į internetą nutekėjo informacija apie Lenkijos sausumos kariuomenės, karinių oro pajėgų ir laivyno ginkluotę, šaudmenis, atsargines dalis, aprangą ir t. t. Dalis duomenų susiję su karine technika, kurią Lenkija įsigijo Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje ir Izraelyje.
„Šie dokumentai verti daugybės pinigų. Tai strateginiai duomenys, kurių stengiasi gauti Rusijos žvalgyba. Jie suteikia galimybę tiksliai įvertinti, kokia kariuomenės dalinių materialinė būklė, kiek turime atsargų, kuriems daliniams teikiamas prioritetas, o apskritai – koks mūsų šalies gynybinis pajėgumas. Tokie duomenys turi itin svarbią reikšmę planuojant puolamąsias operacijas“, – pareiškė žurnalistams generolas Piotras Pytelis, buvęs Lenkijos kariuomenės kontržvalgybos tarnybos vadovas.
Preliminariais duomenimis, dokumentai nutekėjo Bydgoščiuje, kur įsikūrusi Lenkijos ginkluotųjų pajėgų paramos inspekcijos logistikos planavimo vadovybė, dėl vieno iš darbuotojų klaidos.
Reaguodamas į šią informaciją, Nacionalinės gynybos ministerijos vadovas Mariuszas Błaszczakas tviteryje parašė: „Nusiraminkite, nenutekėjo jokia slapta informacija, o Lenkija yra saugi“.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sureagavo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reikalavimą viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus. Migracijos departamento vadovė teigia politiko pastabą priimanti kaip gerą priminimą šią informaciją paskelbti ir tikina, kad intencijos nuslėpti duomenis apie prieglobsčio prašymus nebuvo.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Priimu tai kaip pastabą ir labai gerą priminimą apie tai, kad taip, mes savo interneto puslapyje skelbiame statistinę informaciją apie prieglobsčio prašymus (…) ir per visą darbų gausą taip jau įvyko, kad už liepos, rugpjūčio mėnesius statistinės lentelės dar nepaskelbtos“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė tikina, kad departamentas tikrai neturi intencijos šiuos duomenis slėpti ir žada, kad statistinės lentelės su informacija apie prieglobsčio prašymus bus paviešintos artimiausiu metu.
Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad R. Karbauskio teiginiai, jog duomenų viešinimas yra įstatymo įpareigotas, nėra teisingi. Pasak jos, reguliariai viešinti duomenis, susijusius su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, paprasčiausiai yra Migracijos departamento nusistovėjusi praktika.
Nė vienam neteisėtam migrantui prieglobstis nesuteiktas
E. Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad kol kas prieglobsčio prašymas nebuvo suteiktas nė vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui.
„Kol kas priimta sprendimų, kalbant apie tuos, kurie sieną kirto neteisėtai, 617, ir iš jų nė vienam nesuteiktas prieglobstis“, – informavo ji.
Migracijos departamento direktorė sako, kad iš šių 617 prieglobsčio prašymų kelių dešimčių nagrinėjimas yra nutrauktas dėl to, kad neteisėti migrantai patys pareiškė norą grįžti į savo kilmės šalis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„O kitiems bus taikomas išsiuntimas ir jie turės būti įsodinti į lėktuvą ir iškeliauti anksčiau ar vėliau iš Lietuvos“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
79 migrantai jau paliko Lietuvą savo noru, per 50 tokios galimybės laukia
E. Gudzinskaitės teigimu, savanoriškai šiuo metu pageidaujančių iškeliauti, tačiau dar neišvykusių neteisėtų migrantų pirmadienio rytą buvo maždaug 55. Šiuo metu savo noru išvykusių asmenų, pasak jos, jau yra 79.
„Tai gera tendencija, kuri parodo, kad vis dėlto žmonės supranta, jog buvo apgauti, kad to tikslo, kurį norėjo pasiekti, jie nepasieks. Aš manau, kad turėtų dar daugiau, gausiau persigalvoti žmonių. Nes jau keli mėnesiai jie mato, kad iš Lietuvos išvykti galimybių nėra, plius, jie labai seka spaudą ir mato, kad net jeigu pavyktų ištrūkti iš apgyvendinimo vietų, klausimas, ar jiems pavyktų nusigauti iki Vakarų valstybių“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Siekiama prieglobsčio prašymus išnagrinėti iki šių metų pabaigos
Parašyta įvertinti neteisėtų migrantų prieglobsčių nagrinėjimo spartą E. Gudzinskaitė pripažino, kad visada norėtųsi, kad darbai vyktų dar greičiau.
„Aišku, norisi, kad jis būtų dar spartesnis. Ir bet kuriuo atveju planuojame tą tempą spartinti. Kaip žinote, rugpjūčio mėnesį priėmėme naujų darbuotojų, pastiprinimą labai didelį – 56 iš viso, tai rugpjūčio mėnesį jie dar mokėsi, o jau šį mėnesį vis daugiau ir daugiau naujų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai“, – atkreipė dėmesį ji.
Todėl Migracijos departamento direktorė viliasi, kad neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai bus išnagrinėti iki šių metų pabaigos.
„Ir tai rodo ir mūsų tempai. Jie pradėjo augti ir jie ateityje irgi augs. Tai, aš manau, per kelis mėnesius. Realus planas, kad mes turėtume su visu srautu susitvarkyti iki metų galo“, – teigė E. Gudzinskaitė. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad opozicinių „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), Migracijos departamentą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydamas viešinti visus duomenis apie gautus bei išnagrinėtus prieglobsčio prašymus.
„Migracijos departamentas iki liepos mėnesio viešai, kas mėnesį, skelbdavo duomenis apie Lietuvoje gautus bei nagrinėjamus prieglobsčio prašymus. Liepos mėnesį skelbimas buvo nutrauktas, ir informacija tapo neprieinama departamento tinklapyje, nors prievolę kas mėnesį viešinti tokią informaciją numato Migracijos departamento vadovo įsakymas“, – piktinosi R. Karbauskis.
R. Karbauskio teigimu, toks informacijos slėpimas nuo visuomenės bei sprendimus priimančių politikų ne tik kad neatitinka viešumo ir skaidrumo principų, bet ir kompromituoja VRM bei kelia abejones jos veiksmais.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėję Rusijai.
Prokuratūra skelbia, kad nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas, kaltinamiesiems prisistatinėjęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas Klaipėdos krašto gyventojas į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 m. Pažintis, prasidėjusi tarsi „atsitiktiniu“ jųdviejų kontaktu kertant Lietuvos–Rusijos pasienio punktą, ir tarsi nereikšmingais Petru prisistačiusio vyro prašymais, tokiais kaip nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno, ilgainiui virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.
Pranešama, kad vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, kaltinamasis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus. Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms. Rusijos žvalgybos ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Tyrimo metu kaltinamasis pripažino vykdęs nurodymus, nors po kurio laiko ir ėmęs suprasti, kad jie gali būti neteisėti. Jausdamasis nesaugiai, tačiau bijodamas šantažo dėl jau įvykdytų užduočių, kaltinamasis teigia turėjęs minčių kreiptis į Lietuvos teisėsaugą, tačiau neišdrįsęs.
Pranešime pažymima, kad kitas kaltinamasis su tuo pačiu Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu susipažino 2016 m. viename iš socialinių tinklų. Kaltinamasis tuo metu veikė kaip vienos visuomeninės organizacijos vadovas, tad jo nenustebino privačiai gauta žinutė, kurioje buvo domimasi organizacijos veikla. Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis susitarė su Piotru, kad pastarasis pilnai ar dalinai finansuos kaltinamojo organizuojamus renginius. Kaltinamasis taip pat įsipareigojo fotografuoti bei filmuoti šiuos renginius, juose dalyvaujančius ar tik juos stebinčius asmenis ir šią vaizdo medžiagą perduoti Piotrui, taip pat įsipareigojo rinkti su šiais renginiais susijusią informaciją, rengti ir publikuoti tekstus nurodytose žiniasklaidos priemonėse. Atsargiai – jus fotografuoja. Slaptai.lt nuotr.
Bendravimą su Piotru kaltinamasis tęsė ir po Lietuvos saugumo pareigūnų įspėjimo apie tai, kad šis asmuo yra Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnas, vykdantis užduotį rinkti šios šalies žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams. Visgi kaltinamasis pasirinko tęsti šį neteisėtą bendradarbiavimą.
Prokuratūra skelbia, kad abu asmenys buvo sulaikyti šių metų kovo pradžioje. Šiuo metu jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Žurnalistų mikrofonai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, pripažino, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją, įrašytą garso įraše, pažeidė pareiškėjų – žurnalisčių – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.
Ketvirtadienį paskelbtoje Teismo nutartyje konstatuojama, kad Vyriausybės kanceliarija, vykdydama viešąsias funkcijas, padarė 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimo garso įrašą ir jame esančia informacija apie Vyriausybės veiklą disponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu – 2018 m. spalio 4 d. Vadinasi, atsakovė turėjo galimybę per vieną darbo dieną, kaip nustato Visuomenės informavimo įstatymas, sudaryti galimybę su juo susipažinti.
LVAT nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą (kuris yra viena iš Vyriausybės veiklos organizacinių formų) dėl to, kad toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ir demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Remdamasi nacionaliniais teisės aktais, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir apskritai prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, ir tai yra pagrindinis demokratijos principas.
Dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ar laikmenos.
LVAT nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistėms pateiktas pasitarimo protokolas, kuris atitiko teisės akte nurodytus protokolui surašyti taikomus reikalavimus, užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją. Teismo nuomone, pareiškėjoms pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus prašomos pateikti informacijos aspektu ir pareiškėjų siekimas gauti informaciją, dėl kokių išsakytų pastabų buvo priimtas pasitarime sprendimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad garso įrašas yra sunaikintas ir nėra realios galimybės atkurti jame buvusią informaciją apie Vyriausybės pasitarimo posėdį, bei į tai, kad Teismas negali patenkinti tokio reikalavimo, nes tokiu atveju pažeidimas nebūtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, o tai sukurtų nepagrįstas prielaidas tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi, nuspręsta netenkinti pareiškėjų reikalavimo atkurti ir pateikti garso įrašą.
Dėl kitos dalies pareiškėjų byla nutraukta, nustačius, kad jie neturi materialinio suinteresuotumo reikšti skunde nurodytus reikalavimus. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kurioje siūloma nustatyti kandidato į Seimo narius pareigą pateikti informaciją apie tai, ar jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Jei Seimas pritartų, įstatymas būtų papildytas nuostata, kad pateikiamoje informacijoje turi būti įvardijama, ar kandidatas į Seimo narius per paskutinius 4 metus iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti, kad rinkėjai gautų kuo išsamesnę informaciją apie kandidatus į Seimo narius, kuri gali būti reikšminga jiems priimant sprendimus dėl balsavimo už vieną ar kitą kandidatą.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatyme nėra numatyta kandidato į Seimo narius pareiga pildant pareiškinius dokumentus pateikti informaciją apie tai, ar įstatymų nustatyta tvarka jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Kritika. Slaptai.lt nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį, prašydamas pateikti platesnį paaiškinimą dėl komentaro apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais.
„Po Jūsų susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidentu, kuriame aptarėte Jūsų vadovaujamos institucijos veiklą dabartinės valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygomis, žiniasklaidai pateikėte komentarą apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais“, – kreipimesi teigia G. Landsbergis.
„Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės, jos kai kurių ministrų ir sveikatos apsaugos sistemos institucijų, kurių veikla yra gyvybiškai svarbi, siekiant valdyti esamą krizinę situaciją, vadovų sprendimų ir jų įgyvendinimo. Tokius klausimus Vyriausybei nuolat kelia ir parlamentinei opozicijai priklausančios partijos“, – pranešime taip pat tvirtina jis.
G. Landsbergis taip pat teigia, kad kritinėse situacijose labai svarbu išlaikyti visuomenės pasitikėjimą priimamais sprendimais ir vykdomais veiksmais, o jį, pasak politiko, pakerta informacijos slėpimas, pavėluotas reagavimas, neretai nekompetentingi ir nesavalaikiai sprendimai, nepakankamas tarpinstitucinis koordinavimas. VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pasak G. Landsbergio, visuomenės teisė būti informuotai ir opozicijos teisė kelti klausimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės požymių ir turėtų būti ir toliau laisvai realizuojama siekiant bendro tikslo – bendromis pastangomis įveikti Lietuvą ištikusią beprecedentę krizę.
„Jūsų vadovaujamai institucijai šiame procese tenka ypač svarbus vaidmuo užtikrinant mūsų valstybės nacionalinį saugumą pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, todėl, siekiant didesnio aiškumo, prašau pateikti platesnį paaiškinimą, kokią informaciją ketinate stebėti ir fiksuoti ir kokiu tikslu bus panaudojami surinkti duomenys“, – pranešime pažymi G. Landsbergis.
Statistika. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos statistikos departamentas parengė virtualų žemėlapių rinkinį, leidžiantį analizuoti įvairius su „Covid-19“ virusu susijusius statistinius duomenis:
Pagal Statistikos departamento pranešimą, žemėlapių rinkinyje yra pateikiami 5 virtualūs įrankiai, 2 iš jų yra integruoti kitų autorių žemėlapiai. Žemėlapiuose galima analizuoti šalies duomenis arba įsijungti apskritį ar savivaldybę.
Iš viso pateikiami penki žemėlapiai.
Pirmajame žemėlapyje pateikiama demografinė ir socialinė statistika, kokią Lietuvą rado atklydęs „Covid-19“: gyventojų tankis, vyresnių gyventojų skaičius savivaldybėse, sergančiųjų lėtinėmis ligomis skaičius.
Statistikos departamento duomenimis, 26,9 proc. Lietuvos gyventojų yra 60 metų ir vyresni.
Skaičiai rodo, kad didžiausia rizikos amžiaus žmonių dalis (36,2 proc.) yra Ignalinos rajone, tačiau ten yra vienas iš mažiausių gyventojų tankių – 10,3 gyventojo kvadratiniame kilometre. Didelis gyventojų tankis leidžia sparčiau plisti virusams. Tankiausiai gyvenama Kaune – 1 826,5 žmogaus kvadratiniame kilometre.
Antrasis žemėlapis skirtas analizuoti savivaldybių infrastruktūros situaciją: kiek yra medicinos personalo, lovų ligoninėse, kiek personalo tenka 10 tūkst. gyventojų (Higienos instituto duomenys).
Trečiajame žemėlapyje pateikiamas verslo, kuris bus tiesiogiai paveiktas karantino, paveikslas: kiek įmonių ir jų filialų galimai sustabdė veiklą ar buvo priversti keisti darbo specifiką, kiek darbuotojų dirba tokiuose ūkio subjektuose.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia darbuotojų iš paveiktų veiklų dirba švietime – daugiau nei 137 tūkst.
Šioje skiltyje galima rasti ir nuorodą į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parengtą nukentėjusių įmonių sąrašą.
Ketvirtajame žemėlapyje, kurį parengė Vilniaus miesto savivaldybė, – aktuali Vilniaus miesto informacija apie gyventojų tankį ir kitus svarbius šiuo metu aspektus: kiek parengta karantino vietų, kiek yra susirgusių asmenų ir pan.
Penktąjį žemėlapį parengė Vilniaus universiteto mokslininkas Mindaugas Macijauskas, tai – COVID-19 susirgimų, pasveikimų ir testavimų žemėlapis.
Žemėlapiai reguliariai atnaujinami ta informacija, kuri kinta.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) antradienį bus aiškinamasi dėl mįslingų mišriai Seimo narių grupei priklausančio buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako teiginių apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Uždarame NSGK posėdyje turėtų būti išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai.
Į pastarąsias institucijas, tvirtina V. Bakas, dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos jis kreipėsi, tačiau, pasak jo, šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų jis gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
Praėjusios savaitės trečiadienį buvęs NSGK pirmininkas informavo Seimo valdybą, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams. Šiems galimai vykusiems procesams išsiaiškinti V. Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją.
Kol kas V. Bakas neatskleidžia, kurią nacionalinį saugumą užtikrinančią instituciją jis turi omenyje.
Buvusio NSGK vadovo teiginiai neįtikino nei valdančiųjų, nei opozicijos
V. Bako reiškiami būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bent jau dalies šio Seimo lyderių neįtikino. Abejones V. Bako teiginių pagrįstumu reiškė tiek šiuo metu opozicijos lyderio statusą užimantis socialdemokratas Julius Sabatauskas, tiek konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pastarojo teigimu, V. Bako pareiškimai neatrodo rimtai, nes yra neaiškūs.
Itin skeptiškai V. Bako užuominas įvertino ir šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Dar pastarąją savaitę jis Eltai teigė, kad V. Bakas savo pareiškimu padarė didelę žalą Lietuvos žvalgybai bei Lietuvos įvaizdžiui tiek žvelgiant iš NATO partnerių, tiek geopolitinių konkurentų – Rusijos ir Baltarusijos perspektyvos. Politikas teigė, kad taip jaučia susirūpinimą dėl buvusio frakcijos kolegos teiginių abstraktumo.
Pirmadienį NSGK pirmininkas Eltai teigė, kad jokios papildomos informacijos dėl V. Bako iškeltos problemos nuo pastarojo trečiadienio neatsirado.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją kurti laikinąją komisiją vertina rimtai.
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo praėjusią savaitę V. Pranckietis.
„Facebook“ uždarė daugiau nei 130 vartotojų paskyrų, puslapių ir grupių, kurios dalyvavo Jungtinėje Karalystėje (JK) veikusiame dezinformacijos tinkle, rašo BBC.
„Facebook“ teigimu, tai yra pirmas kartas, kai buvo uždaryta tokia melagingų naujienų grupė JK, aktyviai besitaikiusi į britus. Pasak socialinio tinklo, to paties tinklo paskyrų vartotojai apsimetė tiek kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žmonėmis ar žiniasklaidos priemonėmis, tiek ir prieš dešiniuosius nusiteikusiais žmonėmis.
„Facebook“ apie aptiktą dezinformacijos tinklą pranešė teisėsaugos institucijoms. Tinklo puslapiai ir grupės vartotojus pritraukdavo skelbdami nekaltai atrodančią informaciją, tačiau vėliau pervadindavo puslapį ir pradėdavo skelbti politiškai motyvuotą turinį.
Pasak bendrovės, iš viso 175 tūkst. žmonių sekė vieną iš uždarytų puslapių, 35 kurių buvo sukurti „Instagram“ tinkle.
„Facebook“ teigimu, puslapiuose „buvo platinama neapykantą kurstanti informacija, visuomenę skaldantys komentarai abiejose politinio JK spektro pusėse“.
„Jie dažnai skelbdavo vietines ir politikos naujienas imigracijos, žodžio laisvės, rasizmo, LGBT klausimų, kraštutinių dešiniųjų, Indijos ir Pakistano santykių bei krikščionybės ir islamo temomis“, – sakoma „Facebook“ pranešime.
„Uždarome šiuos puslapius ir vartotojų paskyras dėl jų elgesio, o ne jų skelbto turinio. Kiekvienu atveju už šių puslapių besislepiantys žmonės koordinavo veiksmus ir naudojo netikras tapatybes, kad apsimestų tuo, kuo nėra, ir tai buvo jų veiksmų esmė“, – teigia „Facebook“.
Pasak „Facebook“, uždarytas tinklas reklamai iš viso išleido apie 1 500 dolerių. Seniausia reklama apie tinklo puslapius buvo skelbta 2013 m. gruodį, naujausia – pernai spalį.
Įstatymuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši.
Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias Visuomenės informavimo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas.
Visuomenės informavimo įstatyme siūloma įteisinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, siekiančių informuoti visuomenę apie savo veiklą, duomenys apie visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus bei paslaugos teikėjus yra vieši ir skelbiami šių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad viešoji informacija, apmokėta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų lėšomis, yra aiškiai pažymima kaip užsakomoji informacija. Siūloma, kad tokios viešosios informacijos žymėjimo ir duomenų skelbimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Vietos savivaldos įstatyme siūloma aiškiai nurodyti, kad savivaldybė ir jos kontroliuojamos įmonės savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie suplanuotas ir panaudotas lėšas (sumas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus, paslaugų teikėjus ir pan.), skirtas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui.
Į Vietos savivaldos įstatymą siūloma įtraukti nuostatą apie tai, kad savivaldybės metiniame finansiniame plane numato lėšas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui. Šiomis lėšomis apmokėta viešoji informacija būtų žymima, kaip užsakomoji. Taip pat siūloma nustatyti, kad dalis suplanuotų lėšų yra skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui, o jos dydis būtų nustatomas proporcingai savivaldybės tarybos narių, priklausančių mažumai (opozicijai) skaičiui.
Projektus parengusi Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių veikla yra finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, todėl šioje srityje turi būti kuo daugiau viešumo, kad visuomenė žinotų, kaip panaudojamos lėšos.
„Veiklos viešinimas yra susijęs su stambiais užsakymais, ministerijos ir savivaldybės tam skiria vis didesnes sumas, o šie užsakymai, ypač regioninei žiniasklaidai, yra vieni svarbiausių pajamų šaltinių. Tuo pačiu ši informacija dažnai būna susijusi su politikų veiklos pozityviu pristatymu, ir tai gali būti laikytina politine reklama. Deja, valstybės ir ypač savivaldybių įstaigos bei įmonės nenoriai dalinasi informacija apie veiklos viešinimui skirtas lėšas bei jų panaudojimą. Dažnai remiamasi tuo, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų tokią informaciją suteikti interesantams. Todėl būtini įstatymų pakeitimai, kurie įtvirtintų nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši“, – sako parlamentarė.
Ji pastebi, kad neretai susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės tarybos dauguma naudojasi savivaldybės biudžeto lėšomis viešosios informacijos kanalais skleisti informaciją apie savo politinę veiklą, priimtus sprendimus.
„Gali susidaryti situacija, kai iš savivaldybės užsakymų gyvenanti vietos žiniasklaida nenoriai suteikia galimybes skleisti kritišką nuomonę, savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) alternatyvų požiūrį. Susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės dauguma naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis skleidžiant sau palankią informaciją, tuo tarpu savivaldybių tarybų nariai, priklausantys mažumai ar opozicijai, neturi tam galimybių, nors yra rinkti vietos gyventojų balsais, kaip ir daugumos atstovai“, – sako projektų iniciatorė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, tai silpnina demokratijos vietos savivaldoje pagrindus, todėl ji siūlo įtvirtinti nuostatą, kad dalis veiklos viešinimui skirtų lėšų būtų skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui.
Jos įsitikinimu, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių skiriamomis lėšomis finansuojama informacija turi būti aiškiai pažymėta, kaip užsakomoji, nes yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.
