Informacinės grėsmės

Aktualijos

Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui pradeda vadovauti pulkininkas G. Koryzna, KAM nuotr.

Su informacinėmis grėsmėmis kovojančiam Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui vadovauti paskirtas pulkininkas Gintaras Koryzna. Didelę tarnybos patirtį Specialiųjų operacijų pajėgose turintis karininkas pastaruosius trejus metus vadovavo Lietuvos šaulių sąjungai.
 
G. Koryzna kario priesaiką davė 1991 m. lapkričio 22 dieną, tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjęs kariu savanoriu tuometinėje Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje (dabar – Krašto apsaugos savanorių pajėgos). Didžiąją tarnybos dalį karininkas praleido Specialiųjų operacijų pajėgose, vadovavo Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui, ėjo kitas pareigas bei dalyvavo tarptautinėse operacijose.
 
Tarnybos metu karininkas mokėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže, yra baigęs įvairius kursus NATO ir sąjungininkų šalyse.
 
G. Koryzna yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi bei Vyčio Kryžiaus ordino medaliu, Krašto apsaugos sistemos apdovanojimais.
 
Iki šiol departamentui vadovavęs pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas tarnybą tęs strateginio lygmens studijose Jungtinėje Karalystėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 05:00
Atsargiai

Sausio 24 dieną, prasidėjus kino filmo „Vikingas“ rodymui Lietuvos kino teatruose, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į kino filmų platintoją UAB „Garsų pasaulio įrašai“.

Viešoje erdvėje pasirodžius abejonėms dėl Lietuvos kino teatruose platinamo Rusijos kino filmo „Vikingas“ pateikiamos istorinės interpretacijos teisingumo, rašte filmo platintojams R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį į Seimo priimtą ir atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandymai iškraipyti istorinę atmintį yra apibrėžti kaip viena iš informacinių grėsmių Lietuvos nacionaliniams saugumui.

„Kultūriniai mainai ir grynojo meno bei kultūros sklaida yra labai svarbi ir remtina, tai vyksta, ir jokių prieštaravimų nesulaukia. Tačiau negalime užmerkti akių, kad informaciniai karai yra oficiali kaimyninės nedemokratinės šalies strategija ir jiems pajungiamos pačios įvairiausios priemonės“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot Seimo narės, Vladimiro Putino pagyros filmo kūrėjams ir tuo pat metu Rusijoje inicijuota peticija prieš kino filmą „Vikingas“, jau savaime turėtų atkreipti dėmesį, kad tai veikiausiai yra ne tiek kino, kiek politinis projektas.

„Rusijos Federacijos vadovybės sisteminis dėmesys istorinei asmenybei, kuri yra šio kino filmo pagrindinis herojus, gali būti sietina ir su siekiu pateisinti Krymo, Ukrainos valstybės teritorijos dalies, aneksiją ir per atitinkamą naratyvą visuomenės sąmonėje įtvirtinti „istorinį ir teisėtą“ Krymo priklausymą Rusijai, o ne Ukrainai. Kad tai nėra tiesiog eilinis kino filmas, rodo ir Lietuvoje neįprasta praktika skatinti moksleivius organizuotai vykti į filmo peržiūras mokykloms pateikiant finansiškai palankius pasiūlymus. Taip nusitaikyta į pačią pažeidžiamiausią auditoriją, vaikus, kurie negali kritiškai įvertinti ir savarankiškai išanalizuoti jiems rodomo turinio“, – komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kino filmų platintojo vadovybei skirtame laiške Seimo narė paprašė itin atidžiai įvertinti rusiškos kilmės medžiagos turinį, vadovaujantis ne vien komercinės naudos, bet ir istorinės atminties bei tiesos kriterijais.

Informacijos šaltinis – Tsajunga.lt portalas.

2017.01.25; 06:31