Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 14 d. (PAP-ELTA). Interviu leidiniui „Sieci“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija, nepaisydama net ir Europos Komisijos sprendimo, nesutiks panaikinti Ukrainos grūdų įvežimo į Lenkiją blokados po rugsėjo 15 d.
„Akivaizdu, kad mes nuosekliai remiame Ukrainą, kuri ginasi nuo Rusijos agresijos. Bet svarbiausia mūsų pareiga – rūpintis Lenkijos Respublikos interesais. Taigi, ginti vidaus rinką ir Europos Sąjungos rinką, kuri prasideda pas mus. Taip pat esame suinteresuoti, kad būtų pripažinta istorinė tiesa valstybių santykiuose“, – atsakė A. Duda. Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Prezidentas taip pat buvo paklaustas apie Tarptautinės politikos biuro vadovo Marcino Przydacziaus žodžius, kad esą Kyjivas nepakankamai vertina Lenkijos pagalbą. „Ministras nereikalavo, kad mūsų draugai iš Ukrainos kiekvieną dieną žiniasklaidoje sakytų: „Ačiū, ačiū, ačiū“. Labai dažnai tai girdime iš paprastų žmonių ir tai didžiai vertiname. Tačiau tikimės Ukrainos valdžios supratimo tam tikrais klausimais, supratimo, kad ir mes turime savo interesų ir įsipareigojimų“, – pareiškė A. Duda.
Prezidentas pripažino, kad su tuo supratimu „būna visaip“. „Mes nepamirštame, kad jų situacija yra ypatinga. Todėl kartais reikia jiems pasakyti: mes suprantame, kad jūs kovojate, bet atminkite, kad mes taip pat gyvename šalia ir taip pat turime įsipareigojimų Lenkijos visuomenei”, – pridūrė jis.
Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Antradienį Seimo narys Matas Maldeikis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą rinkimų metu nepateikti šeimos turto deklaracijos. Visgi, komisijai adresuotame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, parlamentaras nurodo, kad prezidentas jau pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas. Pasak M. Maldeikio, kitaip nei reikalauja įstatymas, G. Nausėda nedeklaravo turimų ryšių su įmonėmis, kurioms po 2019 m. rinkimų liko skolingas per 40 tūkst. eurų. Todėl M. Maldeikis paragino VTEK konstatuoti pastarąjį pažeidimą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, antradienį šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui užsiminus apie ketinimus kreiptis į VTEK dėl ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio, M. Maldeikis savo ruožtu parašė pranešimą komisijai. Kaip nurodoma rašte, Seimo nariui abejonių sukėlė tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos sprendimas, pasinaudojant teisine spraga, nedeklaruoti šeimos turto. Todėl, akcentavo jis, klausimai, kokiomis lėšomis G. Nausėda padengė savo kampanijos išlaidas ir ar grąžino visas skolas, lieka neatsakyti.
Tačiau laiške VTEK prašoma ne tik įvertinti situaciją, bet ir pripažinti, kad prezidentas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, mat, pasak M. Maldeikio, Daukanto aikštės lyderis nedeklaravo turimų sąsajų su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kuriems po rinkimų liko įsiskolinęs.
Konservatorius, remdamasis viešojoje erdvėje skelbta informacija, aiškina, kad G. Nausėda po pergalingų 2019 m. rinkimų liko įsiskolinęs apie 40 tūkst. eurų įvairiems reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų tiekėjams. Tuomet pranešta, kad šalies vadovas šias skolas apmokės iš asmeninių lėšų.
M. Maldeikis pastebi, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas įpareigoja deklaruojantįjį nurodyti privačius savo ar sutuoktinio ryšius su kitais fiziniais asmenimis ar verslais, jeigu su jais yra sudaromas didesnės nei 3 tūkst. eurų vertės sandoris. Todėl, pasak Seimo nario, prezidentas turėjo atnaujinti savo deklaraciją, nurodant ryšius su įmonėmis, kurioms įsipareigojo iki 2019 m. pabaigos, laikantis mokėjimo grafiko, grąžinti skolas.
„Tai reiškia, kad Prezidentas Gitanas Nausėda privalėjo deklaruoti savo privačius interesus arba atnaujinti deklaraciją, nurodant turimus ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, sudarius sandorius, susijusius su rinkimų kampanijos įsiskolinimais, tačiau to nepadarė“, – rašoma kreipimesi į VTEK ir nurodoma, kad G. Nausėda 2021 m. gegužės 18 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodo tokių ryšių.
G. Nausėda: nežinau, ką jie tikisi rasti
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas G. Nausėda teigė nesuprantąs, kokiu tikslu M. Maldeikis kreipėsi į VTEK. Šalies vadovas tikino paviešinęs visas reikiamas turto deklaracijas. Todėl, Daukanto aikštės lyderio supratimu, konservatoriaus iniciatyva yra reakcija į jo patarėjo prašymą VTEK ištirti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusius ministrus.
„Tiesą sakant, nelabai žinau, dėl ko jie ten kreipėsi ir ką jie ten tikisi rasti. Mano deklaracijos yra pateiktos jau daugybę metų. Jeigu jose būtų kažkas netvarkoje, turbūt ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų atkreipusi dėmesį“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, čia tiesiog norėta mane pripliusuoti prie kompanijos, kad būtų drąsiau“, – pajuokavo šalies vadovas.
Klausimai dėl kampanijos finansų keliami nebe pirmą kartą
Seimo valdantieji nebe pirmą kartą kelia klausimus dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo. Apie tai užsiminta diskutuojant dėl parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo. Į šalies vadovo sąžiningumą apeliavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos kalbėjęs apie visos politinės sistemos perkrovos poreikį. Politikas pažymėjo, kad nei Seimas, nei visuomenė iki šiol nesulaukė jokio paaiškinimo iš Daukanto aikštės dėl 2019 m. prezidentinės kampanijos išlaidų.
„Iki šiol nesulaukėm ir Prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes suprask, to daryti teisiškai neprivaloma“, – aiškino konservatorių pirmininkas.
Pats šalies vadovas tuomet stebėjosi dėmesio centre atsidūrusiu jo kampanijos finansų klausimu. Šalies vadovas teigė nesuprantąs, kodėl jam reikia pasiaiškinti – G. Nausėda pažymėjo, kad jis rinkiminės kampanijos metu išleido perpus mažiau lėšų nei jo oponentai.
„Tai, kad prezidentas išleido rinkimų kampanijai dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas – jam reikia aiškintis. Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas, gerokai didesnes, taškė pinigus į dešinę ir į kairę – jiems tai nekelia klausimų ir tada aiškintis turiu aš, kadangi išleidau mažai pinigų, o jie, kadangi leido pinigus dosniai ir laisvai, aiškintis neturi“, – komentavo G. Nausėda.
Tuo metu į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės postą kandidatuojanti Lina Petronienė, klausiama, ar tapusi komisijos vadove pradėtų tyrimą dėl 2019 m. G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo, nurodė, kad tai būtų kolegialus VRK sprendimas.
Į VTEK kreipėsi ir prezidento patarėjas
Antradienį VTEK gavo ir prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono kreipimąsi dėl į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsipainiojusių ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.
„Prezidentas, kalbėdamas praeitą savaitę, labai aiškiai įvardino VTEK kaip vieną iš aiškiausių sprendimų. Pasižiūrėjau į jų nuostatas, jie iš tiesų galėtų reaguoti ir be jokio atskiro kreipimosi, vien reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją – jos yra daugiau negu reikia“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
Tyrimų gali ir nebūti: galioja 3 metų senaties terminas
Visgi, vertindamas tiek F. Jansono, tiek M. Maldeikio raštus, komisijos Gediminas Sakalauskas teigė, kad komisija gali nutarti ir netirti šių skundų. Pasak jo, įstatymas numato, kad VTEK netiria atvejų, kurie įvyko anksčiau nei prieš 3 metus. Piniginiai ženklai. Slaptai.lt nuotr.
„Vertintume (G. Skaistę ir S. Kairį – ELTA) kaip buvusius tarybos narius. (…) Mus riboja įstatymo senaties terminas – trys metai“, – pažymėjo jis.
„Jei praėjo trijų metų senaties terminas, tyrimai dažniausiai nepradedami“, – patvirtino jis.
Analogiškai būtų vertinamas ir M. Maldeikio skundas.
„Logiška, kad tos aplinkybės viršija trejų metų senaties laikotarpį“, – situacijos aplinkybes komentavo G. Sakalauskas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto tarybos frakcija „Laisvės ir teisingumas“ kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais kreipėsi į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas prašydami pradėti tyrimus dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų laiku nedeklaruojant artimų santykių su architekte, kurios įmonės gaudavo pelningus užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės, bei galimų protekcijų ir korupcijos.
„Nevertiname R. Šimašiaus asmeninio gyvenimo peripetijų, tačiau jis eina Vilniaus mero pareigas ir dėl to kyla rimtų įtarimų dėl jo netinkamo viešųjų ir privačiųjų interesų laikymosi, elementarių sąžiningumo ir skaidrumo principų negerbimo bei dėl galimų korupcinių schemų proteguojant savo sutuoktinę Gilmą Teodorą Gylytę ir jos įmonę UAB „DO architects“.
Pirma, niekam nekyla abejonių, kad santykiai neatsiranda per vieną diena, kaip ponas Šimašius bandė aiškinti. Taigi kyla natūralūs klausimai – kiek laiko buvo slepiami mero R. Šimašiaus santykiai su nauja žmona bei kokia įtaka buvo daroma jo dabartinės žmonos įmonei laimint viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje? Pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašius pastaraisiais metais gyveno nuolatiniame interesų konflikte nedeklaruodamas savo artimų santykių ir tokiu būdu galėjo daryti netiesioginę įtaką dabartinės žmonos naudai.
Antra, mūsų frakciją pasiekė informacija, kad savivaldybėje galimai viešėjo korupcinė schema, kurios pagalba galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba proteguojant savo pasirinktus projektuotojus, sudarant jiems išskirtines sąlygas laimėti neskaidrius konkursus, todėl tokiomis aplinkybėmis išsamus tyrimas būtinas.
Trečia, pažymėtina, kad ir R. Šimašiaus naujos sutuoktinės pusbrolis Benediktas Gylys per savo paties paramos fondą BGF taip pat turėjo ryšių su Vilniaus miesto savivaldybe ir jos kontroliuojama VšĮ „Go Vilnius“. Nors ir gerokai pavėluotai, bet ryšys su nauja žmona jau deklaruotas, tačiau apie sutuoktinės pusbrolį Benediktą Gylį dar niekur neužsimenama, kai tuo tarpu jis buvo didžiausias R. Šimašiaus rinkiminės kampanijos rėmėjas. Taigi, panašu, kad R. Šimašius yra įsivėlęs į giminystės verslo UAB, kuriame buvo sudarytos palankios sąlygos galimai naudotis mokesčių mokėtojų pinigais asmeninei naudai per būsimą sutuoktinę gauti, bet ir gauti naudą rinkimų metu”, – sako Ž. Šilgalis.
Jo teigimu, jau žinomi faktai rodo, kad R. Šimašius, nevengęs kaltinti įvairių politinių oponentų, pats ciniškai naudojosi savo tarnybine padėtimi, toleravo nepotizmą bei galimai pažeidinėjimo įstatymus. Primintina ir tai, kad Vilniaus meras aktyviai gindamas partnerystės įstatymo būtinumą argumentuodavo, jog tai svarbu ir dėl to, jog būtų galimybės žinoti apie artimus ryšius juos deklaruojant bei tuo būdu išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų, tačiau pats šito nepaisė. R. Šimašiui derėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų“ – Vilniaus miesto tarybos frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Valstiečių ir žaliųjų partijos narių taryboje vardu ragina frakcijos narys Ž. Šilgalis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Rasa Juknevičienė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami pradėti tyrimą dėl bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininko ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininko Dariaus Gudelio padaryto galimo Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.
„Per pastarąsias savaites paaiškėjo informacija apie nedeklaruotus D. Gudelio susitikimus Vyriausybėje bei kilo pagrįstų klausimų dėl skaidrumo organizuojant viešojo sektoriaus viešinimo konkursus. Besiaiškinant aplinkybes kyla dar daugiau neaiškumų, ar D. Gudelis nesinaudojo ryšiais su valdžios atstovais savo privatiems interesams tenkinti? Abejones sustiprina tai, kad D. Gudelis nėra pateikęs savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, nors pagal įstatymą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos praktiką turėjo tai padaryti. Todėl kreipiamės į VTEK, kad ši pradėtų tyrimą, ar D. Gudelis nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo“, – teigia Seimo narys A. Anušauskas.
Pasak Seimo narių, nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 metų lapkričio vidurio D. Gudelis užėmė VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovo pareigas.
„Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikytini ir lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gaunančiose viešosiose įstaigose ir asociacijose dirbantys bei administravimo įgaliojimus turintys asmenys. Taigi šiems asmenims galioja minėtame teisės akte nustatytos pareigos, tarp kurių – ir viešų bei privačių interesų deklaravimas“, – pažymi Seimo narė R. Juknevičienė.
Parlamentarų duomenimis, 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybė krepšinio klubui „Rytas“ (VšĮ „Krepšinio rytas“) skyrė per 1 mln. 150 tūkst. eurų, o 2018 m. – daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų paramos.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Prasidedančios Seimo sesijos proga TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipiasi į valstybės vadovus ir visuomenę, kviesdamas „atsisakyti autoritarinių iniciatyvų, nepamatuotų ir žalingų Lietuvai pseudoreformų bei sugrįžti prie konstruktyvaus Lietuvos žmonių problemų sprendimo kelio“.
„Esame pasirengę geranoriškai ir konstruktyviai dirbti bei prisidėti rengiant ir paremti reikalingas Lietuvai reformas, kaip kad šioje Seimo kadencijoje prisidėjome prie urėdijų reformos bei nacionalinio susitarimo dėl gynybos“, – bendram darbui telkia Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.
Jis pabrėžia atsakingą požiūrį į ateinančių metų biudžeto svarstymą ir priėmimą; problemų, susijusių su etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimu, sprendimą; rajonų ligoninių tinklo pertvarkos, numatančios dalies iš jų panaikinimą, atšaukimą.
Tai akcentuojama TS-LKD partijos pirmininko, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio paskelbtame Atvirame laiške valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“. Šis laiškas adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.
„Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka – gyventojai nori žinoti, kad ne krizės metu svarbiausi sprendimai valstybėje nebus lengvai keičiami. Tačiau tam reikalinga valdžia, kuri supranta tenkančią atsakomybę, mato savo partinį gyvavimo laikotarpį ilgiau negu vieną rinkimų sezoną. Deja, tokia valdžia Lietuvą valdo retai“, – sakoma laiške.
Pasak G. Landsbergio, netrukus prasidėsianti Seimo rudens sesija suteikia progą sugrįžti prie svarbiausių Lietuvos žmonėms problemų sprendimo. Tačiau valdančiosios daugumos bei Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės elgesys pastarojoje Seimo sesijoje, jo nuomone, nesuteikia daug optimizmo dėl geranoriško ir konstruktyvaus dabartinės valdžios ir Vyriausybės pasiryžimo spręsti visuomenei aktualias problemas. „Priešingai, iki šiol matėme sistemines pastangas varžyti opozicijos demokratines teises bei spręsti ne žmonių, bet valdančiosios daugumos lyderių asmenines problemas, naudojantis valstybės ir valdžios resursais. Tokių veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime“, – pabrėžia G. Landsbergis.
Laiškas
Atvirame laiške konservatorių lyderis reikalauja „sistemiškai ir konstruktyviai spręsti visuomenės ir opozicijos nepasitikėjimo dėl šališkumo ir neobjektyvumo sulaukusios Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės klausimą dėl tolesnio darbo, artėjant net trejiems svarbiems rinkimams“.
Konservatoriai taip pat kviečia geranoriškai spręsti dėl „Agrokoncerno” advokato ir neturtinių teisių valdytojo žmonos, VRK narės, Jonės Valčiukienės, kuri VTEK pripažinta pažeidusi viešuosius ir privačiuosius interesus, tolesnio darbo VRK.
Atvirame laiške siūloma atsisakyti ir sustabdyti į autoritarizmą vedančias įstatymų leidybos iniciatyvas bei abejones keliančias valstybės įmonių iniciatyvas.
„Šiuo metu Seime valdančiųjų yra užregistruotos ir pateiktos antikonstitucinės iniciatyvos, kurios ne tik uždraustų būsimuose Seimo rinkimuose kandidatuoti vienos iš opozicinių partijų lyderiui G. Paluckui, tačiau taip pat, pažeidžiant lygiateisiškumo principus, perskirstytų esamą politinių partijų finansavimą, kuris remiasi gautu visuomenės pasitikėjimu rinkimuose, vietoj to apdovanojant valdančiosios daugumos partijas bei jų rėmėjus opozicijos finansavimo sąskaita. Dideles abejones dėl galimo valdžios spaudimo bei persekiojimo kelia ir prieš kitą opozicinės partijos pirmininką – E. Gentvilą – valstybės įmonės pateiktas daugiamilijoninis teisminis ieškinys“,- teigiama laiške.
Jame pažymima, kad visuomenei bei ekspertams kyla pagrįstų abejonių dėl Premjero S. Skvernelio „jau dabar naudojamo administracinio resurso savo paslėptai ir nepaskelbtai asmeninei Prezidento rinkimų kampanijai vykdyti“.
„Demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui rinkimų kampanijos skaidrumu nebūtų gerai, jeigu kandidatas į prezidentus tuo pat metu būtų ir premjeras. Todėl premjeras turėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, pavyzdžiui, išeidamas ilgalaikių atostogų ir kandidatuodamas kaip eilinis Seimo narys“, – mano konservatoriai.
Jie ragina premjerą S. Skvernelį iki spalio mėnesio apie savo sprendimą dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbti viešai.
Įvertinant didėjančius pavojus, kuriuos nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kelia vis plačiau ir efektyviau naudojamos hibridinių karų priemonės, konservatoriai ragina skubiai iki 2019 sausio 1 d. parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
Laiške taip pat raginama atsisakyti neapgalvotų populistinių bei antikonstitucinių iniciatyvų, kurios kelia grėsmę šalies demokratiniams ir konstituciniams pamatams. „Tokiomis iniciatyvomis ir grėsmėmis matome siūlomus sprendimus dėl referendumo kartelės sumažinimo bei siūlomo referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo“, – pažymi G. Landsbergis.
Politikas taip pat kalba apie, jo nuomone, neparengtas ir Lietuvos žmonėms kenksmingas reformas, kurias siūlo kartu koreguoti.
Svarbiausiu rudens politinio sezono įvykiu bus 2019 m. šalies biudžeto svarstymas ir priėmimas. „Šis biudžetas bus svarbus dar ir tuo, kad tai bus pirmasis biudžetas po vasarą patvirtintos mokestinės reformos. Tai reikš, kad 2019 m. dėl abejotino būtinumo reformos šalies biudžetas praras net 300 mln. eurų lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos viešųjų paslaugų kokybės gerinimui, tarp jų ir mokytojų, medikų, policininkų, tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui. Reikšdami nepritarimą minėtai reformai, siūlome tartis tiek ir dėl mokestinių reformų stabdymo arba jų įgyvendinimo nukėlimo galimybės, tiek ir dėl to, kaip šį biudžetą paversti socialiai orientuotu ir leidžiančiu sparčiai gerinti viešųjų paslaugų kokybę, ypač regionuose“, – sako G. Landsbergis.
Jis kviečia atvirai pripažinti, kad perėjimui prie mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugelis mokytojų ir mokyklų vadovų iki šiol yra palikti nežinioje.
„Atsispyrus nuo drąsaus klaidos pripažinimo galima imtis korekcijų, kurios leistų tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Pirmasis tikslas tokioje pertvarkoje turėtų būti aiškus užsibrėžimas, kad nė vienam mokytojui algos negali mažėti. Jeigu tai reikalauja papildomų biudžeto asignavimų, kviečiame sėsti ir kartu ieškoti reikiamų lėšų net ir dabartiniame šalies biudžete. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti nubrėžtas aiškus planas, kaip, kiek ir kada didės mokytojų algos. Mūsų siūlymas yra politikams aiškiai sutarti, kad kaip Vakarų valstybėse, taip ir Lietuvoje mokytojų algos turi būti 30 proc. didesnės nei šalies vidutinis darbo užmokestis. Tik toks reikšmingas mokytojų algų pakėlimas gali išspręsti mokytojo profesijos prestižo klausimą ir pritraukti naujų pedagogų į švietimo sistemą“, – mano opozicinė partija.
Sutikdami su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimams, konservatoriai mato „nerimą keliantį valdančiosios daugumos ir ministro Aurelijaus Verygos entuziazmą visgi imtis masinio rajoninių ligoninių naikinimo ir reorganizavimo“.
„Siūlome atsisakyti iki šiol padarytų sprendimų, kuriais siekiama rajoninių ligoninių uždarymo arba reorganizavimo. Patį sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos procesą siūlome pergalvoti ir pradėti iš naujo. Jis turėtų vykti objektyviai įvertinant kiekvienos gydymo įstaigos pajėgumus teikti reikiamas paslaugas gyventojams, priežastis, kodėl ligoninei sekasi prasčiau, pacientų poreikius, derantis su gydymo įstaigų atstovais dėl geriausių kelių, kaip jas pertvarkyti“, – siūloma laiške.
Jame konservatoriai kviečia valstybės vadovus ir visuomenę „nedelsiant stabdyti demokratiją griaunančias iniciatyvas bei spręsti Lietuvos žmonėms neigiamas pasekmes sukėlusių reformų problemas“.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ne vieną kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija prakalbo apie galimą apkaltą R. Karbauskiui.
Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad pro pirštus R. Karbauskio pažeidimų negalima pražiūrėti, nes pažeidimai, pasak politiko, jau tampa sistema.
„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – kalbėjo J. Olekas.
Trečiadienį VTEK nusprendė, kad R. Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius. Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Tyrimo duomenimis, politikas numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš „Agrokoncerno“ – R. Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, tačiau deklaravo tik šiemet sausį.
Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.
Po trečiadienį paskelbtos išvados R. Karbauskis sakė neketinantis skųsti VTEK sprendimo, nes žino, kad pavėlavo deklaruoti ir dėl to atsiprašo.
„Tikrai neskųsiu, aš žinau, kad pavėlavau deklaruoti. (…) Mano interesai visi deklaruoti, šiuo atveju deklaruotos ir įmonės, ir mano vaikai. Yra tik klausimas, kad ne laiku. Tai atsiprašau (…)“, – trečiadienį komentuodamas VTEK sprendimą žurnalistams sakė R. Karbauskis.
