Iohannis

Trumposios naujienos

Sekmadienį Rumunijos prezidento rinkimų antrasis ratas neatnešė staigmenų – įtikinamą pergalę iškovojo dabartinis valstybės vadovas Klausas Iohannis.
 
Rumunijos vertinimų ir strategijos instituto (IRES) surengtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, per lemiamą balsavimą 60 metų etninis vokietis Klausas Iohannis (Nacionalliberalų partija – NLP) surinko 66,5 proc. balsų, o jo varžovė, Socialdemokratų partijos (SDP) lyderė Viorica Dancila – 33,5 proc. Balsuoti atėjo 49,84 proc. užregistruotų rinkėjų.
 
Tad K. Iohannis perrinktas Rumunijos prezidentu dar vienai penkerių metų kadencijai. Pasak stebėtojų, galima teigti, kad šalies proeuropietiškos politinės jėgos nugalėjo nacionalines populistines.
 
K. Iohannis per visą kampaniją elgėsi kaip nugalėtojas ir atrodė kaip stiprus kandidatas, kas tikriausiai padarė įspūdį daliai rinkėjų. Vis dėlto jam buvo priekaištaujama dėl pasyvumo, pasipūtimo, ankstesnių rinkimų pažadų nevykdymo. Net Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rinkimų pirmajam ratui skirtą straipsnį apie jį pavadino „Didvyris, kuris patyrė nesėkmę, bet vis dėlto nugalės“.
 
V. Dancila Rumunijos politinėje scenoje pasirodė 2018 metais kaip ministrė pirmininkė ir iškart sulaukė  kaltinimų nekompetentingumu ir patyčių dėl to, kad rumuniškai kalba su klaidomis, nemoka užsienio kalbų ir neskoningai rengiasi. Pastangos sukurti „žmogiškos“ politikės, suprantančios rumunų reikmes, pasiaukojamos motinos ir žmonos įvaizdį veikiau paliko silpnumo įspūdį.
 
Rumunijoje reiškiama nuomonė, kad K. Iohannio ambicijos kur kas didesnės nei antrasis prezidento mandatas. Pasak apžvalgininkų, valstybės vadovas siekia įeiti į istoriją kaip Rumunijos išvaduotojas nuo komunizmo. Per paskutinį susitikimą su rinkėjais jis pareiškė, jog „SDP viešpatavo Rumunijos politinėje scenoje su nedidelėmis išimtimis 30 metų nuo to laiko, kai mes atsikratėme komunizmo, bet nuo visų komunistų mes neatsikratėme“.
 
„Lapkričio 24-ąją mes su šampanu aikštėse švęsime K. Iohannio pergalę antrajame rate ne prieš V. Dancilą, o prieš raudonąjį marą, – rašė apžvalgininkas Ionas Cristoiu. – Komunizmas Rumunijoje žlugo praėjus 30 metų po komunizmo žlugimo Rytų Europoje“.
 
Neabejojama, kad per antrąją K. Iohannio kadenciją Rumunijos ryšiai su ES ir NATO pasidarys dar glaudesni  ir kad šalis dar energingiau ragins stiprinti rytinį Aljanso sparną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 08:06
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos ir Rumunija nepritaria Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui, šalys taip pat prieštarauja ir kitiems Rusijos bei jos partnerių projektams energetikos srityje, teigiama bendrame JAV ir Rumunijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Klauso Iohannio pranešime.
 
„Jungtinės Valstijos ir Rumunija pripažįsta, kad energetinis saugumas yra dalis nacionalinio saugumo. Pabrėžiame, kad prieštaraujame „Nord Stream 2“ ir kitiems projektams, kurie mūsų sąjungininkus ir partnerius daro priklausomais nuo rusiškų energijos išteklių“, – sakoma D. Trumpo ir K. Iohannio pranešime, kurį išplatino Baltieji rūmai.
 
Pasak prezidentų, Europos energetinę nepriklausomybę gali sustiprinti būtent Rumunijoje esančios gamtinių dujų atsargos.
 
„Rumunijos gamtinių dujų atsargos gali užtikrinti mūsų šalių gerovę ir Europos energetinę nepriklausomybę. JAV ir Rumunija aptars, kaip galima būtų pagerinti investicinį klimatą Rumunijoje, kad tai atneštų naudos abiem šalims. Taip pat raginame mūsų pramonės bendroves glaudžiai bendradarbiauti, siekiant Rumunijos branduolinės energetikos tikslų“, – teigė D. Trumpas ir K. Iohannis.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 14:54