Lietuvių kalbos išdavystė
Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui.
Po svarstymo dokumentą palaikė 83 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 7 parlamentarai. Jo laukia dar viena – galutinė priėmimo stadija. Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus įstatymą, dokumentuose galėtų atsirasti W, X, Q raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis.
Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Remdama projektą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pateikė naujausią statistiką: 2020 metais teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius, 2021 metais patenkinti 45 prašymai, šiuos metus pasitikome su neišnagrinėta 21 byla.
„Projektas nenumato nieko naujo, ko neturėtume praktikoje. Jau šiandien teismai leidžia rašyti tas 3 raides, tiek tuos darinius, kurie nebūdingi lietuvių kalbai. (…) Tokie įrašai jau yra gyventojų registre, nekilnojamojo turto registre“, – sakė E. Dobrovolska.
Vertindama įstatymo projektą Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė sakė, kad tai „valstybės pagarbos ženklas tautinėms mažumoms“. Kunigas Robertas Grigas – tarp tų, kurie reikalauja nedarkyti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, įstatymo projektas nėra tobulas, o labiau kompromisinis, bet jis svarbus ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir Lietuvoje per amžius gyvenantiems kitų tautybių žmonėms.
Tuo metu Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis tvirtino, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris pasakytų, ar šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Mitingas, kurio dalyviai reikalauja apginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai Seimo narių vertybinės pozicijos parodymo diena, tai yra konstitucinių vertybių paliudijimo diena. Mano įsitikinimu, dabartinės mūsų abėcėlės nereikia pildyti, „turtinti“, – tvirtino projektą kritikavęs Seimo narys Stasys Tumėnas.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą inicijavo 70 parlamentarų dar 2017 metais.
Alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas jau daugiau nebebus svarstomas Seime. Antradienį parlamentarai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui jį atmesti.
Šiame projekte buvo numatyta galimybė vardus ir pavardes papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Tokį siūlymą sukritikavusi teisingumo ministrė E. Dobrovolska sakė, kad įrašas kitame puslapyje – tai nėra kompromisas, tai butaforija, nes tai būtų neoficialus įrašas.
