Miškai – mūsų turtas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Glazgas, lapkričio 2 d. (dpa-ELTA). Pasaulio klimato viršūnių susitikime Glazge daugiau kaip 100 šalių įsipareigojo iki 2030 metų sustabdyti miškų ir kitų landšaftų naikinimą. Tai vėlų pirmadienio vakarą pranešė JT konferencijai pirmininkaujanti britų vyriausybė. Susitikime dalyvaujančioms šalims priklauso 85 proc. viso pasaulio miškų ploto – apie 34 mln. kvadratinių kilometrų.
Tarp jų yra valstybės su apskritai didžiausiais miškais – Kanada, Rusija, Brazilija, Kolumbija, Indonezija, taip pat Kinija, Norvegija ir Kongo Demokratinė Respublika. Planams įgyvendinti iki 2025 metų bus mobilizuota apie 12 mlrd. JAV dolerių (10,3 mlrd. eurų) viešųjų lėšų, taip pa 7,2 mlrd. dolerių privačių investicijų.
Miškai laikomi mūsų planetos plaučiais. Jie sugeria maždaug trečdalį žmogaus į aplinką išmetamų CO2 emisijų. Tačiau miškų plotų pavojingai mažėja. Kiekvieną minutę netenkama maždaug 27 futbolo aikščių dydžio teritorijos, sakoma pranešime. Britų premjeras Borisas Johnsonas apie miškus kalbėjo kaip apie „gamtos katedras“ ir pabrėžė: „Jie būtini mūsų išlikimui“.
Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris pirmą kartą Aljanso istorijoje vyko per saugaus ryšio vaizdo konferenciją. Susitikimas buvo skirtas aptarti Aljanso atsaką į koronaviruso (COVID-19) pandemiją, situaciją Irake, Afganistane, NATO vaidmenį Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis apie Rusiją, ginklų kontrolę, santykius su partneriais.
Pagal pranešimą, ministrai pabrėžė, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje NATO įsipareigojimai nesikeičia – Aljansas išlaiko veiklos tęstinumą ir toliau įgyvendina kolektyvinės gynybos, atgrasymo, krizių valdymo funkcijas, tęsia dalyvavimą stabilumo užtikrinimo ir mokymų operacijose. NATO priešakinės pajėgos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Baltijos oro policijos misija toliau vykdo veiklą.
L. Linkevičius pareiškė užuojautą labiausiai koronaviruso paveiktiems sąjungininkams – Italijai, Ispanijai – ir padėkojo paramą teikiančioms NATO narėms.
Ministras pabrėžė, kad Aljansas, nepaisant nieko, turi toliau patikimai užtikrinti savo misijų saugumą, tęsti operacijas, vykdyti savo įsipareigojimus. Tai pasakytina ir apie misijas Irake, Afganistane, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Lietuva toliau tęs savo dalyvavimą ir įsipareigojimus.
„Esame dėkingi Kroatijos ir Vokietijos karo medikų komandai, kuri atvyko į Lietuvą su specialia įranga. Lietuva savo ruožtu ir toliau užtikrina visą priimančiosios šalies paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO sąjungininkų kariams“, – sakė L. Linkevičius.
Ministras pasveikino naujausią Aljanso narę Šiaurės Makedoniją, kuri oficialiai tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare kovo 27 dieną ir balandžio 2 dieną pirmą kartą dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kaip visateisė narė.
„Šiaurės Makedonijos įstojimas į NATO užbaigė dvidešimt metų trukusį „Vilniaus dešimtuko“ procesą, ir tuo pačiu tai rodo, kad NATO atvirų durų politika veikia“.
Įgyvendinant NATO lyderių susitikimo Londone priimtą sprendimą, užsienio reikalų ministrų susitikimo metu buvo oficialiai pradėtas NATO refleksijų procesas, kuriam vadovaus NATO generalinis sekretorius. Šiuo procesu siekiama didinti Aljanso vienybę ir solidarumą, ypatingą dėmesį skiriant transatlantiniam ryšiui, plėsti politines konsultacijas ir koordinavimąsi tarp NATO narių, stiprinti Aljanso politinį vaidmenį.
Ministras pasiūlė visiems sąjungininkams naudotis Lietuvos patirtimi kovojant su melagingomis žiniomis per platformą „Debunk“ („Demaskuok“), taip pat pabrėžė, kad būtina išlaikyti paramą Sakartvelui (Gruzijai) ir Ukrainai, siekiančioms euroatlantinės integracijos.
