iškastinis kuras

Trumposios naujienos

Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka

Malmė, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedijos policija pašalino kovotoją su klimato kaita Gretą Thunberg iš protesto vietos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas. Tai įvyko po kelių valandų, kai teismas skyrė jai baudą už nepaklusimą policijai per mitingą praėjusį mėnesį.
 
G. Thunberg ir dar penki asmenys buvo policijos išvežti per protestą prie Malmės uosto. Policija pranešė, kad „iš įvykio vietos buvo pašalinti šeši žmonės“, ir pridūrė, kad bus pranešta, jog jie „nevykdė policijos nurodymų“. Tai toks pats nusikaltimas, už kurį jai ką tik buvo skirta bauda.
 
Bauda nubausta G. Thunberg sakė, kad veikė iš būtinybės dėl visuotinio atšilimo, ir po kelių valandų prisijungė prie naujos protesto akcijos. 20-metė aktyvistė, tapusi su klimato kaita kovojančio judėjimo veidu, buvo apkaltinta sutrikdžiusi eismą ir atsisakiusi nutraukti birželį vykusį protestą Malmės uostamiestyje.
 
„Tiesa, kad tą dieną buvau toje vietoje, ir taip pat tiesa, kad gavau įsakymą, kurio nepaklausiau, bet noriu paneigti padariusi nusikaltimą“, – teisme sakė G. Thunberg, paklausta apie jai pateiktą kaltinimą. Ji teigė veikusi iš būtinybės, kurią kelia „klimato krizė“.
 
Per aplinkosaugos aktyvistų grupės „Reclaim the Future“ organizuotą mitingą bandyta užblokuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Malmės uosto protestuojant prieš iškastinio kuro naudojimą. „Mano nuomone, esame nepaprastoje situacijoje, ir dėl to mano veiksmas buvo teisėtas“, – po teismo sakė ji žurnalistams.
 
Po trumpo bylos nagrinėjimo teismas vis dėlto pripažino ją atsakinga ir skyrė 1500 kronų (144 JAV dolerių) baudą ir sumokėti dar 1000 kronų į Švedijos fondą nusikaltimų aukoms.
 
Ji buvo nuteistas už nusikaltimą, kuris gali užtraukti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet paprastai skiriama bauda
 
Po kelių valandų G. Thunberg prisijungė prie panašaus protesto, už kokį jau gavo baudą. Sėdėdama ant kelio į Malmės uostą ji iškėlė ženklą: „Blokuoju autocisternas“.
 
G. Thunberg išgarsėjo pasauliniu mastu, kai būdama 15 metų pradėjo „Mokyklų streiką už klimatą“ priešais Švedijos parlamentą Stokholme. Ji su maža jaunimo grupe įkūrė judėjimą „Penktadieniai ateičiai“, jis greitai tapo pasauliniu reiškiniu.
 
Be streikų dėl klimato kaitos, jauna aktyvistė nuolat smerkia vyriausybes ir politikus dėl netinkamo klimato problemų sprendimo. „Mes nelauksime, bet padarysime viską, ką galime, kad sustabdytume šią mūsų gyvenimus deginančią pramonę“, – sakė ji, aiškindama apie grupės planus tęsti pilietinį nepaklusnumą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.25; 00:30
Trumposios naujienos

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Šarme l Šeichas, Egiptas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį JT klimato konferencijoje sakė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikia dar skubiau atsisakyti iškastinio kuro.
 
„Rusijos karas tik dar labiau sustiprino būtinybę pasauliui atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – sakė J. Bidenas COP27 susitikime Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm el Šeiche.
 
J. Bidenas kalbėjo, kad klimato krizė kelia pavojų „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad JAV yra pasiryžusios mažinti anglies dioksido išmetimą.
 
„Klimato krizė susijusi su žmonių saugumu, ekonominiu saugumu, aplinkos saugumu, nacionaliniu saugumu ir pačia planetos gyvybe“, – sakė jis.
 
Pasak jo, JAV „yra pasiryžusios“ įgyvendinti savo įsipareigojimą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 50-52 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.
 
„Jungtinės Valstijos pasieks savo išmetamųjų teršalų tikslus“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad ir „kiekviena valstybė turi suaktyvinti savo veiksmus“ mažinant CO2 išmetimą, atnaujinti ir sustiprinti savo ambicijas klimato srityje, siekiant suvaldyti klimato atšilimą.
 
Kelias valandas praleidęs COP27 konferencijos vietoje ir grįždamas į lėktuvą „Air Force One“, kuriuo ketino toliau skristi į Kambodžoje vykstantį regioninį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą, paklaustas žurnalistų, kas galėtų įtikinti jo oponentus iš Respublikonų partijos sutikti finansuoti brangias klimato kaitos iniciatyvas, J. Bidenas atsakė: „Tikrovė“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Šernai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Helsinkis, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų ir didžioji jo dalis iškeliavo į Europos Sąjungą, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo duomenys.
 
Nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, tikėdamasis atkirsti Kremlių nuo finansinių išteklių šaltinių.
 
Anksčiau šį mėnesį ES susitarė stabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos, nuo kurios žemynas yra labai priklausomas, importo. Nors šiais metais blokas siekia dviem trečdaliais sumažinti gamtinių dujų tiekimą, embargas kol kas nėra planuojamas.
 
Ataskaitos duomenimis, per pirmąsias 100 karo dienų ES atiteko 61 proc. rusiško iškastinio kuro eksporto, kurio vertė – apie 57 mlrd. eurų.
 
Didžiausios importuotojos buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).
 
Pirmąją vietą Rusijos iškastinio kuro pajamose užima žalios naftos pardavimas (46 mlrd. eurų), toliau seka vamzdynais tiekiamos dujos, naftos produktai, suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir akmens anglys.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Net kai Rusijos eksportas gegužės mėnesį smarkiai krito, nes šalys ir bendrovės vengė jos tiekimo dėl invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų augimas toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.
 
CREA duomenimis, vidutinės Rusijos eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.
 
Olaf Scholz. LRT televizijos kadras

Kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją, padidino pirkimus iš Maskvos.
 
„ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – sakė CREA analitikas Lauris Myllyvirta.
 
Kadangi dauguma šių pirkimų yra momentiniai, o ne ilgalaikiai kontraktai, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti Rusijos energiją Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.
 
Jis paragino įvesti tokį embargą Rusijos iškastiniam kurui, kad „veiksmai atitiktų žodžius“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.13; 08:00
Trumposios naujienos

Greta Thunberg dalyvavo proteste Londone prieš bankų vaidmenį klimato krizėje. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Prieš JT klimato konferenciją Škotijoje švedų aktyvistė Greta Thunberg dalyvavo protesto akcijoje Londone, kurioje kritikavo pasaulio bankų vaidmenį per klimato krizę. Kartu su keliomis dešimtimis bendražygių ji penktadienį ragino bankus nutraukti aplinkai kenksmingų projektų, įskaitant iškastinio kuro gavybos, finansavimą.
 
18-metė G. Thunberg su savo rėmėjais protestavo prie „Standard Chartered“ būstinės Londone. Vienas plakatų skelbė „Jokių pinigų klimato chaosui! Nustokite finansuoti mūsų naikinimą“. Žinoma klimato aktyvistė kalbos nesakė, tačiau vėliau tviteryje kritikavo, kad „bankai vis dar didžiules pinigų sumas investuoja į iškastinį kurą ir taip destabilizuoja planetą ir rizikuoja žmonių gyvybėmis“.
 
Prieš sekmadienį Glazge prasidėsiančią pasaulio klimato konferenciją COP26  daugelyje šalių planuojami panašūs protestai. G. Thunberg, jos pačios teigimu, ketina dalyvauti „klimato teisingumo“ eitynėse Glazge kitą penktadienį.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.30; 06:30
Gordijo mazgas

Spartus atsinaujinančių išteklių vartojimo augimas ir iškastinio kuro nuosmukis lemia reikšmingus pokyčius pasaulio politikoje, tyrimo išvadose teigia speciali Tarptautinės atsinaujinančių išteklių agentūros (IRENA) komisija.

Vėjo jėgainės Žemaitijoje. Slaptai.lt nuotr.

Pokyčiai pakeis „pasaulio galių balansą, santykius tarp šalių, konfliktų riziką ir socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius geopolitinio nestabilumo variklius“, teigiama IRENA komisijos tyrimo išvadose.

Saulės, vėjo ir kitų rūšių atsinaujinantys ištekliai, iš kurių šiuo metu pagaminama apie penktadalis pasaulio energijos, auga sparčiau nei bet kuris kitas energijos šaltinis, rašoma ekspertų tyrime.

Tyrimą atlikusios komisijos pirmininkas ir buvęs Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras tikino, kad politikos pokyčiai, tikėtina, leis Kinijai aplenkti Jungtines Valstijas, sukels grėsmę nuo naftos priklausančioms Persų įlankos šalims ir padės skurdžioms Afrikos valstybėms užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.

„Sunku prognozuoti, kada tai įvyks, tačiau šie pokyčiai vyksta plačiu mastu ir gana sparčiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė O. Ragnaras.

Tyrimo, pavadinto „Naujo pasaulio“ („A New World“) vardu, išvados paskelbtos 9-ojoje IRENA Generalinėje asamblėjoje Abu Dabyje.

„Perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių yra varomas naujausių technologijų ir mažėjančių išlaidų. Atsinaujinantys ištekliai yra vis labiau konkurencingi“, – teigiama tyrimo išvadose.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tyrimas atskleidė, kad nuo 2009 m. elektros energijos iš saulės jėgainių kaina sumažėjo 75 proc., o iš vėjo jėgainių – 50 proc.

IRENA generalinis sekretorius Adnanas Aminas tikino, esą agentūros tyrimas parodė, kad iki 2020 m. „visos komercinės atsinaujinančių išteklių technologijos bus tokios pat kainos ar net pigesnės už iškastinį kurą“.

Pasak A. Amino, 2017 m. net 168 gigavatai (GW) elektros energijos buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių – dvigubai daugiau nei 2016 m.

Tačiau, perspėjo specialioji komisija, šalys, priklausomos nuo iškastinio kuro eksporto privalės keistis, norėdamos „išvengti rimtų ekonominių padarinių“.

Taip pat IRENA patikino, kad atsinaujinantys ištekliai leis stiprėti demokratijai pasaulyje, leisdami decentralizuoti energijos tiekimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.12; 05:00