Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį planuojama paleisti Pakistano parlamentą ir sudaryti technokratų vadovaujamą laikinąją vyriausybę – o ši prižiūrės rinkimus, kuriuose nedalyvaus populiariausias šalies politikas Imranas Khanas.
Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio šalyje tvyro politinė sumaištis, kai buvusi tarptautinio kriketo žvaigždė buvo pašalinta iš valdžios, o praėjusį savaitgalį jis buvo įkalintas už papirkinėjimą po kelis mėnesius trukusio susidorojimo su jo partija.
Pagal įstatymus rinkimai turėtų būti surengti per 90 dienų nuo parlamento paleidimo, tačiau nueinanti vyriausybė jau įspėjo, kad jie greičiausiai bus atidėti.
Netikėta koalicija, sudaryta iš paprastai nesutariančių dinastinių šalies partijų, kurios susivienijo, kad išvarytų I. Khaną, per 18 mėnesių valdymo nesulaukė didelio visuomenės palaikymo penktoje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje.
Nepaisant naujos Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, šalies ekonomika vis dar patiria nuosmukį, užsienio skola yra milžiniška, infliacija sparčiai auga, be to, plačiai paplitęs nedarbas – gamyklos nedirba, nes joms trūksta užsienio valiutos žaliavoms pirkti.
Susidorojimas su I. Khanu
Už bet kokių rinkimų Pakistane slepiasi kariuomenė, kuri nuo 1946 metų, kai šalis buvo sukurta po Indijos padalijimo, surengė mažiausiai tris sėkmingus perversmus.
2018 metais atėjęs į valdžią I. Khanas sulaukė nuoširdaus visuotinio palaikymo, tačiau analitikai teigia, kad tai įvyko tik su galingų šalies generolų palaiminimu – su kuriais, kaip pranešama, jis susipyko likus keliems mėnesiams iki nušalinimo. Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Vėliau jis surengė rizikingą pasipriešinimo kariškiams kampaniją, kaltindamas juos kišimusi į politiką ir net įvardydamas žvalgybos pareigūną, kaip atsakingą už pasikėsinimą nužudyti, per kurį lapkričio mėnesį jam buvo šauta į koją.
Jis darė spaudimą vyriausybei, kad ši surengtų pirmalaikius rinkimus, organizuodamas masinius mitingus ir atšaukdamas savo parlamento narius, tačiau galiausiai jo planas žlugo.
I. Khanas, kuriam pastaraisiais mėnesiais iškelta daugiau kaip 200 bylų, teigė, kad jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir skirti tam, kad užkirstų kelią jam dalyvauti rinkimuose.
Pirmasis jo trumpas sulaikymas gegužės mėnesį sukėlė kelias dienas trukusius ir kartais smurtinius protestus, kurių metu kilo beprecedentis pasipiktinimas kariuomene.
Į tai buvo atsakyta griežtu susidorojimu, kuris užgniaužė jo įtaką minioms. Tūkstančiai jo šalininkų buvo suimti (kai kurie iš jų vis dar kalėjime ir stos prieš karo teismą), o dauguma partijos lyderių areštuoti arba priversti slapstytis.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Per susirėmimus tarp Pakistano policijos ir nuverstojo premjero Imrano Khano rėmėjų sužeista daugiau kaip 100 pareigūnų, trečiadienį pranešė vietos policija. Nuo antradienio saugumo pajėgos yra apsupusios buvusio vyriausybės vadovo namą milijoniniame Lahorės mieste. Jos nori įgyvendinti I. Khano arešto orderį. Pamėginus sulaikyti buvusį premjerą, kilo susirėmimai su politiko šalininkais.
2022 metų balandį I. Khanas buvo nuverstas parlamentui pareiškus nepasitikėjimą juo. Opozicija, be kita ko, kaltino jį netinkamu ekonomikos valdymu. Politikui teisme pareikšti kaltinimai, be kita ko, dėl korupcijos, pinigų plovimo ir vienos teisėjos įžeidimo. 70-metis kelis kartus ignoravo kvietimą atvykti į teismą.
Policija prieš protestuojančius I. Khano rėmėjus panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Vietos žiniasklaida, remdamasi ligoninių duomenimis, pranešė apie aštuonis sužeistus demonstrantus.
I. Khanas antradienį vaizdo žinute kreipėsi į savo rėmėjus. Jie esą turį parodyti policijai, kad remia jį nepaisant arešto orderio ir galimo suėmimo.
Pastaruoju metu televizijos stotys, Pakistano žiniasklaidos institucijos sprendimu, laikinai negalėjo transliuoti politiko kalbų. I. Khanas prieš tai savo kalboje apkaltino įtakingą kariuomenę dalyvaujant sąmoksle prieš jį.
Per savižudžio išpuolį Pakistane, naujais duomenimis, žuvo 59 žmonės. EPA – ELTA foto
Islamabadas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Per savižudžio išpuolį mečetėje Pakistano šiaurės vakaruose, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 59 žmonės. Apie 150 tikinčiųjų per ataką Pešavaro mieste buvo sužeisti, agentūrai dpa sakė ligoninės atstovas.
Išpuolis surengtas griežto saugumo zonoje, kurioje yra ir daug policijos pastatų.
Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką. Praėjusių metų pabaigoje Pakistano Talibanas, kuris nėra priklausomas nuo Talibano vyriausybės kaimyniniame Afganistane, paskelbė nutraukiantis paliaubas su vyriausybe Islamabade. Nuo tada grupuotė prisiėmė atsakomybę už kelis išpuolius.
Vienas išpuolį per vidudienio maldą išgyvenęs policininkas Pakistano TV stočiai „Geo News“ sakė: „Tai buvo didelis sprogimas. Visur buvo matyti dūmai“. Gelbėtojai mėgino išlaisvinti griuvėsiuose įkalintus žmones. Išpuolio metu mečetėje buvo apie 300 žmonių.
Ligoninės po atakos paragino gyventojus aukoti kraujo. Didžioji aukų dalis buvo policininkai. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių prieš Pakistano saugumo pajėgas pastaraisiais metais.
Pakistane – potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Dešimtys milijonų žmonių Pakistane pirmadienį kovojo su didžiausiais per dešimtmetį musoniniais potvyniais: daugybė namų nunešti, dideli dirbamos žemės plotai sunaikinti, o pagrindinė šalies upė grasina išsiveržti iš krantų.
Klimato kaitos ministrė Sherry Rehman pranešė, kad trečdalis šalies teritorijos atsidūrė po vandeniu ir tai sukėlė „neįsivaizduojamo masto krizę“.
Pareigūnų teigimu, nuo birželio mėnesio, kai prasidėjo sezoninės liūtys, žuvo 1 061 žmogus, tačiau galutinis aukų skaičius gali būti didesnis, nes šimtai kaimų kalnuotoje šiaurėje buvo atkirsti nuo pasaulio po to, kai patvinusios upės nuplovė kelius ir tiltus.
Kasmetinis musonas yra labai svarbus drėkinant pasėlius ir papildant ežerus bei užtvankas visame Indijos subkontinente, tačiau jis gali atnešti ir nuostolių.
Šiais metais nuo potvynių nukentėjo daugiau kaip 33 mln. žmonių, t. y. kas septintas pakistanietis, pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo tarnyba.
„Aplink vienas didelis vandenynas, nėra sausumos, į kur būtų galima išpumpuoti vandenį“, – AFP sakė Sh. Rehman, pridurdama, kad ekonomikos nuostoliai taip pat bus pražūtingi.
Šių metų potvyniai prilygsta 2010 metų potvyniams, didžiausiems per visą istoriją, kai žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.
Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė tarptautinės pagalbos, o sekmadienį prasidėjo pirmieji pagalbos skrydžiai – iš Turkijos ir JAE.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, lapkričio 18 d. (dpa-ELTA). Pakistano parlamentas patvirtino naują kovos su žaginimu įstatymą, leidžiantį teismams įpareigoti kai kuriems nusikaltėliams atlikti cheminę kastraciją ir numatantį įsteigti specialius tribunolus, kad teismai būtų paspartinti.
Įstatymas numato cheminę kastraciją pakartotinai nusikaltusiesiems, grupiniame žaginime dalyvavusiems nusikaltėliams ir pedofilams – tokią bausmę žmogaus teisių grupės ir advokatai vadina žiauria.
Pagal įstatymą vyriausybinės agentūros tvarkys pažeidėjų duomenų bazę, o teismai turės išnagrinėti bylas per keturis mėnesius.
Pirmą kartą Pakistanas pritaikė įstatymą praėjusių metų gruodį prezidento įsakymu. Parlamentas jį patvirtino trečiadienį, tai iššaukė teisių apsaugos organizacijos kritiką ir teisininkų raginimus pakeisti bausmę.
Įstatymas laikomas nacionalinio pasipiktinimo kulminacija reaguojant į grupinį motinos išžaginimą jos vaikų akivaizdoje viename pagrindinių šalies greitkelių. Išžaginimas ir po to sekę aukšto rango policijos pareigūno kaltinimai aukai pernai sukėlė protestus ir raginimus internete priimti griežtą įstatymą.
Rytiniame Lahoro mieste buvo suimti du su byla susiję įtariamieji, jiems skirta mirties bausmė. Islamabade gyvenantis advokatas Rizwanas Khanas naująjį įstatymą pavadino „pernelyg supaprastintu sudėtingos problemos, reikalaujančios visapusiškai peržiūrėti visą baudžiamojo teisingumo sistemą, sprendimu“.
Dėl prastai atliekamų tyrimų, ydingos teisingumo sistemos ir socialinių tabu, atgrasančių aukas siekti teisingumo, Pakistane nuteisiama mažiau nei 3 proc. išžaginimu apkaltintų nusikaltėlių.
Pakistano policija vedasi suimtąjį. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
Kaip pranešė laikraštis „Dawn“, dingstį šiam sprendimui davė įtempta padėtis didžiausiuose šalies miestuose, kur šią savaitę vyko masiniai radikalios islamo organizacijos „Tehreek-e-Labaik“ šalininkų susirėmimai su policija.
Valdžios duomenimis, per riaušes Lahore, Islamabade, Pešavare ir kituose didmiesčiuose žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų – keli policininkai. 300 pareigūnų buvo sužeisti.
Ketvirtadienį Pakistano vyriausybė paskelbė, kad organizacija „Tehreek-e-Labaik“ uždraudžiama pagal kovos su terorizmu įstatymą.
Pakistano pietiniame Karačio didmiestyje sudužo iš Lahoro į Karačį skridęs „Pakistan International Airlines“ lėktuvas. Preliminariais duomenimis, lėktuvu skrido 107 žmonės, praneša šalies civilinės aviacijos institucija.
Pakistano televizijos šiuo metu rodo reportažus, kuriose matoma, kad laineris nukrito ant gyvenamųjų pastatų, o iš nelaimės vietos kyla tirštų dūmų kamuoliai.
„Lėktuvas sudužo Karačyje. Bandome patvirtinti keleivių skaičių, preliminariais duomenimis, tai yra 99 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai“, – teigė Pakistano civilinės aviacijos tarnybos atstovas Abdulas Sattaras Khokharas. Jis patvirtino, kad lėktuvas skrido iš Pakistano šiaurinio Lahoro miesto.
Civilinės aviacijos tarnybos teigimu, sudužo „Airbus A320“ laineris.
Keleivinis laineris sudužo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Pakistane atnaujinti komerciniai skrydžiai, kurie buvo uždrausti dėl koronaviruso pandemijos.
Pakistano karinė ir civilinė aviacija dažnai patiria įvairias nelaimes, neretai sudūžta lėktuvai ir sraigtasparniai.
2016 m. „Pakistan International Airlines“ lėktuvas užsiliepsnojo ore ir sudužo skrisdamas iš šalies šiaurės į sostinę Islamabadą. Per tą katastrofą žuvo daugiau nei 40 žmonių.
Šiuo metu daugelis pakistaniečių visoje šalyje rengiasi švęsti ramadano mėnesio pabaigą ir musulmonų švenčių pradžią, per kurias šalies gyventojai sugrįžta į savo gimtuosius miestus ir kaimus.
Pakistanas iškilmingai pasitiko su penkių dienų vizitu į šalį atvykusius Didžiosios Britanijos princą Williamą ir jo žmoną hercogienę Kate.
Ministras pirmininkas Imranas Khanas antradienį priėmė karališkąją pora savo rezidencijoje Islamabade. Vėliau antradienį numatyti ir pokalbiai su prezidentu Arifu Alviu bei jo žmona prezidento rūmuose.
Williamas ir Kate jau apsilankė vienoje mokykloje, kur kartu su vaikais pozavo nuotraukoms ir kalbėjosi su mokytojais. Kate vilkėjo tradicinį pakistaniečių apdarą kurtą. Pakistano užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vakare karališkoji pora dalyvaus jaunimo labdaros renginyje.
Manoma, kad Williamas ir Kate čia pasakys kalbą.
Pakistaną ir Didžiąją Britaniją jungia ilga bendra praeitis. 1947 metais įkurta šalis, kurioje dabar gyvena 200 mln. žmonių, kilo iš Britų Indijos kolonijos. Antroje XX amžiaus pusėje daug pakistaniečių emigravo į Didžiąją Britaniją. Čia jie dabar sudaro antrą didžiausią etninę mažumą po imigrantų iš Indijos.
Visa karališkosios poros kelionė vyksta laikantis griežtų saugumo priemonių.
Trečiadienį Williamas ir Kate vyks į Lahorę šalies rytuose. Čia numatytas apsilankymas XVII amžiaus mečetėje ir vienoje tvirtovėje. Ketvirtadienio vizito programoje – šiaurinis kalnų miestas Čitralis.
Iš viso karališkoji šeima Pakistane įveiks daugiau kaip 1 000 km. Čia ji nori „susitikti su kiek įmanoma daugiau pakistaniečių“, – sakoma rūmų pareiškime.
Pakistano žemėlapis
Pakistano premjeras Imranas Khanas apkaltino tarptautinę žiniasklaidą vadovaujantis dvigubais standartais – žiniasklaidos priemonės esą geriau nušviečia protestus Honkonge nei situaciją ginčijamame Kašmyro regione.
Šią savaitę sugrįžęs iš vizito Kinijoje, I. Khanas susirinkusiems rėmėjams Islamabade taip pat pareiškė, kad Honkongas „yra dalis Kinijos, o Kašmyras yra ginčijama teritorija“.
„Tarptautinėje žiniasklaidoje beveik nekalbama apie barbarizmą Kašmyre. Taigi, noriu iškelti šiuos dvigubus standartus į viešumą“, – kalbėjo I. Khanas.
Honkonge nuo birželio pradžios vyksta prodemokratiniai protestai, kuriuos sukėlė nepasitenkinimas dėl centrinės Kinijos valdymo ir brutalaus policijos susidorojimo su protestuotojais.
Tuo tarpu Indijos administruojamame Kašmyre pastaruosius du mėnesius buvo įvesta komendanto valanda ir smarkiai apribotas interneto bei mobilusis ryšys.
Pakistano premjeras tikino, esą Honkongo protestai neverti tokio žiniasklaidos dėmesio.
„Kiek man žinoma, iki šiol tik keli žmonės buvo sužeisti, gal du ar trys netyčia žuvo“, – pareiškė I. Khanas.
Kašmyre, lygino jis, per pastaruosius tris dešimtmečius žuvo 100 tūkst. žmonių. Tiesa, neaišku, kodėl I. Khanas pasirinko lyginti žuvusiųjų skaičių Kašmyre per pastaruosius 30 metų su kelių mėnesių senumo įvykiais Honkonge.
Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Paties I. Khano Vyriausybė buvo kritikuojama dėl žiniasklaidos laisvės apribojimų Pakistane. Jis taip pat išreiškė apmaudą dėl tarptautinės bendruomenės elgesio. Užsienio šalys dažniausiai nesikišdavo į Kašmyro reikalus.
„Man apmaudu, kad pasaulis mato tik tai, kad Indija yra šalis su milijardu žmonių, kad su ja galima prekiauti ir taip pasipelnyti. Toms šalims pinigai rūpi labiau nei žmonės“, – savo nuomonę dėstė I. Khanas.
Tuo tarpu Kinija, pasak I. Khano, yra „draugė visokiu oru“.
Kinija yra kaltinama vykdant etninių uigūrų genocidą šalies vakariniame Sindziango regione. Manoma, kad į taip vadinamas „perauklėjimo“ stovyklas Sindziange yra suvaryta milijonas uigūrų.
Šiemet kovą „Financial Times“ duotame interviu paklaustas apie įvykius Sindziange, I. Khanas tvirtino nieko nežinantis apie galimai vykdomą etninį valymą.
„Tiesa sakant, nežinau daug apie tai“, – sakė Pakistano premjeras.
Pakistanas į Indijos veiksmus ginčijamame Kašmyro regione atsakys kiek įmanoma stipriau, o dėl galimai katastrofiškų tokio atsako padarinių bus atsakinga tarptautinė bendruomenė, pareiškė Pakistano premjeras Imranas Khanas.
Kasmetinės Pakistano gynybos dienos ceremonijos, kuomet pagerbiami 1965 m. karo su Indija dalyviai, metu pasigirdusi I. Khano retorika rodo vis augančią įtampą tarp branduolinius ginklus turinčių kaimynių po Naujojo Delio sprendimo panaikinti Indijos administruojamo Kašmyro regiono autonomiją, rašo „Reuters“.
„Informavau pasaulį, kad Pakistanas nenori karo, tačiau Pakistanas negali nekreipti dėmesio į iššūkius, kylančius savo saugumui ir vientisumui“, – tvirtino I. Khanas.
„Esame pasirengę priešininkui suduoti stipriausią įmanomą atsaką. Jei to prireiks, pasaulio bendruomenė bus atsakinga už katastrofiškus padarinius“, – pareiškė I. Khanas.
Šią savaitę I. Khanas perspėjo, kad karo su Indija grėsmė išlieka, tačiau Pakistanas esą nepuls pirmas. I. Khanas jau kurį laiką siekia Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių palaikymo spaudžiant Indiją dėl Kašmyro klausimo.
Tuo tarpu Pakistano kariuomenės vadas generolas Qamaras Javedas Bajwa tikino, kad Pakistanas niekada neapleis Kašmyro.
„Esame pasirengę aukotis dėl mūsų brolių iš Kašmyro, atliksime savo pareigą iki paskutinės kulkos, paskutinio kario ir paskutinio kraujo lašo. Esame pasirengę eiti iki galo“, – sakė Q. J. Bajwa.
Rugpjūčio 5 d. Indija panaikino Kašmyro autonomiją. Iškart po to Naujasis Delis į regioną įvedė karius, apribojo gyventojų judėjimą ir nutraukė interneto ir telefono ryšį.
Indija ir Pakistanas kariavo triskart. Du karai vyko būtent dėl Kašmyro regiono.
