įslaptinimas

AktualijosSkaitomiausios

Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nesvarstys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių Seimo narių parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2024 metų sausio 1 d. paviešinti buvusius KGB bendradarbius.
 
Galimą prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ketvirtadienį apie tai Seimą informavo šio komiteto pirmininkė Irena Haase.
 
Pasak jos, komitetas preliminariai įvertino, kad „įstatymo projekto nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d., prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.
 
Seimas pritarė tokiai komiteto išvadai, už ją buvo 62 Seimo nariai, 36- prieš, 10 parlamentarų susilaikė. Toks balsavimo rezultatas neleido iniciatoriams pateikti projektą plenarinėje salėje.
 
Viena iš projekto autorių, Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė mano, kad atėjo laikas išslaptinti bendradarbiavusius su KGB. Pasak jos, nebuvo teisėto lūkesčio ir pažado saugoti juos, nes tik 2015 metais priimtu įstatymu ši informacija  buvo  įslaptinta 75 metams.
 
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones

„Nemanome, kad KGB bendradarbių išslaptinimas prieštarauja Konstitucijai. Jų išviešinimas atitiktų  Konstitucijos dvasią ir tą reikėtų padaryti“,- iš Seimo tribūnos ragino R. Tamašunienė.
 
Seimo narys Petras Gražulis atkreipė dėmesį, kad Seimas  pripažino buvusią Komunistų Partiją nusikalstama, o apie KGB nieko kalbėti negalima? „KGB struktūros tampa aukso fondu? Apie jas nieko negalima kalbėti, o jeigu kalbėsime, pažeisime Konstituciją…. Kodėl dangstome buvusius KGB bendradarbius, kodėl jie tapo nacionaline vertybe?,“ – piktinosi P. Gražulis.
 
2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.
 
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.05.26; 07:00
Aktualijos

Biochemikas prof. Arvydas Janulaitis sako, kad šalyje nerimą kelia didelis informacijos įslaptinimas apie atliekamus testavimus dėl koronaviruso. Jo teigimu, kyla problemų ir susisiekiant su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
 
„(…) Nelabai maloniai nuteikia toks (…) ne visai teisybės sakymas, švelniai tariant. (…) Kalbant apie diagnostiką ar testavimą, (…) didžiulis įslaptinimas, kur reikia, kur nereikia“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė biochemikas.
 
Pasak jo, kyla nemažai iššūkių bendraujant su ligoninių, laboratorijų, kuriose atliekami tyrimai dėl koronaviruso, atstovais.
 
„Jei bandai kalbėti su ligoninių, laboratorijų atstovais, norėjau žinoti, kokius rinkinius naudoja, kokios jų charakteristikos, koks arsenalas naudojamas. Tai pradinė informacija (…). Nacionalinė laboratorija, kuri turėjo surinkti visus, kurie kažką supranta, turiu omenyje valstybinių ligonių laboratorijų atstovus, ir privačių, ir mus galėjo pakviesti, kad galėtume pasitarti, (…), kokios problemos kyla. Bendrauti nepavyko – nei raštu ji atsakė, nei telefonu“, – tikino A. Janulaitis.
 
„Toks vaizdas susidarė, kad kažkuo nepasitiki, slepia ir yra atvirumo trūkumas. Kur tos ribos slėpimo? Kai tai supranti, darosi neramu“, – laidoje sakė biochemikas.
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 20 d. 7.00 val. duomenimis, patvirtintų ligos atvejų – 1326.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 09:00