Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, portalas „Delfi“ skelbia 30-mečio asmenybes. Sąrašo trejetuke – buvę Lietuvos vadovai: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis bei prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ daugiau nei tūkstantyje išsiųstų anketų V. Landsbergį, kaip reikšmingiausią asmenybę, paminėjo 412 apklaustųjų. 403 apklaustieji minėjo prezidentą V. Adamkų, 379 – amžiną atilsį prezidentą Algirdą Brazauską, 363 – prezidentę Dalią Grybauskaitę, 310 – krepšininką Arvydą Sabonį.
Kaip rašo „Delfi“, reikšmingiausia 30-mečio asmenybe apklaustųjų išrinktas V. Landsbergis portalui neslėpė nuostabos dėl tokio įvertinimo ir džiaugėsi regįs visuomenę, kuri, pasak jo, yra atspari į jo pusę mėtomai „pykčio sėklai“.
„Matyti – nekentėjams ne visai sekasi. Ir tai yra geras ženklas. Tai yra geras ženklas apskritai, o ne todėl, kad aš asmeniškai labai džiaugiuosi, dirbame toliau“, – „Delfi“ komentuodamas jam skirtą įvertinimą, sakė V. Landsbergis.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos faktinis vadovas ateities politikams linkėjo galvoti apie Lietuvos, kaip valstybės ir visuomenės, kūrybą, tobulinimą ir ugdymą, o ne tik apie savo asmeninius vaidmenis ir laimėjimus.
„Iš tokio požiūrio gimsta tuščios, kartais pražūtingos varžybos“, – sakė V. Landsbergis.
Savo ruožtu kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kaip rašo portalas, išgirdęs apie rezultatus, pirmiausia pasidžiaugė V. Landsbergio įvertinimu.
„Man įdomu ir malonu girdėti apie pasirinkimą. Aš galvoju, kad jis yra labai teisingas, kalbant apie pirmąją vietą. Kad ir kaip ten būtų, ponas Landsbergis įvertintas tikrai tinkamai istorijos kontekste. Kitaip ir negali būti, nes jis buvo Sąjūdžio dvasia. Tikrai sveikinu pono Landsbergio pripažinimą ir džiaugiuosi juo“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus.
Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Buvęs šalies vadovas kartu padėkojo žmonėms už tai, kad jie jį prisiminė, taip pat – ir darbo momentus, kurie jį atvedė į tokią aukštą poziciją.
Ateities politikų kartoms kadenciją baigęs prezidentas linkėjo brandinti kultūros lygį Lietuvoje.
„Šitoje vietoje mums dar yra vietos paūgėti. Linkiu, kad naujoji politikų karta pasisemtų stiprybės iš tautos atgimimo laikotarpiu nuveiktų darbų, o pati pakelta galva pasiektų visos Europos politinės kultūros lygį“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalas „Reitingai“ išsiuntė daugiau nei 1000 anketų politikams, valstybės tarnautojams, verslininkams, žurnalistams ir paprašė iš 300 asmenybių sąrašo išrinkti trisdešimt reikšmingiausių 1990–2020 m. asmenybių, kurios turėjo didžiausios teigiamos įtakos Lietuvos pažangai ir raidai per pastaruosius 30 metų.
Apklaustieji, neradę kokios nors asmenybės, turėjo galimybę patys įrašyti norimą pavardę į laukelį „kita“. Iš viso buvo įrašytos 56 papildomos asmenybės.
Sudaryto reikšmingiausių asmenybių sąrašo pirmajame dešimtuke – ryškiausi Lietuvos kultūros veikėjai, kurių jau nebėra tarp gyvųjų: filosofas Leonidas Donskis (sulaukė 289 balsų), rašytojas Justinas Marcinkevičius (282 balsai), dainininkas Vytautas Kernagis (260 balsų). Anketas gavusieji prie reikšmingiausių Lietuvos asmenybių taip pat priskyrė europarlamentarą ir ekspremjerą Andrių Kubilių (258 balsai) bei dainininką Andrių Mamontovą (227 balsai).
Istorikas, kunigas ir politologas – tokių profesijų žmonės, elito atstovų akimis yra didžiausią įtaką šalies raidai darantys visuomenininkai, skelbia portalas DELFI.
Žurnalo „Reitingai“ atliktos elito apklausos duomenimis, įtakingiausias visuomenininkas Lietuvoje jau penktus metus iš eilės yra Vilniaus universiteto istorikas Alfredas Bumblauskas. Į antrą vietą pakilo kunigas Ričardas Doveika, kuris pernai buvo trečias. O trečias šiemet šioje apklausoje yra tarptautinių santykių ekspertas Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Į ketvirtą vietą iš septintos, pagal elito apklausą, pakilo režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Viena pozicija žemiau negu pernai liko jos kolega Oskaras Koršunovas. Į šeštą vietą iš aštuntos pakilo arkivyskupas Gintaras Grušas.
Pirmame įtakingiausių visuomenės veikėjų dešimtuke taip pat yra politologas Lauras Bielinis, edukologė Austėja Landsbergienė, žurnalistas Algimantas Čekuolis ir kunigas Algirdas Toliatas.
Žiūrint į reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, duomenis, rezultatai atrodo kiek kitaip. Visuomenės nuomone, įtakingiausias visuomenininkas yra A. Čekuolis, antroje vietoje yra istorikas A. Bumblauskas, o trečioje – režisierius O. Koršunovas. Už juos pasisakė atitinkamai 27,3 proc., 22 proc. ir 18,6 proc. respondentų.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, politologė Irmina Matonytė iš šios apklausos duomenų labiausiai išskyrė L. Kojalos atsiradimą aukštose pozicijose.
„Čia yra įdomūs du dalykai. Tai yra amžius, jis yra jaunas mokslininkas. Tai rodo ir jaunesnių autoritetų pripažinimą. Šią tendenciją susiečiau ir su neatsitiktiniu jaunojo ministro Virginijaus Sinkevičiaus delegavimu į Europos Komisiją. (…)
Kitas dalykas – pagal tą sritį, kurią jis atstovauja, jis nėra menininkas, humanitarinių mokslų atstovas. Jis yra tarptautinių santykių specialistas. Tokių specialistų atsiradimas trejetuke bendrai yra susijęs su mūsų valstybės tapatybe ir pagrindiniais rūpesčiais“, – DELFI sakė I. Matonytė.
Pasak politologės, mūsų lietuviška tapatybė yra susijusi mūsų nacionaliniu tautiškumu, kurį istorikas A. Bumblauskas atviriau nei kiti istorikai supranta.
„Taip pat yra katalikiška tapatybė, kurią tradiciškai atstovauja kunigas R. Doveika, kuris yra daugiau atjautos žmogus. O L. Kojala įneša tą tarptautinę dimensiją. Lietuva jau yra globali Lietuva, bet vis dėlto mūsų mąstymas, mūsų saugumo situacija vis tiek turi būti įgyvendinama mūsų nacionalinio išmanymo rėmuose.
L. Kojala atspindi tą tarptautinės situacijos supratimą, adekvatų vertinimą, nors jo komentaruose galima atpažinti liberalią liniją tarptautinių santykių interpretacijoje, nors jis labai tiesiogiai nesiangažuoja nei vienai stovyklai, kalbant apie vakarietiškas vertybes“, – sakė I. Matonytė.
Pasak politologės, visuomenės nuomonės pasirinkimas gali būti susijęs su tuo, kiek tie asmenys yra viešai matomi ir girdimi.
„Žmonės renkasi pagal tai, ką jie nori girdėti, kokios temos jiems rūpi. Kita vertus, tai priklauso nuo to, kokiais kanalais ta informacija jiems yra prieinama. Tai yra masinės žiniasklaidos, socialinių tinklų produktai. A. Čekuolio atveju galime kalbėti apie tam tikrą inerciją visuomenės nuomonėje“, – sakė I. Matonytė.
„Lietuvos įtakingiausieji 2019“ – unikalus DELFI projektas, kuriuo jau penktus metus iš eilės, tiriama, kas visuomenės ir atskiros jos grupės – elito atstovų akimis turi reikšmingiausią įtaką šalies gyvenimui.
