Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas. VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…) Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
Vytauto Visocko straipsnis portale slaptai.lt („Išvalstybintos ir išnacionalintos Europos vizija neturi ateities“) ir mane paskatino pamąstyti apie Lietuvai didžiausią įtaką darančius žmones.
Žurnalo „Valstybės“ sudarytas sąrašas (šių metų liepos mėnesio numeris), mano nuomone, labai tendencingas ir paviršutiniškas. Pataikūniškas. Skaitytojui gali susidaryti įspūdis, kad tik žurnale paminėti žmonės reikšmingi, kad nieko daugiau neturime.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Pataikaujama užsienio bankams. Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas, Gitanas Nausėda. Pastarasis gal ir turi įtakos visuomenei, aiškinant ekonomikos subtilybes, bet kiti… Jie reikšmingesni už Rudskį, Lazutką, Maldeikienę? Abejoju.
Žurnalistų cechas. Žinoma, kaip be R.Valatkos, E.Jakilaičio, A.Užkalnio, A.Tapino! Ar ne perdaug garbės jiems? O kur R.Janutienė, tiek išliejusi purvo ant V.Landsbergio, D.Grybauskaitės, kitų padorių politikų? Juk žurnalas reitinguoja ne tik teigiamus, bet ir neigiamus veikėjus.
Ta ar kita institucija, kuriai vadovauja tas ir tas, „galėtų turėti milžinišką teigiamą poveikį“. Bet jeigu neturi, kam tada, pavyzdžiui, minima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė (41)?
Sportas. Arvydo Sabonio įtaka, autoritetas Lietuvos krepšiniui didžiulis, jo sūnus Tautvydas, atrodo, irgi bus geras krepšininkas. Mano akyse Arvydo patrauklumas labai sumažėjo, nes jis mums įkyriai perša „Lidl“: „Taip gyventi verta!“ Kaip? Įtariu, kad Sabonio finansiniai reikalai gali būti pašliję. Juk jis, jeigu neklystu, yra Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. O prezidentai parduotuvėse nesireklamuoja.
Menas. Teatro režisieriai E.Nekrošius, O.Koršunovas. O kur puikus aktorius ir režisierius V.Masalskis, G.Padegimas? Šių menininkų įtaka Lietuvos žiūrovui didesnė nei tų išgarbintųjų.
Gaila, šimtuke nėra nė vieno tikro rašytojo, poeto. Palaidojom Just. Marcinkevičių, M.Martinaitį, R.Granauską. Bet jų, ypač Marcinkevičiaus, įtaka ir dabar didelė. Žinoma, jeigu renkame tik gyvuosius įtakingiausius, tai tokių nei rašytojų, nei poetų neturime. T.Venclova mums žinomas kaip politikuojantis kosmopolitas. Nei Tapinas, nei Užkalnis – dar ne rašytojai.
O kur bent vienas operos, estrados dainininkas? Virgilijui Noreikai reikėjo rasti vietos. Kaip ir Vytautui Šiškauskui, pageidavimų koncertuose dainuojančiam kartais dvi tris dainas. Populiarus liaudyje, net jeigu jauniesiems genijams jis nepatinka.
Ponas Eduardai Eigirdai, kodėl Lietuvos gėjų lygos pirmininką Vladimirą Simonko nugrūdot net į 95-tą vietą? Turėsit nemalonumų.
Kai pažiūri į šimtuką – ryškių pozityvių asmenybių turime nedaug, kaip, beje, ir visa Europos Sąjunga.
Saulius Kizelavičius
2016.07.23; 09:47
XXX
Kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trampas ne juokais išgąsdino mus, mažytas Baltijos respublikas, NATO nares. Jis mūsų neginsiąs, jeigu nepakankamai ginkluosimės patys. O ką reiškia pakankamai? Kad būtumėme stipresni už Rusiją?
Dar gerai prisimename, ką JAV prezidentas Džordžas Bušas mums žadėjo Vilniuje: Lietuvos priešai – Amerikos priešai.
Prezidentas Barakas Obama irgi maždaug tą patį sako, tik ne tokiais tvirtais žodžiais. Dar daugiau: šiuo metu Lietuvoje, kiek žinau, yra ir Amerikos tankų, ir tankistų.
Be jokios abejonės, esame ir būsime saugūs, jeigu Rusija žinotų, kad tikrai Lietuvos (taip pat Latvijos ir Estijos) priešas yra ir JAV priešas. Tačiau kalbos, jog mes patys nepakankamai ginkluojamės, Rusijai teikia vilčių: nė velnio – jie jų negins. O mes iš tiesų iki šiol gynybai dar neišleidžiame tiek, kiek kiekviena NATO šalis privalėtų: minimum – 2 proc. šalies biudžeto.
Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trampas teisus: kodėl Amerika turėtų nešti pačią didžiausią naštą, jeigu didžiosios Europos Sąjungos valstybės ta našta nenori dalintis! O nenori jos todėl, kad nesitiki būti užpultos. Prancūzijai, Vokietijai, D.Britanijai ir kitoms bent jau artimiausiais dešimtmečiais pavojus negresia, nes Vladimiras Putinas vis dėlto dar ne Stalinas. Jam užtektų mūsų trijų, gal dar Moldovos, gal dar Gruzijos, dalies Ukrainos.
Taigi, jeigu Trampas nori tik paskatinti minėtas veltėdes (kariniu požiūriu) pasiekti bent minimumą (2 proc.) – jis elgiasi teisingai. Reikia priversti, kad visos NATO šalys artimiausiu metu tą minimumą pasiektų.
Mūsų raginti jau nereikia, tad nereikėtų kalbėti, kad Estijos sostinė Talinas tėra Sankt Peterburgo priemiestis, ir dėl jo Amerika nesivels į atominį karą su Rusija.
Tokios kalbos labai patinka Putinui ir Rusijos žmonėms, niekaip negalintiems susitaikyti su mūsų nepriklausomybe. Juk tai iskonno russkije zemli.
Tokios kalbos kvepia išdavyste: užimkite tą savo Pribaltiką, bet taip, kaip užėmėte Krymą, dalį Gruzijos, dalį Ukrainos. Klastingai, pasitelkę, pavyzdžiui, Pribaltikos rusus, kad mums nebūtų preteksto įsikišti.
Ukraina jau išduota: tada, kai jai buvo pažadėta teritorinė neliečiamybė už atominio ginklo išgabenimą į Rusiją.
Šis faktas nestiprina mūsų pasitikėjimo NATO partneriais.
