Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Italijos lituanistinės virtualios mokyklos bendruomenės parengtame teatralizuotame muzikiniame Advento tradicijų labdaros spektaklyje. D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo globėja.
Pandemija pakoregavo lituanistinių mokyklų darbus ir mokymosi planus visame pasaulyje. Beveik trečdalis lituanistinių mokyklėlių sustabdė savo veiklą, kitos dirba nuotoliniu arba mišriuoju būdu.
Italijos lietuviai kaip atsaką į pandemijos iššūkius sukūrė virtualią lituanistinę mokyklą, kurioje gali mokytis vaikai ne tik iš visos Italijos, bet ir iš naujai susikūrusių lietuvių bendruomenių Taivane ir Malaizijoje, rašoma Prezidentūros pranešime.
D. Nausėdienė dėkojo mokytojams ir tėveliams, kurie savaitgalius, laisvalaikį skiria mažųjų ryšiui su gimtąja kalba ir kultūra stiprinti. „Nors pandemija tebėra išbandymas mums visiems, tačiau ji ne tik atskyrė žmonės. Per iššūkius atradome ir naujų galimybių. Technologijos leidžia vaikams mokytis lietuvių kalbos tiek Lietuvoje, tiek bet kuriame pasaulio kampelyje. Jūsų bendruomenė yra puikus pavyzdys, kaip modernios technologijos padeda saugoti ir puoselėti tradicijas“, – sveikindama renginio dalyvius sakė pirmoji ponia.
Virtualios mokyklos vadovė Elzė di Meglio džiaugėsi, kad jau suburta mokytojų komanda suteikia galimybę mokytis lietuvių kalbos, kultūros, tradicijų, geografijos, istorijos ir muzikos, menų vaikams iš įvairių Italijos miestų ir miestelių, ir net iš ten, kur nėra lituanistinių mokyklų.
Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius dėkojo mokytojoms, kurių neatlygintinas darbas yra vaikams pati didžiausia dovana – tai išmokti ir šnekėti lietuvių kalba.
Vakaro dalyvius sveikino ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. „Italijos lietuvių bendruomenė ne tik pamatė iššūkius, bet ir juos nugalėjo. Džiaugiuosi, kad Italijos mokyklėlės į virtualią mokyklą prijungė dvigubai daugiau moksleivių, o per savaitę vietoj vieno užsiėmimo dabar vyksta net trylika jų, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms“, – džiaugėsi ji.
Po sveikinimo kalbų vyko virtualus, Advento tradicijas primenantis šventinis vakaras, koncertavo Italijoje gyvenantys vaikai, jų tėveliai, jo metu buvo renkamos lėšos lituanistiniam švietimui Italijoje.
Lietuvą šmeižianti ir istorinius Sausio 13-osios faktus iškraipanti Lietuvoje nepageidaujamos rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga, ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“ (“La congiura lituana. La fine dell’Urss e chi tentò di salvarla”- it.) skinasi kelią Italijoje.
Birželio mėnesį knyga pristatyta Italijos parlamente. Spalio 13 dieną jai duris atvėrė ir Milano Mondadori knygyno vadovybė, kuri nepaisė Lietuvos ambasados Romoje įteiktų protesto notų ir leido Rusijos propagandos meistrams skleisti „kitokią nuomonę“.
Tuo metu Milano lietuviai surengė taikų protestą. „Skaudu, ir labai žeidžia, nes šia knyga paniekinamos Lietuvos aukos, įžūliai meluojama istorija, kurios liudininkais mes patys esame“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Kotryna Buono.
Penkių lietuvių grupė protestavo priešais Mondadori knygyną (leidimo didesnei protesto akcijai lietuviai neturėjo – aut.past.), iškėlė plakatą su Sausio 13-osios, Baltijos kelio nuotraukomis ir užrašu „Šalin rankas nuo mūsų istorijos“. Taip pat pristatymo dalyviams ir praeiviams dalintas Milano universiteto profesoriaus, politologo Alessandro Vitale parengtas knygos teiginius neigiantis komentaras.
„Policijos pareigūnai paprašė stovėti atokiau, ir išėjo taip, kad atsistojome priešais renginio langus. Mus pradėjo fotografuoti ir filmuoti. G.Sapožnikova pamojavo per langą, mes jai. Po to sulaukėme kvietimų užeiti į vidų ir padiskutuoti, tačiau atsisakėme, sakydami, kad istorija jau yra parašyta, ir ji nėra diskusijų objektas“, – pasakojo K.Buono.
„Jei mus pakviestų, mes labai norėtumėme padiskutuoti su šiais ponais, kurie akivaizdžiai bijo susitikti“, – pristatyme, į kurį susirinko apie 20 žmonių, replikavo knygos leidėjai.
Nors knyga Italijoje jau išleista kurį laiką, ir pirmas jos pristatymas įvyko birželio mėnesį Romoje, vienoje iš Italijos parlamentui priklausančių patalpų, iki šiol jos knygynuose nebuvo galima nusipirkti.
Knygoje iškraipomi Sausio 13-sios faktai, esą lietuviai žudė savus, ir patiems įvykiams vadovavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuva kaltinama sovietiniam rėžimui tarnavusių ir „kitą“ nuomonę turinčių žmonių persekiojimu, žmogaus teisių pažeidimu, vadinama JAV ir Europos Sąjungos marionete.
„Italų kalba išleista G.Sapožnikovos knyga galėtų būti šių dienų pavyzdys, kaip vykdomas informacinis karas, pasitelkiant jau žinomus sovietinius metodus. Naudojamasi internetu, klaidinančiais dokumentiniais filmais, vienas iš paskutiniųjų sukurtas ta pačia Vilniaus 1991-ųjų tema „Žmogus ir įstatymas“ (“Chelovek i zakon”- rus.), pateikiami iš istorinio konteksto išimti dokumentai, interviu ir nuomonės. Taip siekiama formuoti klaidingą viešąją nuomonę. Šios knygos strategija iš anksto gerai paruošta, tačiau kadangi naudojami seni sovietiniai metodai, lengva juos atpažinti. Savo politiką pertvarkantis Kremlius negali leisti, kad lietuvių 1990-1991 m. įvykiai ir Nepriklausomybės atkūrimas įkvėptų kitas tautas“, – sakė Milano universiteto profesorius Alessandro Vitale.
Pasak užsienio politikos analitiko, politinė propaganda naudojasi trumpa žmonių atmintimi, ruošia pagrindą naujoms dezinformacijos akcijoms ir vykdo hibridinį karą, pasitelkdama nekarines priemones, kurios šiomis dienomis yra kur kas veiksmingesnės už ginkluotąsias. „Problema ta, kad ši strategija Italijoje randa derlingą dirvą: čia trūksta informacijos, dėl vykusio Šaltojo karo Centrinės ir Rytų Europos istorija nėra žinoma, kultūriškai dominuoja kai kurios stiprios politinės jėgos. Mokslininkų užduotis yra parodyti šias klastotes, kitu atveju rizikuojama supriešinti ir sudaryti klaidingą įspūdį, o tai turėtų pasekmių tarptautinėje politikoje“, – ITLIETUVIAI.IT kalbėjo A.Vitale.
„Mes privalome skleisti žinias apie Lietuvos istoriją, kurią šiuo metu yra stengiamasi perrašyti. Kiekvienas diasporos narys yra mūsų šalies ambasadorius svetur, o tokia gausi Lietuvos išeivija galėtų būti ypatingai efektyvus instrumentas. Manau, kad ginti ir saugoti Lietuvos istoriją yra mano kartos kova, tad – pirmyn!“ – paragino Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė K.Buono.