Kyjivas, kovo 22 d. (ELTA). Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Italijos parlamentą ir teigė, kad tam, jog išgyventų milijonai, turi būti sustabdytas tik vienas žmogus. Tai praneša portalas „Ukrinform“.
„Tad reikia daugiau sankcijų, dar daugiau spaudimo, kad Rusija pradėtų siekti taikos. Kad tas vienas žmogus pradėtų siekti taikos. Šio karo padariniai jau juntami ne tik Europoje, o ir daugelyje pasaulio dalių. Ukrainiečiai visada atsimins jūsų šilumą, jūsų rūpestį ir jūsų stiprybę sustabdyti šį žmogų. Tik vieną žmogų, kad išgyventų milijonai“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, Rusija ilgą laiką ruošėsi užpulti Ukrainą. „Tai karas, kuriam Rusija ruošėsi ilgą laiką. Kuriam vienas žmogus ruošėsi ilgą laiką. Vienas! Kelis dešimtmečius. Jis uždirbo beprotiškai didelius pinigus iš naftos ir dujų eksporto ir nurodė skirti juos rengtis karui, nukreiptam ne tik prieš Ukrainą. Jų tikslas – Europa. Jie nori daryti lemiamą įtaką jūsų gyvenimui, kontroliuoti jūsų politiką ir sunaikinti ne tik mūsų, o ir jūsų vertybes“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą plataus masto Ukrainos invaziją. Nuo tada rusų kariai, naudodami artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir balistines raketas naikina svarbius infrastruktūros objektus ir masiškai apšaudo Ukrainos miestų gyvenamuosius rajonus ir kaimus.
Italijos Senatas, kaip pranešama, balsavo už tai, kad būtų panaikinta politiko, buvusio vidaus reikalų ministro Matteo Salvinio teisinė neliečiamybė, taip pašalinant kliūtis jam stoti prieš teismą dėl netinkamo ankstesnio elgesio su jūroje išgelbėtais migrantais.
Balsavimo rezultatus paskelbė Italijos naujienų agentūra ANSA ir kitos žiniasklaidos priemonės, tačiau nurodoma, kad oficialiai tai bus patvirtinta tik po 19.00 val. vietos laiku.
Senato sprendimas atveria prokurorams galimybę teisti kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderį M. Salvinį, kuris kaltinamas tuo, kad einant Italijos vidaus reikalų ministro pareigas netinkamai elgėsi ir ilgai neleido jūroje išgelbėtiems migrantams išsilaipinti Italijoje.
Kai M. Salvinis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, jis laikėsi itin griežtos pozicijos jūroje išgelbėtų migrantų atžvilgiu. 2019-ųjų liepos 25 d. Italijos pakrančių apsaugos laivas „Gregoretti“ išgelbėjo maždaug 140 migrantų, bandžiusių pasiekti Italiją iš Libijos.
Kai kuriems migrantams buvo leista išsilaipinti dėl sveikatos problemų, tačiau dar maždaug 116 žmonių liko laive, nes M. Salvinis nesutiko įleisti laivo ir reikalavo kitas ES šalis priimti tuos migrantus.
Kelioms ES narėms sutikus pasirūpinti tais išgelbėtais migrantais, liepos 31 d. M. Salvinis galiausiai davė leidimą laivui prisišvartuoti Italijos uoste.
M. Salvinis tvirtina, kad jo sprendimą tada palaikė premjeras Giuseppė Contė ir likusi vyriausybė, tačiau prokurorai mano, kad jis veikė vienas ir ignoravo pakartotinius G. Contės prašymus įleisti migrantus.
Pagal Italijos įstatymus, ministrai turi imunitetą nuo persekiojimo už veiksmus, kurių jie ėmėsi, kai ėjo pareigas. M. Salviniui gali grėsti iki 15 metų nelaisvės.
Italijos valdžia paskutinėmis valandomis vis tik pritarė 2019 m. biudžeto projektui, dėl kurio kilo konfliktas su Europos Sąjunga, skelbia naujienų agentūra dpa.
Biudžetas buvo pataisytas pagal susitarimus, pasiektus su Briuseliu, ir jau anksčiau šią savaitę jam pritarė Senatas. Šeštadienį 327 parlamentarai balsavo už projektą, o 228 – prieš.
Galutinis balsavimas turėtų įvykti sekmadienį.
Pirminiai biudžeto planai, kuriuos parengė valdančioji koalicija, susidedanti iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“, būtų žymiai padidinę Italijos deficitą.
Italijos prezidentas paleido parlamentą, taip atverdamas kelią rinkimams kitų metų pavasarį. Sergio Mattarella ketvirtadienį pasirašė atitinkamą dekretą, duodamas oficialų startą rinkimų kampanijai. Spėjama, kad rinkimai bus surengti kovo 4-ąją.
Iki tada pareigas eis socialdemokratų premjeras Paolo Gentilonis.
Manoma, kad atkakliausia kova rinkimuose vyks tarp buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconio vadovaujamo konservatorių bloko, valdančiosios centro kairės Demokratinės partijos ir populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo.
Viešosios nuomonės apklausose pirmauja S. Berlusconio aljansas, tačiau prognozuojama, kad jam nepavyks užsitikrinti parlamentinės daugumos. Dauguma apžvalgininkų baiminasi, kad po balsavimo šalį gali tekti valdyti mažumos vyriausybei ir kad gali įsivyrauti politinis nestabilumas.
Turėdamas omenyje galimą chaosą, jei nė viena partija nesurinks aiškios daugumos, P. Gentilonis sakė: „Mes neturėtume dramatizuoti nestabilumo temos“. Italija esą pakankamai „paskiepyta“, dažna vyriausybių kaita nėra naujas fenomenas. „Ir ji nesutrukdė mūsų šaliai augti ir vystytis, – teigė P. Gentilonis. – Vyriausybė valdys“.
Lietuvą šmeižianti ir istorinius Sausio 13-osios faktus iškraipanti Lietuvoje nepageidaujamos rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga, ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“ (“La congiura lituana. La fine dell’Urss e chi tentò di salvarla”- it.) skinasi kelią Italijoje.
Birželio mėnesį knyga pristatyta Italijos parlamente. Spalio 13 dieną jai duris atvėrė ir Milano Mondadori knygyno vadovybė, kuri nepaisė Lietuvos ambasados Romoje įteiktų protesto notų ir leido Rusijos propagandos meistrams skleisti „kitokią nuomonę“.
Tuo metu Milano lietuviai surengė taikų protestą. „Skaudu, ir labai žeidžia, nes šia knyga paniekinamos Lietuvos aukos, įžūliai meluojama istorija, kurios liudininkais mes patys esame“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Kotryna Buono.
Penkių lietuvių grupė protestavo priešais Mondadori knygyną (leidimo didesnei protesto akcijai lietuviai neturėjo – aut.past.), iškėlė plakatą su Sausio 13-osios, Baltijos kelio nuotraukomis ir užrašu „Šalin rankas nuo mūsų istorijos“. Taip pat pristatymo dalyviams ir praeiviams dalintas Milano universiteto profesoriaus, politologo Alessandro Vitale parengtas knygos teiginius neigiantis komentaras.
„Policijos pareigūnai paprašė stovėti atokiau, ir išėjo taip, kad atsistojome priešais renginio langus. Mus pradėjo fotografuoti ir filmuoti. G.Sapožnikova pamojavo per langą, mes jai. Po to sulaukėme kvietimų užeiti į vidų ir padiskutuoti, tačiau atsisakėme, sakydami, kad istorija jau yra parašyta, ir ji nėra diskusijų objektas“, – pasakojo K.Buono.
„Jei mus pakviestų, mes labai norėtumėme padiskutuoti su šiais ponais, kurie akivaizdžiai bijo susitikti“, – pristatyme, į kurį susirinko apie 20 žmonių, replikavo knygos leidėjai.
Nors knyga Italijoje jau išleista kurį laiką, ir pirmas jos pristatymas įvyko birželio mėnesį Romoje, vienoje iš Italijos parlamentui priklausančių patalpų, iki šiol jos knygynuose nebuvo galima nusipirkti.
Knygoje iškraipomi Sausio 13-sios faktai, esą lietuviai žudė savus, ir patiems įvykiams vadovavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuva kaltinama sovietiniam rėžimui tarnavusių ir „kitą“ nuomonę turinčių žmonių persekiojimu, žmogaus teisių pažeidimu, vadinama JAV ir Europos Sąjungos marionete.
„Italų kalba išleista G.Sapožnikovos knyga galėtų būti šių dienų pavyzdys, kaip vykdomas informacinis karas, pasitelkiant jau žinomus sovietinius metodus. Naudojamasi internetu, klaidinančiais dokumentiniais filmais, vienas iš paskutiniųjų sukurtas ta pačia Vilniaus 1991-ųjų tema „Žmogus ir įstatymas“ (“Chelovek i zakon”- rus.), pateikiami iš istorinio konteksto išimti dokumentai, interviu ir nuomonės. Taip siekiama formuoti klaidingą viešąją nuomonę. Šios knygos strategija iš anksto gerai paruošta, tačiau kadangi naudojami seni sovietiniai metodai, lengva juos atpažinti. Savo politiką pertvarkantis Kremlius negali leisti, kad lietuvių 1990-1991 m. įvykiai ir Nepriklausomybės atkūrimas įkvėptų kitas tautas“, – sakė Milano universiteto profesorius Alessandro Vitale.
Pasak užsienio politikos analitiko, politinė propaganda naudojasi trumpa žmonių atmintimi, ruošia pagrindą naujoms dezinformacijos akcijoms ir vykdo hibridinį karą, pasitelkdama nekarines priemones, kurios šiomis dienomis yra kur kas veiksmingesnės už ginkluotąsias. „Problema ta, kad ši strategija Italijoje randa derlingą dirvą: čia trūksta informacijos, dėl vykusio Šaltojo karo Centrinės ir Rytų Europos istorija nėra žinoma, kultūriškai dominuoja kai kurios stiprios politinės jėgos. Mokslininkų užduotis yra parodyti šias klastotes, kitu atveju rizikuojama supriešinti ir sudaryti klaidingą įspūdį, o tai turėtų pasekmių tarptautinėje politikoje“, – ITLIETUVIAI.IT kalbėjo A.Vitale.
„Mes privalome skleisti žinias apie Lietuvos istoriją, kurią šiuo metu yra stengiamasi perrašyti. Kiekvienas diasporos narys yra mūsų šalies ambasadorius svetur, o tokia gausi Lietuvos išeivija galėtų būti ypatingai efektyvus instrumentas. Manau, kad ginti ir saugoti Lietuvos istoriją yra mano kartos kova, tad – pirmyn!“ – paragino Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė K.Buono.