V. Zelenskis kreipėsi į Lietuvą: Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę. Dainius Labutis. ELTA fotografija
Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.
G. Nausėda pripažįsta, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.
„Drama buvo labai didelė ir aš vienu metu tikrai turėjau pagrindo nuogąstauti, kad tekstas gali staiga tapti daug blogesnis arba bus neįtraukti tie dalykai, kurie yra nepaprastai svarbūs ir mums, ir Ukrainai“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Tuo metu tiesiog puikiai suvokiau, kad mes jau pasiekėme maksimumą ir bet koks mėginimas eiti toliau sužlugdys patį Vilniaus viršūnių susitikimą. Aš labai atsakingai tai sakau. Taip galėjo atsitikti“, – pažymėjo prezidentas.
G. Nausėda neatskleidžia, kurios partnerės į V. Zelenskio pareiškimą reagavo aštriausiai. Visgi, pažymi prezidentas, emocinga lyderių reakcija buvo trumpalaikė.
„Apskritai nuotaika buvo tokia, kad na, žiūrėkite, mes stengiamės padaryti viską, ką galime, tikrai dedame daug pastangų ir mes tikrai nenusipelnome galbūt tokio įvertinimo kaip absurdas ar dar kažkaip panašiai. Tai buvo labai trumpalaikis momentas ir ne tiek svarbu, kaip ten kas buvo, bet svarbiausia, kaip viskas baigėsi“, – teigė prezidentas. Volodymiras Zelenskis – Vilniuje. Dainius Labutis. ELTA fotografija
Anot G. Nausėdos, kai kurioms Aljanso narėms pasipiktinimą sukėlęs V. Zelenskio „Twitter“ įrašas galėjo būti ne tik emocinė, bet ir derybinė išraiška.
„Pirma, tai yra emocinis fonas. (…) Suprantu prezidento Zelenskio tviterio įrašą, apskritai suprantu, jog emocinis fonas yra toks, kad mes turbūt net negalime įsijausti į padėtį žmogaus, kuris vadovauja valstybei, besiginančiai nuo kruvino agresoriaus“, – sako G. Nausėda.
„Antra, tai yra taip pat ir derybinis svertas, nes tuo metu sprendimai dar nebuvo priimti“, – pažymi prezidentas.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Cenzūra: pasakyti galima ne viską ir ne visada.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Bloomberg
Niujorkas, kovo 5 d. (ELTA). NATO sąjungininkai demonstruoja vienybę remdamos Ukrainą, tačiau įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos gali pakenkti bendroms pastangoms teikti paramą gynybos pajėgoms. Apie tai praneša rbc.ua portalas remdamasis naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pažymima, kad ginčai tarp Varšuvos ir Berlyno dėl raketų, tankų ir atsarginių dalių pasiekė naują lygmenį, net kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų rėmėjus paskubinti ginklų tiekimą, kol viena iš pusių nepradėjo pavasarinio puolimo.
Lenkijos vadovai, kaip pranešama, nepraleidžia progos apkaltinti Berlyną, pavyzdžiui, dėl delsimo siųsti tankus į frontą. Vėliau, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas uždegė žalią šviesą tankų „Leopard“ perdavimui, lenkai mėgino vykdyti įsipareigojimus ir siųsti savo senesnius „Leopard“ modelius, kaltindami Vokietiją, esą ši neatsiuntė atsarginių dalių.
„Pagrindinė atsakomybė tenka Vokietijai, kuri yra svarbiausia šių tankų gamintoja. Mes jau seniai raginame Vokietijos pusę prisijungti prie tankų koalicijos ir tiekti ne tik tankus, bet ir atsargines dalis“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Pasak vieno pareigūno, kuris panoro kalbėtis anonimiškai, Lenkijos vyriausybė mano, kad Vokietija labiau stengiasi konkuruoti su Lenkija dėl tarptautinio savo paramos Ukrainai pripažinimo nei iš tiesų perduoti Kijevui visa tai, ko jam reikia.
Be to, išryškėja senos nuoskaudos. Pavyzdžiui, Vokietijos ambasadorius aštriai sureagavo tviteryje į Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako komentarus, neva Vokietijos energetikos politika siunčia Maskvai milijardus. Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar ministras žino, kiek milijardų zlotų Lenkija kasmet pervesdavo Maskvai mainais už Rusijos energijos išteklius?“ – pranešime klausė ambasadorius Thomas Beggeris. Vyriausiasis A. Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas sakė, kad dėl tokių komentarų su ambasadoriumi turėjo „ilgą pokalbį“.
Vis dėlto O. Scholzo vyriausybė įsitikinusi, kad pasibaigus rinkimams šalyje įtampa nuslūgs.
Atsakydama Vokietija taip pat „pereina į puolimą“. Berlynas pažymi, kad Lenkija stengiasi sutvarkyti pasenusią įrangą, kad ją galėtų perduoti Ukrainai. Briuselyje vykusiame NATO susitikime gynybos ministras Borisas Pistoriusas išsakė susirūpinimą, ar pavyks laiku surinkti du pilnus „Leopard 2“ batalionus, kad būtų galima reaguoti į Rusijos pavasarinį puolimą.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kaip pranešama, Lenkija gali pristatyti pirmuosius keturis „Leopard 2“ tankus Ukrainai per ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vizitą į Kijevą ir tuo pralenkti Berlyną. Nors Varšuva skundžiasi, jog dislokavimą gali apsunkinti atsarginių dalių stygius.
Vokietija teigia, kad tokie skundai turėtų būti adresuojami ginklų gamintojams. Kadangi jų sandėliuose daugiau nebėra A4, Vokietijos kariuomenė tokių atsarginių dalių neturi. Bet A. Duda pažymėjo, kad ši problema egzistuoja dar nuo 2015 metų.
Nepaisant nusiskundimų dėl tankų ir ginklų, oficialūs Berlyno asmenys tvirtina, kad kitos dvišalės sritys funkcionuoja sklandžiau. Pavyzdžiui, vienas aukšto rango pareigūnas paminėjo stabilų bendradarbiavimą dėl priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“, kurią Vokietija padovanojo Lenkijai siekdama paremti priešlėktuvinę gynybą.
Kaip jau anksčiau skelbta, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas įsitikinęs, kad Ukraina gali gauti du „Leopard 2“ batalionus.
Briuselis, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pakvietė Serbiją ir Kosovą Briuselyje susėsti prie bendro krizinių derybų stalo.
Tokių pokalbių metu abi šalys galėtų „aptarti tolesnius veiksmus, galimus sprendimus ir būdus užkirsti kelią įtampos pasikartojimui“, teigė ES užsienio politikos vadovo atstovas spaudai Peteris Stano. Jis nenurodė konkrečios derybų datos.
ES savo kvietimą pateikė po to, kai tarp Serbijos ir Kosovo įsiplieskė nauja įtampa. Kosovas planavo nuo pirmadienio nebepripažinti Serbijoje išduotų asmens dokumentų – pasak šalies valdžios, Serbija Kosovo gyventojų atžvilgiu jau taiko analogiškas priemones. Dėl to regione pratrūko smurtas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija tiek pajėgų, kiek šiuo metu sutelkta prie Ukrainos sienos, gali neišlaikyti, tačiau dalis jų liks valstybių pasienyje, siekiant palaikyti įtampą ir nežinomybę dėl tolesnių Maskvos veiksmų.
„Vienas iš variantų gali būti toks, kad įtampa bus palaikoma karinėmis priemonėmis: visą laiką (taikyti – ELTA) karinį spaudimą, laikyti nežinomybėje – o kas bus, kurioje vietoje bus. Rusija yra meistrai tą daryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pažymėjo, kad dabar prie Ukrainos sienų sutelktos praktiškai visos šalies karinės sausumos pajėgos, kovinių grupių skaičius vis dar auga, o kariai nėra išvedami. Vis dėlto V. Rupšys nemano, kad tokio dydžio kariuomenė pasiliks Ukrainos pasienyje – užteks dalies dabartinių pajėgumų nuolatinei įtampai palaikyti.
„Turbūt tiek neišlaikys, ten 100–120 kovinių grupių, batalionų, bet to ir nereikia. Reikia palikti kažkokią dalį, trečdalį, ir visą laiką juos keisti, rotuoti, ir visą laiką ta įtampa bus palaikoma. Tuo labiau kad bus kažkoks pagrindas arba bazė sukurta, kur galės bet kada priimti sprendimą ir permest vėl iš naujo visas pajėgas“, – sakė V. Rupšys.
„Rusija turi įrankį, moka juo pasinaudoti ir galima iš jos laukti bet ko“, – teigė jis.
Be kita ko, V. Rupšys dar pažymėjo, kad Rusijai masiškai mobilizavus kariuomenę prie Ukrainos, paaiškėjo tikrieji Maskvos kariniai pajėgumai. Pasak jo, jei anksčiau apie tikrąją skirtingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinę galią buvo galima tik spėti, dabar aiškiai matoma, „ką jie turi ir kiek jie yra galintys operaciškai veikti“.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
„Kad ir kaip ten baigtųsi dabar, Rusija parodė, kokia ji yra, kokius turi pajėgumus. Visame šitame yra didelis nerimas, negatyvas, bet, iš kitos pusės, mes pamatėme, kas yra Rusija. Pamatėme išties kokius pajėgumus turi karinius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
ELTA primena, kad dar šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo tarpu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje“. Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.
Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Praeitą savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d., tačiau puolimas neįvyko.
Lietuva ir NATO
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-ELTA). Buvusių sovietinių Baltijos respublikų įstojimas į NATO pavertė taikų regioną karinės konkurencijos arena, ir niekas iš to nelaimėjo.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją po Rusijos ir NATO tarybos posėdžio pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“
„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 27 d. (AFP-ELTA). Kinijos kariuomenė atliko „karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kovinės parengties patruliavimą“ netoli Taivano sąsiaurio po ginčytino Amerikos įstatymų leidėjų grupės apsilankymo saloje, pranešė atstovas spaudai.
Įtampa tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai išaugo dėl demokratinio savarankiško Taivano, kurį Kinija žada atsiimti, prireikus ir jėga, likimo. Grupė amerikiečių įstatymų leidėjų ketvirtadienį atvyko į salą, siūlydami paramą Taivano valdžiai, kurią Pekinas kaltina siekiant salos nepriklausomybės.
Reaguodama į tai, Kinijos kariuomenė penktadienį vykdė „karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kovinės parengties patruliavimą Taivano sąsiaurio kryptimi“, sakoma Rytų karo veiksmų vadovybės atstovo pranešime. „Tai būtina priemonė reaguojant į dabartinę padėtį Taivano sąsiauryje“, – pridūrė jis ir pažadėjo, kad armija „apsaugos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
„Armija ir toliau bus padidintos parengties ir imsis visų būtinų priemonių, kad bet kuriuo metu atremtų bet kokį išorės jėgų kišimąsi ir bet kokį separatistų sąmokslą siekiant vadinamosios „Taivano nepriklausomybės“.
Daugiau jokios informacijos apie pratybas nepateikta.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė „griežtą nepritarimą“ JAV įstatymų leidėjų vizitui, antrajam Kongreso narių apsilankymui saloje šį mėnesį.
Atstovų rūmų veteranų reikalų komiteto pirmininko Marko Takano vadovaujama delegacija ketvirtadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, parodydama paramą klausimu, dėl kurio, tai retas atvejis, JAV sutaria visos partijos.
„Taivanas ir toliau stiprins bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, kad išlaikytų mūsų bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei užtikrintų taiką ir stabilumą regione“, – sakė Tsai Ing-wen.
Kinija didina spaudimą Taivanui nuo 2016 m., kai buvo išrinkta Tsai Ing-wen, kurios partija seniai remia salos savarankiškumą. Pekinas prieštarauja bet kokiam žodžio „Taivanas“ vartojimui arba bet kokioms nuorodoms į salą kaip „valstybę“ bei diplomatiniams žingsniams, kurie gali suteikti salai tarptautinio pripažinimo jausmą.
Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė valdančiuosius ragina imtis veiksmų mažinant įtampas visuomenėje, nes, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, visuomenės streso lygis COVID-19 pandemijos metu yra išaugęs dvigubai.
„Baimės, nesaugumo, prarasto socialinio stabilumo jausmas, šokas dėl artimųjų mirties ir pajamų netekimo – visa tai gali virsti tiksinčia bomba, jeigu valdantieji ir toliau demonstruos įprastą aroganciją ir socialinį nejautrumą, kurio klasikinis pavyzdys yra premjerės pozicija, esą Vyriausybė nieko negali padaryti kylant kainoms. Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.
Seimo narė ragina kuo greičiau įgyvendinti dar šių metų liepą pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui.
SAM apklausos duomenimis, emocinės būklės pablogėjimą antrosios COVID-19 bangos metu pripažįsta 49 proc. gyventojų. Apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. 2020-aisiais fiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.
O. Leiputės nuomone, valdžia turėtų nedelsdama pasiųsti signalą visuomenei, kad „skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas“.
„Eilės prie „galimybių pasų“ ir kiti incidentai parodė, kad valdžia ignoruoja faktiškai egzistuojančias nelygias galimybes, skaitmeninę atskirtį, socialinę nelygybę. Menkinti ar išstumti žmones dėl jų socialinės padėties ar skaitmeninės atskirties yra labai ciniška ir pavojinga taktika“, – konstatuoja parlamentarė.
Valstybės kontrolė neseniai konstatavo, kad dabartinėje situacijoje šalies atsigavimui koją kiša ir atsilikimas sveikatos raštingumo srityje.
O. Leiputė primena, kad, pavyzdžiui, 69 proc. gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
Valstybės kontrolės užsakymu 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90,5 proc. gyventojų psichologinės pagalbos COVID-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neieškojo.
O. Leiputė pažymi grėsmingus vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos rodiklius: „Tai, kas išgyvenama šiandien, rytoj virs naujomis socialinėmis įtampomis. 2020-aisiais daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų nurodė, kad dėl streso jų vaikas turi elgesio ar emocinių sunkumų. Pandemijos metu dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugo skambučių į „Vaikų liniją“ savižudybių tema. COVID-19 pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų laukimo eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrą padidėjo 23 proc.“, – sako parlamentarė.
Stresas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas Seikatos reikalų komitete trečiadienį pristatė visuomenės sveikatos būklės duomenis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir priemones situacijai gerinti.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu visuomenės streso lygis šalyje yra dvigubai didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją, 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimą.
„Matome, kad visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginus su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos. Iki pandemijos stresą jautė tik 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo to laiko nuosekliai mažėja, ką galima turbūt sieti su tam tikru prisitaikymu prie esamos situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė SAM atstovas.
I . Rubikas taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu stipriai išaugo nerimo, pykčio ir liūdesio jausmai.
„Žiūrint į paslaugų prieinamumą, VLK (Valstybinės ligonių kasos – ELTA) duomenimis, apie 10 proc. Išaugo asmenų, kurie kreipiasi į gydimo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė jis.
SAM atstovas taip pat akcentavo, kad analizuojant karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai pirmosios bangos metu atliktas tyrimas parodė, jog karantino metu reikšmingai padaugėjo gyventojų, kurie jautėsi vieniši.
„Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, apie pusę visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir apie pusės apklaustų psichologinė gerovė buvo žema. Tai čia yra vasaros metu Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos tyrimų centro atliktas tyrimas“, – teigė I. Rubikas.
„Reikėtų pažymėti, kad to paties tyrimo metu buvo atrasta, kad žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių, ir tai yra tam tikra rizika“, – pridūrė jis.
COVID-19 pandemijos padarinių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo planas
SAM atstovas taip pat pabrėžė, kad reaguojant į blogėjančią visuomenės psichikos sveikatą dar praėjusių metu viduryje buvo priimtas COVID-19 pandemijos padarinių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas.
„Jis buvo patvirtintas praėjusių metų viduryje ir šiuo metu kaip tik yra pradėtas jo atnaujinimas, atsižvelgiant į antrosios COVID-19 bangos psichikos sveikatos poreikius ir siekiant pasirengti visuomenės gerovės atstatymui pasibaigus pandemijai. Į darbo grupę įeina įvairių institucijų atstovai ir pagrindiniai šių sričių ekspertai, taip pat pagal kompetenciją bus kviečiami kitų sričių ekspertai“, – teigė jis.
Pasak I. Rubiko, veiksmų plano pagrindinės priemonės yra mobiliųjų krizių komandos paslaugų įgyvendinimas, stipriai padidintas psichologinės anoniminės pagalbos prieinamumas visuomenės sveikatos biuruose, apie 80 proc. padidintas emocinės paramos tarnybų finansavimas, išplečiant šios paslaugos apimtį, taip pat apmokomi specialistai, šiuo metu siekiama padidinti medicinos psichologų skaičiaus psichikos sveikatos centruose ir imamasi kitų kompleksinių priemonių.
Jo teigimu, dar pirmojo karantino metu buvo įsteigta ir bendros emocinės pagalbos linija, kurios numeris 1809 bei įsteigta nacionalinė emocinės pagalbos svetainė www.pagalba sau.lt
M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja Kristina Čiuželienė ir fondo vadovas Marius Čiuželis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį, pažymima M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo pranešime.
„Per balandį sulaukėme net 442 naujų pašnekovų – tai daugiau nei per visus 2019 metus, ir šiuo metu „Sidabrinėje linijoje“ užsiregistravusių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems dovanojame draugystės pokalbius ar suteikiame emocinę pagalbą, skaičius artėja prie 3 000. Absoliučiai didžioji dalis – 85 proc. – šių naujai užsiregistravusių pašnekovų skambučių buvo susiję su emocinės pagalbos poreikiais: mums skambinantys žmonės nesijaučia ramiai, išgyvena dėl esamos situacijos, ieško paguodos ir galimybės išsikalbėti“, – sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.
Pasak M. Čiuželio, paskambinę vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai guodžiasi sunkia sveikatos būkle ar tiesiog sunkiu gyvenimu, dalinasi išgyvenimais netekę artimųjų, ypač jei santykiai su jais buvo labai artimi, dabar jaučiasi tarsi netekę savo vaidmens gyvenime, niekam nebereikalingi, patiriantys didžiulę dvasinę tuštumą, savo gyvenimo beprasmiškumą. Nemaža dalis skambučių balandžio mėnesį buvo ir dėl kaimynų keliamo triukšmo, netvarkos, net jų uždarumo, bendruomeniškumo stokos, kas dar labiau didina vyresnio amžiaus žmonių atskirtį ir izoliaciją.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
„Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pasakojo, kad iš viso, įskaitant ir esamus pašnekovus, balandžio mėnesį linija sulaukė daugiau nei 1 470 vienokios ar kitokios pagalbos ieškančių vyresnio amžiaus žmonių skambučių. Tai sudaro 19 proc. daugiau nei kovą ir net 116 proc. daugiau nei praėjusiųjų metų balandžio mėnesį. Apie 40 proc. visų gautų skambučių buvo susiję konkrečiai su COVID-19 pandemija, sakoma M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo pranešime. Skambinusiesiems rūpėjo sveikatos klausimai (ką daryti, jeigu pradėjau kosėti?, kaip susisiekti su savo gydytoju?, kaip įsigyti vaistų? ir pan.), klausimai dėl karantino (kada baigsis?, ar tikrai reikia dėvėti kaukes?, ar galiu eiti į lauką? ir pan.), fizinės pagalbos poreikiai (maisto pristatymai ir pan.), finansiniai klausimai (kaip sumokėti komunalinius mokesčius?, ar laiku gausiu pensiją?, kas ją atneš? ir pan.).
Reguliarūs draugystės pokalbiai su bendraminčiu („Sidabrinės linijos“ savanoriu ar kitu vyresnio amžiaus pašnekovu) balandį taip pat pasiekė iki tol neregėtą mastą: per mėnesį įvyko net 1 945 tokie pokalbiai (24 proc. daugiau nei kovą, 105 proc. daugiau nei 2019 m. balandžio mėn.), kurie truko daugiau nei 65 500 minučių (atitinkamai, +33 proc. ir +148 proc.). Iš viso balandžio mėnesį bendravo net 661 pašnekovų poros (atitinkamai, +18 proc. ir +68 proc.).
„Gyvenant karantino sąlygomis dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo, silpstančių fizinių jėgų, baimės dėl savo sveikatos ir pasitikėjimo savimi stokos vyresnio amžiaus žmonės tampa psichologiškai dar labiau pažeidžiami, todėl jiems itin reikalingas ypatingas dėmesys, jų priimamų sprendimų ar elgsenos patvirtinimas. Mūsų pašnekovai dar turi vilties ir jėgų kabintis į gyvenimą, nors šiuo metu jiems yra labai sunku. Neretas pripažįsta ir net pasidžiaugia, kad po pokalbio „Sidabrinėje linijoje“ jaučia palengvėjimą, jėgų antplūdį, jiems išauga savivertė ir saugumo jausmas. O tai ir yra pagrindinė mūsų kasdienio darbo misija“, – sakė K. Čiuželienė.
„Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė Justina Belevičienė pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti nuolatinį bendravimą saugiais būdais, nuotoliniu būdu, telefonu. „Užklupus nerimui ar išgyvenimams yra lengviau pasikalbėti su nepažįstamais ar mažiau pažįstamais žmonėmis, bendraamžiu, dvasiniu konsultantu, specialistu. Bendravimas padeda sumažinti nerimo jausmą, išlikti pozityviai nusiteikusiam, išbūti visą karantiną“, – teigė „Sidabrinės linijos“ psichologė. Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkurta „Sidabrinė linija“ – tai draugystės pokalbiai ir emocinė pagalba telefonu 8 800 800 20 vyresnio amžiaus žmonėms. „Sidabrinė linija“ siūlo galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis dominančiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti. „Sidabrinėje linijoje“ vyresniojo amžiaus žmonės gali ne tik nemokamai bendrauti tarpusavyje ar su savanoriais, bet jiems suteikiama ir emocinė pagalba bei dvasinis konsultavimas.
Iš viso nuo veiklos pradžios 2016 metais, fondo pateiktais duomenimis, jau įvyko 48 000 pokalbių, kurių trukmė artėja prie milijono minučių, kone 3 000 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų iš visos Lietuvos kasdien kalbina beveik 500 savanorių.
Skulptūros iš medžio. Medžio drožėjo Antano Česnulio darbas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Žmogaus studijų centro„ Lietuvos emocinio klimato tyrimas, atliktas kovo 25- 30 dienomis, rodo, kad COVID 19 dramatiškai pablogino žmonių emocinę būseną.
Patiriančių nerimą gyventojų padaugėjo beveik pustrečio karto ( nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus ( nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.).
„Toks neigiamų emocijų šuolis yra labai pavojingas žmonių fizinei būklei ir sveikatai. Plačiai žinoma neigiamų emocijų žalojanti įtaka imuninei sistemai, jos daro didelę neigiamą įtaką kitoms ligoms (širdies kraujagyslių, virškinimo ir kt.), todėl neišvengiamai reikšmingai atsilieps mirčių statistikai. Nenormaliai padidėjęs nerimas ir pyktis turės pasekmių ir tarpasmeniams santykiams, smurtui artimoje aplinkoje, jis skatina save žalojantį elgesį“, – teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.
Medžio drožėjo Antano Česnulio skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad išaugus nerimo ir streso lygiui kenčia kritinis mąstymas: nemaža gyventojų dalis linkusi tikėti įvairaus plauko sukčiais ir lengvai kimba ant “stebuklingų antivirusinių priemonių“ pardavėjų kabliuko.
Apklausa taip pat rodo, kad gyventojams tapo aktualesnė profesionali psichologų pagalba. Žmonės ieško informacijos, kur galėtų kreiptis tokios paslaugos.
Skulptoriaus Antano Česnulio kūrinys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr).
„Neigiamų emocijų pliūpsnis tik iš dalies aiškintinas tomis ypatingomis sąlygomis, kuriomis gyvename. Manau, kad iš atsakingų asmenų skamba pernelyg daug gąsdinimų vietoj to, kad žmonės būtų raminami. Suprantamas noras mobilizuoti žmones elgtis atsakingai, tačiau baimė – ne vienintelė priemonė. Dar kita didžioji klaida – dalinimas visuomenės į mes, sveikieji, ir tie „kiti“ – užsikrėtę, atvykėliai ar pan. Tai didina nepasitikėjimą vieni kitais, skaldo visuomenę. Neatsitiktinai žmonių, besitikinčių gauti pagalbą iš kaimynų, per krizę sumažėjo nuo 81,2 proc. iki 61,9 proc“„, – sako Gintaras Chomentauskas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nepaisant neigiamų emocijų pliūpsnio, žmonės išlaikė pasitikėjimą valdžia. Tikinčių, kad valdžia esant reikalui padės, yra tiek pat, kaip ir prieš krizę – 30 proc.
„Tai – natūrali žmogiška reakcija krizės akivaizdoje ieškoti ir tikėtis valdžios paramos. Gerai, kad nusivylusių nedaugėja. Būtų dar geriau, jei valdžia suprastų, kad kovoja ne tik su nematomu virusu, bet taip pat yra atsakinga už žmonių emocinę būseną. Juk siekiamybė yra bendruomeniškumas ir vienybė nelaimės akivaizdoje“, – teigia psichologas.
Prie emocinio klimato tyrimo prisidėjusios draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas mano, kad koronaviruso pandemija tapo nauju išbandymu mūsų visuomenei. Visuomenės bendrystė, savitarpio paramos iniciatyvos, dėmesys visuomenės poreikiams yra tie kertiniai mūsų bendruomenės gyvenimo aspektai, kurie gali suteikti daugiau vienybės.
Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 517 gyventojų apklausa CAWI metodu.
Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neigia, kad šeštadienį užfiksavus koronaviruso atvejį Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, kyla rizika infekcijai plisti kariuomenėje.
Apie šį atvejį šeštadienį paskelbė portalas 15 min. Portalas paviešino gautą skaitytojo laišką, kuriame nerimaujama dėl galimo infekcijos plitimo.
„Dragūnų batalione susirgęs profesinės karo tarnybos karys laikomas tarp kitų 5 žmonių palapinėse. (…) Kariai, kurie gyvena palapinėse, yra privalomosios karo tarnybos kariai, kurie jau buvo ten praleidę naktį. Jie ėjo į mūsų kareivines ir bendravo su šauktiniais, ėjo kartu rūkyti. Pastate, kuriame mes gyvename, pirmame aukšte, prie pat įėjimo yra izoliuoti 4 kariai. (…) Mus žada laikyti čia, ir tikimybė, kad ir mus užkrės, yra labai didelė“, – cituojamas laiškas 15min portale.
Kariuomenės vadas teigia esantis nustebęs dėl tokių teiginių.
„Aš buvau nustebęs dėl antraštės. Nėra jokios panikos ir įtampos“, – LRT radijui teigė jis.
Pasak jo, po to, kai paaiškėjo, kad karys yra užsikrėtęs, jis papildomų riziką keliančių kontaktų nebeturėjo.
„Tai yra netiesa, jie jokio kontakto neturėjo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
V. Rupšio teigimu, imamasi visų priemonių, kad kariuomenėje virusas neplistų, kad su užsikrėtusiuoju kontaktavę kariai šiuo metu yra izoliuoti namuose, o ir paties susirgusio kario, šiuo metu batalione nėra.
„Karys, kuriam buvo nustatytas pozityvus mėginys, yra gydomas karo medikų ir jokios panikos nėra“, – pabrėžė jis.
„Nežinau, koks buvo tikslas kažkam rašyti, bet tai visiška netiesa“, – sakė V. Rupšys.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas paragino mažinti tarp Rusijos ir Vakarų tvyrančia įtampą. Šį siūlymą jis išsakė pirmadienį, Prancūzijos ministrams Maskvoje susitikus su kolegomis Rusijos ministrais.
„Tam atėjo laikas, tam dabar yra tinkamas metas – turėtume mažinti nepasitikėjimą“, – spaudos konferencijoje Rusijos sostinėje kalbėjo J. Y. Le Drianas.
Jis ir gynybos ministras Florence’as Parly’us surengė pirmąjį taip vadinamą „2+2“ formato susitikimą. Toks formatas buvo atmestas nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.
„Mes atvykome respublikos prezidento vardu pasiūlyti naują pasitikėjimo ir saugumo darbotvarkę“, – teigė J. Y. Le Drianas. F. Parly’us tvirtino, „kaip svarbu yra kalbėtis vieniems su kitais ir taip išvengti nesusipratimų ir trinties“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad bandyti atstatyti ryšius yra įmanoma ir reikalinga.
Ryšiai tarp Rusijos ir Europos nuo 2014 metų yra smarkiai įtempti – ES ir JAV dėl Krymo aneksijos šaliai įvedė sankcijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau parodė, jog sieks atšildyti atmosferą – praėjusį mėnesį Vladimirą Putiną jis pakvietė derybų Pietų Prancūzijoje ir taip atnaujino aukšto lygio diplomatinius ryšius.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijos pirmininko Ramūno Karbauskio antradienio pasisakymus, kad TS-LKD lyderiai neva palaiko Gitaną Nausėdą, pabrėžia, kad Ramūnas Karbauskis su Sauliumi Skverneliu nebeatlaiko įtampos.
Politikas ironizuoja pabrėždamas, kad arba valdančiųjų lyderiai paskui Mindaugą Puidoką išskriejo į Sirijaus planetą, arba taip bijo Ingridos Šimonytės, kad bando tokiu gudriu būdu padėti Gitanui Nausėdai.
„Turiu dvi versijas, kodėl R. Karbauskis ėmėsi skleisti savo teorijas apie tariamą konservatorių palaikymą G. Nausėdai. Paprastesnė – kad, kaip ir M. Puidokas, R. Karbauskis nebeatlaiko įtampos, todėl pradeda ne visai adekvačiai vertinti realybę (gal jiems abiem tikrai derėtų pasitikrinti sveikatą, kaip siūlo M. Puidokas?). Tačiau panašiau į tai, kad R. Karbauskis ir S. Skvernelis bijo I. Šimonytės pergalės, todėl skleisdami sąmokslo teorijas bando desperatiškai padėti G. Nausėdai. Tokia manipuliacija rodo, kad valdančiųjų skaičiavimuose G. Nausėda jiems yra patogesnis ir palankesnis kandidatas, kurį lengviau įveikti arba su juo susitarti dėl būsimos Vyriausybės“, – pabrėžė G. Landsbergis.
,,Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis antradienį tvirtino, kad I. Šimonytė iš Prezidento rinkimų pasitrauks G. Nausėdos naudai. Pasak „valstiečių“ lyderio, konservatoriai tai yra iš anksto sutarę. R. Karbauskis šią savo prognozę grindžia tuo, kad tiek Vytautas Landsbergis, tiek Gabrielius Landsbergis valstybės vadovo poste nori matyti G. Nausėdą.
„Kaip tvirtina Pentagono bendradarbiai, Kinijos kariškiai taikosi į Amerikos lėktuvų ekipažus padangėje virš Džibučio (Džibuti) valstybės Rytų Afrikoje, naudodami galingą lazerį; iš esmės, tai nauji nerimą keliantys Kinijos veiksmai JAV ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu tuo momentu, kai paaštrėjo įtampa tarp tų dviejų šalių“, – praneša The Wall Street Journal žurnalistai Gordonas Luboldas ir Džeremis Peidžas.
„Incidentai pagilino senus Jungtinių Amerikos Valstijų nuogąstavimus, sukeltus Kinijos sprendimo įsteigti savo pirmą karinį avanpostą užsienyje netoli didžiausios Afrikoje Amerikos karinės bazės. Jie taip pat sutelkia dėmesį į stiprėjantį susirūpinimą tuo, kad Pekinas stiprina savo karinę galią Azijoje ir kituose regionuose, įskaitant ir supilamas sustiprintas dirbtines salas ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.
„Tie incidentai nėra netikėti, nes tie veiksmai vos vos nesiekia „karinių veiksmų“, bet rodo piktinantį tyčinį atsainumą, o taip pat visišką nepagarbą aviacijos saugumui ir tarptautinėms normoms“, – pareiškė buvęs lakūnas, JAV KOP dimisijos pulkininkas Trejus Miksas (Asia Group firma). „Aš konkrečiai laikyčiau tai nerimą keliančiais veiksmais“, – pridūrė jis.
JAV oficialiai pasiskundė Kinijai, toji pareiškė, kad klausimą išnagrinės.
„Pasak informacijos šaltinių, anksčiau Kinijos oficialūs asmenys skundėsi, kad virš Kinijos avanposto Džibutyje praskrenda užsienio kariniai žvalgybiniai lėktuvai“, – pridūrė autoriai.
„Anot karinės žinybos šaltinių, per pastarąsias keletą savaičių Džibutyje buvo 4 incidentai. Trim atvejais naudotas karinio tipo lazeris, manoma, kad jo spindulys sklido iš materialinio-techninio aprūpinimo zonos arba jos apylinkių Kinijos bazėje, pranešė šaltiniai. Per ketvirtąjį incidentą, įvykusį vos prieš dvi savaites, karinio tipo įrenginiai nenaudoti, o spindulys, kaip manoma, sklido iš kitos vietos, bet iš kur, valdininkai atsisakė patikslinti“, – sakoma straipsnyje.
Perpasakodamas Pentagono neįvardyto valdininko žodžius, laikraštis aprašo vieną iš nesenų incidentų: „Dviem amerikiečių kariškiams, pilotuojant turbopropelerinį lėktuvą S-130, nuo lazerio spindulio poveikio buvo nesmarkiai pažeistos akys. Po incidentų pilotams svaigo galva ir prieš akis jie regėjo „ratus“, dabar jie sveiksta“.
„Karinės žinybos valdininkai taip pat patvirtino, kad buvo incidentų su lazeriais (kiek incidentų, neatskleidžiama) JAV Ramiojo vandenyno vadovybės kontroliuojamoje teritorijoje“, – rašo leidinys. Bet vienas valdininkas sakė, kad JAV oficialiai nekaltina Kinijos dėl tų incidentų, nors tyrimas tęsiamas.
