Izgorodinas

Verslas

Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į šalies biudžeto išgales.
 
Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.
 
Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.
 
Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.
 
Prezidentūros siūlymui ekonomistai pritaria
 
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.
 
„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.
 
„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.
Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.
 
„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.
 
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.
 
Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.
 
„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
 
„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.
 
A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį
 
A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.
 
„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.
 
„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.
 
„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.
 
Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.
 
„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.08.16; 06:00
Tuometinio Kaliningrado simbolis - tankas
Verslas

Tuometinio Kaliningrado simbolis - tankas
Kaliningrado simbolis – tankas

Kažkada viltasi, kad Kaliningradas taps „Europos Honkongu“, tačiau sritis dabar tėra Rusijos karinis postas, o regiono gyventojų pajamos menkesnės nei vidutinio ruso, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl karo Ukrainoje gyvenimo kokybė šioje Rusijos dalyje tik dar labiau smuks.
 
15,1 tūkst. kv. m ploto Rusijos eksklave tarp Lenkijos ir Lietuvos gyvena apie 1 mln. žmonių, o teritorija dažnai linksniuojama kaip Kremliaus karinė bazė Europos Sąjungos (ES) viduryje. Eltos kalbinti ekonomistai sutiko, kad regionas pačiai Rusijai svarbus tik kariniais tikslais, nors praeityje galėjo tapti patrauklia ekonomine zona vakarietiškiems verslams.
 
„Norėjo tapti kažkuo, netapo ir, realiai, pagal ekonomiką, tai skurdesnis nei vidutinis (Rusijos – ELTA) regionas. Ir atlyginimai mažesni. Sakyčiau, kad tai yra didelė nesėkmė ekonomine prasme“, – taip Kaliningrado regiono ekonomikos raidą apibendrina Ž. Mauricas.
 
Siekta paversti konkurencingu regionu
 
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas pasakojo, kad 20 a. pabaigoje Rusija turėjo didelių ambicijų Kaliningradą paversti netgi visos ES mastu konkurencingu ekonominiu regionu, patrauklia laisvąja ekonomine zona tarptautinėms bendrovėms, ir, 1996 m. sričiai tokį statusą suteikus, netgi pavyko prisivilioti stambių pasaulinių įmonių, tokių kaip automobilių gamintojai BMW ar „Kia“.
 
„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Rusija norėjo jį paversti laisvąja ekonomine zona, konkuruoti su ES šalimis – ne tik kaimyninėmis. Siekta paversti Kaliningradą „Europos Honkongu“, „Europos Singapūru“, – teigia Ž. Mauricas.
 
Vis tik tokia strategija nepasitvirtino, kadangi, ekonomisto teigimu, kad Kaliningradą paverstų konkurencingu, Kremlius turėjo ryžtis suteikti sričiai daugiau savivaldos, o tai lemtų gilesnę integraciją su ES. Tačiau, anot eksperto, nors stiprėtų ekonomiškai, taip eksklavas politiškai toltų nuo Kremliaus. Tad, vietoje ekonominių perspektyvų, rinktasi kraštą militarizuoti.
 
„Kaliningradas turėjo dvi kryptis: suartėti su ES, kaimyninėmis šalimis, bendrai su ES, integruotis ekonomiškai. O kitas kelias – tapti militaristiniu forpostu. Kaliningradas visgi nuėjo antruoju keliu“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
 
„Kadangi Rusija unitarinė, priešiška ES, apskritai didžiajai daliai demokratinių valstybių, atitinkamai Kaliningradas tapo vis labiau ekonomiškai izoliuotas, rizikingas bei virto tiesiog kariniu forpostu“, – apibendrina jis.
 
Kaliningradas vis dar yra laisvoji ekonominė zona, tad, anot Ž. Maurico, regione yra automobilių, maisto gamintojų fabrikų, o A. Izgorodinas pamini regiono vykdomas logistikos, žemės ūkio, jūrų krovos veiklas. Tačiau stiprios pramonės, stambių investicijų, kaip viltasi, regionas nepritraukė, – pasak „Luminor“ eksperto, net ir Rusijos „aukso amžiaus“ laikotarpiu, iki 2012 m., Kaliningradas nesulaukė didelio verslų susidomėjimo, o po Krymo aneksijos 2014 m., kaip ir visoje Rusijoje, jo ūkis stagnavo.
 
„Specifinių, didelių investicijų Kaliningradas pritraukti nesugebėjo. Jiems taip ir nepavyko sukurti tos pirminės idėjos, ji žlugo net neprasidėjusi“, – tikino Ž. Mauricas.
 
Algos mažesnės nei Rusijos vidurkis, itin žemas BVP
 
Ekonomistas A. Izgorodinas, paprašytas įvertinti Kaliningrado ekonominę svarbą Rusijai, teigė, kad jos tiesiog nėra – regionas priklausomas nuo dotacijų iš Maskvos ir jokių kitų tikslų, be didelės karinės jėgos telkimo, Kremlius ten neturi.
 
„Tai yra labiau infrastruktūrinis objektas, kuris tarnauja Rusijos kariniams tikslams. Ekonomikos kontekste nematau šito regiono svarbos ir, tiesą sakant, nelabai matau augimo galimybių apskritai“, – teigė A. Izgorodinas, kartu pridūręs, kad regionas finansuojamas tik dėl jame sutelktos gausios karinės jėgos.
 
„Regionas realiai yra dotuojamas iš Rusijos biudžeto tik dėl to, kad ten yra karinė bazė. Tas regionas yra labiau finansuojamas dėl karinių tikslų, o ne dėl jo ekonomikos augimo ir gaivinimo“, – pastebėjo jis.
 
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo ruožtu Ž. Mauricas dalijosi statistika: nepaisant to, kad Kaliningradas apsuptas ES šalių, vidutinis atlyginimas eksklave net nesiekia Rusijos vidurkio, o, 2020 m. duomenimis, jo bendrasis vidaus produktas (BVP) tesiekė apie 7 mlrd. eurų.
 
„Čia labai mažai. Lietuva praktiškai jau 60 mlrd. link juda. Skirtumas labai labai didelis“, – pasakojo ekonomistas, Kaliningrado ekonominį statusą netgi lyginęs su Rusijos aneksuoto Krymo.
 
„Toks regionas, kuris, kaip ir neliečiamoji zona, nes niekas nelabai drįsta ten kažką daryti. Kryme negali, nes ten formaliai yra Ukrainos dalis, o Kaliningrade tiesiog nenori“, – lygino ekonomistas.
 
Kolegai antrinęs A. Izgorodinas svarstė, kad eksklave ekonominės veiklos yra tik tiek, kiek pakanka minimaliam gyventojų pragyvenimo lygiui palaikyti.
 
„Bet ne daugiau“, – akcentavo jis.
 
Tarp Lietuvos ir Kaliningrado neliko net kontrabandos
 
Kalbinti ekonomistai taip pat tikino, kad su Kaliningradu beveik nelikę ir Lietuvos verslo ryšių. Pasak A. Izgorodino, vienintelis bendradarbiavimas su regionu susijęs su prekių tranzitu iš Rusijos.
 
„Manau, kad tik tiek. Neįsivaizduoju, kad mūsų verslas investuotų ten. Šiaip apskritai mūsų verslas Rusijoje investavęs labai mažai. Į Kaliningradą tuo labiau – tikrai nėra didelio ekonominio bendradarbiavimo“, – tikino jis.
 
Panašiai kalbėjęs Ž. Mauricas minėjo, kad Kaliningrade likusios tik kelios įmonės, o anksčiau plačiai naudotus maršrutus regione apleido ir į Baltarusiją „veiklą“ perkėlė net kontrabandininkai.
 
„Buvo pasienio prekyba, kontrabanda, vėliau ji praktiškai pasibaigė, kai buvo sustiprinta sienos apsauga, pastatytas barjeras ir praktiškai viskas perėjo į Baltarusiją. Net šito nebeliko“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
 
„Kaip nuobodu – net kontrabandos nebėra. Toks regionas. Realiai“, – ironizavo jis.
 
Prasidėjus karui, regiono ateitis – liūdna
 
Dar gilesnė regiono izoliacija ekonomistų matoma ir dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. A. Izgorodinas aiškino, kad Kaliningradas itin priklausomas nuo importo, o prekių ir žaliavų tiekimas dėl Vakarų Rusijai pritaikytų sankcijų gerokai apsunko. Dėl to ekonomistas abejoja srities ūkio pažanga ateityje.
 
„Prekių tiekimo į Kaliningradą galimybės yra gerokai sunkesnės, pavyzdžiui, lėktuvams reikia daryti didžiulį ratą. Nematau to regiono ekonominės svarbos ir nematau to regiono plėtros galimybių“, – kalbėjo A. Izgorodinas, abejojantis, kad Rusija apskritai dar gali sulaukti naujų europietiškų investicijų, – tą lems smarkiai išaugusi ekonominė rizika, neapibrėžtumas, smunkantis vartojimas.
 
„Visur tas galioja, aišku, ir tam pačiam Kaliningradui. (…) Nėra kažkokių priežasčių investuoti Europos verslui į Kaliningradą. Europos kapitalas eis iš nepatikimos Rusijos į patikimesnes šalis, kartu ir į Europą“, – įsitikinęs ekonomistas.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
 
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu dar labiau augs eksklavo priklausomybė nuo Rusijos dotacijų, kurių, neatmeta A. Izgorodinas, gali mažėti.
 
„Rusijos ekonomika krinta ir valstybės pajamų bus šiek tiek mažiau. Manau, kad ateitis pakankamai liūdna“, – reziumuoja ekonomistas.
Ž. Mauricas savo ruožtu taip pat nuspėja, kad Kaliningradas taps dar labiau izoliuotas, jame trūks pagrindinių prekių bei žaliavų. Pasak eksperto, dėl karo Ukrainoje eksklavo ekonominė padėtis tik blogės.
 
„Tai, aišku, dabar bus dar blogiau ir realiai liks jis tiesiog toks kampelis, kuris vykdys kažkokią funkciją, daugiausia susijusią su karine pramone. Bet ekonomikos daug ten nebus“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.05.02; 07:40
Verslas

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos konflikto su Pekinu nuostolių sustiprėję diplomatiniai ryšiai su Taivanu kol kas neatpirko, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, įvertinęs trečiadienį Lietuvos statistikos departamento paskelbtus gruodžio mėnesio užsienio prekybos duomenis. Jis analizavo šalies eksporto bei lietuviškos kilmės prekių eksporto dinamiką į Kiniją ir Taivaną.
 
„Skaičiai rodo, kad Lietuvos eksporto į Taivaną apimtys auga, o eksporto į Kiniją apimtys mažėja. Tačiau Taivanas nekompensavo Lietuvos eksporto Kinijoje praradimų“, – feisbuko paskyroje rašo A. Izgorodinas.
 
Eksperto pateikti duomenys rodo, kad 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Taivaną apimtys padidėjo tik 0,9 mln. eurų, o lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimtys sumažėjo 15,2 mln. eurų. Bendros Lietuvos eksporto (lietuviškos kilmės prekių eksportas bei reeksportas) į Taivaną apimtys padidėjo 1 mln. EUR, tuo tarpu bendros Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys nukrito 17,6 mln. eurų.
 
„Žiūrint iš eksporto perspektyvos, kol kas Lietuvos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu pokyčiai atnešė daugiau žalos nei naudos. Reikia tikėtis, kad ateityje situacija kiek pasikeis, kadangi eksporto į Lietuvai naują Taivano rinką proveržiui tiesiog reikia laiko ir įdirbio. Galima sutikti, kad per kelis mėnesius pasiekti eksporto į Taivano rinką proveržio yra neįmanoma“, – svarsto jis.
 
Tuo pat metu, Lietuvos eksporto į Kiniją praradimai, ekonomisto teigimu, matyti jau dabar. Jis akcentuoja lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją metinius pokyčius pagal smulkesnius prekių segmentus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje dominavo baldai (21,6 proc. dalis visoje lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje 2021 m.); optikos, matavimo, precizikos instrumentai (14,7 proc. svoris eksporto į Kiniją struktūroje), įvairūs chemijos produktai (11,5 proc.), elektros mašinos ir įranga (9,1 proc.); mediena ir medienos dirbiniai (5,9 proc.).
 
„Pernai šiems 5 segmentams teko 63 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimčių. 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, kiekvienos iš TOP 5 didžiausių Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų eksporto apimtys į Kiniją mažėjo. Keturi iš minėtų TOP 5 Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų (mediena ir medienos gaminiai; įvairūs chemijos produktai; baldai; optikos, matavimo, precizikos prietaisai) apskritai buvo lyderiai pagal nominalų metinį eksporto kritimą iš visų Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų. Labiausiai nukentėjo optikos, precizikos ir matavimo instrumentų eksporto į Kiniją apimtys – čia per metus, t.y. lyginant 2021 m. gruodį su 2020 m. gruodžiu, fiksuojamas 5,3 mln. eurų eksporto apimčių kritimas“, – rašo A. Izgorodinas.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
 
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
 
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.02.10; 06:54
Politinės intrigos

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Ekonominės sankcijos Rusijai, kurias skelbtų Vakarai, šiai inicijavus karinius veiksmus Ukrainoje, gali paskatinti Kremlių kuriam laikui itin apriboti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES), mano SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
 
Jo teigimu, ES yra pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl trumpuoju laikotarpiu, juolab Bendrijos šalims šildymo sezoną pasitikus pustuštėmis saugyklomis, dujų tiekimas Europai gali sutrikti.
 
„Kalbu apie tam tikrus nesklandumus savaitę, mėnesį. Iš esmės vis tiek ES per mėnesį niekaip nediversifikuos, nes tiesiog neturi tiek infrastruktūros, kad atsivežtų iš kitur. Čia yra tokie trumpalaikiai žaidimai, kuriems alternatyvų nėra“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
 
„Europa negali trumpuoju laikotarpiu pakeisti rusiškų dujų, tiesiog nėra kaip, nėra suskystintų gamtinių dujų terminalų pajėgumų“, – paaiškina jis. „Swedbank“ banko duomenimis, ES iš Rusijos importuoja 44 proc. visų suvartojamų dujų.
 
Pasak T. Povilausko, Rusija gali imtis gąsdinimo taktikos ir įspėti ES, kad kuriam laikui gali nutraukti dujų eksportą.
 
„Kalbant apie trumpalaikį konfliktą, tokioje vietoje gali būti visokių scenarijų – ir pagąsdinimas kelioms dienoms, savaitėms, visiškai išjungti dujų perdavimą Europai“, – tokio varianto neatmeta ekonomistas, kartu pažymintis, kad Kremliaus atsakas priklausys nuo Vakarų ekonominių sankcijų masto.
 
„Viskas priklausys nuo to, ką padarys ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir kokias sankcijas įvestų Rusija. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali būti tam tikras pagąsdinimas“, – teigia T. Povilauskas.
 
Vis tik ilgiau netiekti dujų Europai, kaip pastebi ekspertas, Rusijai būtų pernelyg skaudus ekonominis smūgis.
 
„Akivaizdu, kad pati Rusija turbūt nebūtų finansiškai pajėgi pusę metų neparduoti dujų ES, nes tai vis tiek yra nemaži pinigai“, – tikina jis.
 
A. Izgorodinas: tiekimo trikdžiai iš Rusijos skatintų ES spartinti energetinį atsinaujinimą
 
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas sako, kad per griežtų dujų tiekimo suvaržymų gali vengti ir pati Rusija, kadangi tai skatintų ES sparčiau siekti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų importo.
 
„Rusija puikiai supranta, kad, kuo didesnė dujų kaina, tuo greičiau ir tuo didesnis Europos polinkis bus pereiti prie alternatyvų“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
 
Jo manymu, ES galėtų atspausdinti daug pinigų ir per keletą metų juos masiškai investuoti į atsinaujinančią arba atominę energetiką. Tam ekonomistas šiuo metu mato idealias sąlygas – Bendrijoje šiemet dar galioja laisvesnės fiskalinės drausmės taisyklės, o Europos centrinis bankas bent iki 2023 metų žada nekelti euro zonoje galiojančių nulinių palūkanų normų. Tai esą galėtų trukti nuo trejų iki septynerių metų.
 
„Aišku, kad tai nebus pasiekta kitą pavasarį, bet per kokius 3–7 metus tikrai bus pasiekta. Viskas priklauso nuo pinigų, o pinigų Europa šiuo metu turi „kaip šieno“ ir tie pinigai yra praktiškai nemokami“, – pastebi A. Izgorodinas. Jis neatmeta, kad gamtinių dujų kainos pernelyg drastiškai gali ir nekilti, kadangi pačiai Rusijai nebūtų naudinga jas kelti per daug.
 
„Politiškai ir ekonomiškai žiūrint, Rusija šiuo metu yra suinteresuota tik palaikyti aukštą dujų kainų lygį, bet ne pernelyg aukštą, kad Europa nepasakytų: „Viskas, atsibodot, viso gero, eisime kitu energetikos keliu“. Jis yra visiškai įmanomas, tik tiek, kad tai truputį užtruks“, – mano A. Izgorodinas.
 
ELTA primena, kad sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad, norint iš tikrųjų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, būtinos „nepakeliamos“ sankcijos.
 
Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
 
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
 
Po praėjusią savaitę vykusio JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Kremliaus keliamus reikalavimus. Pagrindiniai jų – NATO nebepriimti naujų narių ir išvesti pajėgas iš Rumunijos, Bulgarijos bei kitų po 1997 metų prie Aljanso prisijungusių valstybių.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.01.25; 07:43
Verslas

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, palyginti su praeitų metų demografiniais duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas Lietuvoje nėra vienkartinis šuolis. Vis dėlto, anot ekonomisto, žemas gimstamumo lygis ir spartus visuomenės senėjimas yra aspektai, galintys nutempti demografinius rodiklius žemyn.
 
„Jei mes žiūrėtume metinį pokytį, tai tiek šių metų sausį, palyginti su praeitų metų sausiu, tiek vasarį vis dėlto buvo gyventojų skaičius prieaugis. Jeigu žiūrėtume vasario mėnesį – 967 yra prieaugis bendro gyventojų skaičiaus (per metus – ELTA). Aš įsivaizduoju, kad jei žiūrėtume pagal komponentus, kol kas visgi tempia (rodiklius – ELTA) imigracija“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
 
„Kitas aspektas – imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų. Emigrantų buvo 3 422 sausį, imigrantų – 4 050. Tai reiškia, kad į Lietuvą daugiau atvažiavo negu išvažiavo. Taip pat ir dėl to, nes mes ir toliau importuojame nemažai užsienio darbo jėgos“, – vardijo jis.
 
Ekonomisto teigimu, metinį nuolatinių gyventojų Lietuvoje prieaugį galimai lėmė įvykęs „Brexitas“ bei nusilpusi Didžiosios Britanijos ekonomika.
 
„Dar vienas aspektas yra „Brexitas“. Gali būti taip, kad dalis Lietuvos emigrantų po truputį grįžta. Bet aš čia darau prielaidą, neturiu konkrečios informacijos. Faktiškai įvyko „Brexitas“, yra konkretumas. (…) Antras aspektas – šiek tiek nusilpo Didžiosios Britanijos ekonomika. Čia ir dėl prekybos karų, taip pat ir dėl „Brexito“, nes antras pusmetis jiems buvo nelabai sėkmingas. (…) Kadangi Lietuvoje turime žemą nedarbo lygį, labai aukštą užimtumą ir didelį darbo jėgos poreikį, plius kylančius atlyginimus, tai galbūt dalis mūsų emigrantų po truputį grįžo“, – tikino A. Izgorodinas.
Emigracija. Slaptai.lt nuotr.
 
Ekonomisto nuomone, augantis nuolatinių gyventojų skaičius šalyje nėra vienkartinis.
 
„Aš asmeniškai esu nusiteikęs gana pozityviai. Mane pozityviai nuteikia tai, kad turėjome pakankamai didelį imigrantų šuolį. Jeigu žiūrėtume sausio mėnesį, tai imigrantų buvo 4 050, praeitų metų sausį – 2 753. Tai yra labai rimtas prieaugis. Ir, aš manau, tai nėra vienkartinis šuolis, tai yra tendencija. (…) Panašu, kad įvyko statistikos persilaužimas Lietuvoje, nes labai ilgą laiką turėjome neigiamą neto migracijos (skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų – ELTA) poveikį gyventojų skaičiui. Panašu, kad nuo praeitų metų turime šių rodiklių teigiamą poveikį“, – sakė jis.
 
Visgi, kaip teigė A. Izgorodinas, žemas gimstamumo lygis yra ta rizika, kuri Lietuvos demografinius rodiklius „tempia žemyn“. Taip pat, kaip sakė jis, nerimą kelia ir spartus visuomenės senėjimas.
 
„Kur matau pakankamai didelę problemą – nepaisant to, kad auga bendras gyventojų skaičius, – turime spartų visuomenės senėjimą. (…) Tai reiškia, kad darbo rinka bus pakankamai apkrauta“, – teigė ekonomistas.
 
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, yra realu, kad dėl imigracijos daromos įtakos bus fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas ir pirmąjį šių metų pusmetį.
 
„Tas faktas, kad auga imigrantų skaičius, yra labai logiška įmonių reakcija į tai, kas vyksta su mūsų demografija ir darbo rinka. Įmonės nesuranda vietinių gyventojų, darbuotojus importuoja. Aš įsivaizduoju, kad tai tęsis toliau ir (…) kad bent šių metų pirmąjį pusmetį turėtų išaugti gyventojų skaičius būtent dėl imigracijos“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad vasario pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793 tūkst. nuolatinių gyventojų – 979 mažiau nei sausį, anksčiau skelbė Statistikos departamentas. Tai pirmasis mėnesinis gyventojų skaičiaus mažėjimas po 9 mėnesius trukusio augimo.
 
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per metus (šių metų vasario pradžioje, palyginti su praėjusių metų vasario pradžia) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 967.
 
2018 metų rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko žemiau nei 2,8 mln.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 07:24
Verslas

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvai atėjo metas nesukioti laiko ir pasilikti vasaros laiką, mano bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
 
„Kalbant apie laiko sukiojimą, tai, pragmatiškai žiūrint, aš manau, kad Lietuvai pribrendo laikas šiek tiek savo laiko juostą pakoreguoti, galbūt labiau palikti vasaros laiką dėl vienos paprastos priežasties. Technologijos proveržis lemia tai, kad poreikis turėti šviesesnį rytą dėl laiko sukiojimo yra vis mažesnis ir mažesnis, nes kompanijos pereina prie modernių apšvietimo sistemų ir taip toliau. Natūraliai to klausimo svarba Lietuvai yra gerokai mažesnė negu prieš kelis dešimtmečius. Įmonėms ir gyventojams apsimokėtų likti prie vasaros laiko, nes yra šviesesni vakarai, ir techniškai tai gali teigiamai paveikti gyventojų optimizmą, o jis yra vienas aspektų, kuris daro įtaką vartojimo rodikliams. Realistiškai, ar galėsime pasilikti prie vasaros laiko, yra labai didelis klausimas, nes Europos Komisija neskuba priimti direktyvos, netgi yra pratęsiamos diskusijos, kadangi iki šiol nėra tikslinių analizių, kaip tai gali paveikti ES gyventojus ir ekonomiką“, – Eltai komentavo ekonomistas.
 
Pasak A. Izgorodino, viena rizikų – kad Europos Komisija teoriškai gali palikti tam tikrą liberalumą šiuo klausimu ir leisti kiekvienai valstybei asmeniškai apsispręsti, koks laikas bus paliekamas.
 
„Tokiu atveju yra tam tikra rizika Lietuvos ekonomikai, nes mūsų ekonomika stovi ant eksporto. Eksportas sudaro beveik 80 proc. viso Lietuvos BVP. Jeigu vokiečiai palieka savo laiką, o švedai keičia, trumpuoju laikotarpiu tai gali įnešti tam tikros painiavos, įmonės gali nespėti į tam tikras derybas, konferencijas. Bet tai ne pagrindinis dalykas, kuris įmonėms dabar skauda. Labiausiai skauda, kas toliau bus su euro zonos, Vokietijos ekonomika“, – teigė jis.
 
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kaip ir visoje ES, buvo atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
 
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas, atsižvelgus į Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
 
Europos Komisijos (EK) Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė Eltai teigė, kad EK praėjusiais metais atliko internetinę apklausą visoje ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 mln. žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 15:16
Verslas

Dabartinis metas naujiems mokesčiams nėra palankus, o jų nauda šalies biudžetui bus minimali, teigia „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
 
„Socialiniai aspektai yra svarbu, bet, žiūrint grynai pragmatiškai į skaičius ir tų mokesčių poveikį valstybės biudžeto pajamoms, labai abejočiau jų realia nauda. (…) Be to, iš planuojamų pajamų visada reikia atimti administracinius kaštus tam, kad pamatytume realią tų mokesčių naudą biudžetui. Pavyzdžiui, surinksime daugiau mokesčių iš transporto priemonių apmokestinimo, bet tam reikės IT sistemos, žmonių valstybės sektoriuje, kurie tą mokestį administruos. Galiausiai, atėmus išlaidas, pamatysime, kad mokesčių nauda biudžetui yra minimali“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
 
Kaip pavyzdį, jis pateikė prognozę, kad iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžetas kitais metais surinks maždaug 4 mlrd. eurų pajamų, kai tuo tarpu finansų ministerijos prezentacijoje nurodyta, kad iš transporto priemonių taršos mokesčio tikimasi 29 mln. eurų, iš NT – 8 mln. eurų įplaukų į biudžetą. Anot jo, palyginti su tuo, kiek žadama surinkti iš PVM mokesčio, automobilių taršos ir NT mokestis sudarytų tik lašą jūroje.
 
A. Izgorodino teigimu, apskritai dabartinis metas nėra tinkamas laikas naujų mokesčių įvedimui, vietoj jų ekonomistas pateikė tris alternatyvius pasiūlymus.
 
„Vyriausybės vietoje pirmiausia gerinčiau jau esamų mokesčių administravimą. Antra, siūlyčiau atsakingiau elgtis su valstybės išlaidomis. Kartais taip atsitinka, kad planuojamos išlaidos ir investicijos nėra efektyvios. Tad prieš planuojant jas reikėtų padaryti kaštų ir naudos analizę. Trečia, rekomenduočiau apsvarstyti galimybę šiais metais avansu pasiskolinti finansų rinkose. Šiuo metu finansų rinkos labai pozityviai vertina Lietuvą, nes turime pakankamai gerus makroekonominius rodiklius. Tad vietoje to, kad įvedinėtume naujus mokesčius, kurie neatneša daug naudos, paprasčiausias kelias būtų tiesiog pasiskolinti rinkose ir tuos pinigus pakaupti“, – Eltai komentavo ekonomistas.
 
Vertindamas Vyriausybės pateiktą valstybės biudžeto projektą, ekonomistas teigė įžvelgiąs daugiau neigiamų nei teigiamų aspektų.
 
„Pagrindinę problemą matau tame, kad mūsų ekonomika, ypač eksportuojantis sektorius, jau pradėjo jausti lėtėjimą dėl pasaulio ekonomikos problemų. (…) Apskritai biudžeto projektas yra labai ambicingas, bet (kalbant apie. – ELTA) biudžeto pajamų pusę, jis kiek per daug optimistiškas. Manau, kad visgi rizikų yra gerokai daugiau nei teigiamų aspektų“, – teigė A. Izgorodinas.
 
Jo manymu, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ateinančiais metais augs kiek lėčiau, atitinkamai šalis pajus lėtesnį augimą per biudžeto pajamas, o tuo metu sumažinti išlaidas būtų gana sunku, nes Vyriausybė ir ministerijos turėtų priimti nemažai biurokratinių sprendimų.
 
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam valstybės biudžeto įstatymo projektui. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.
 
Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.
 
Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.
 
Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.
 
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.
 
Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
 
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.
 
Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos siūlymams nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.
 
Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
 
Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
 
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
 
Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tai į valstybės biudžetą surinktų 29 mln. eurų.
 
Siūloma didinti dienpinigių atlyginimo koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA). Skaičiuojama, kad tai įneštų į valstybės biudžetą bendrai papildomai iki 66,1 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 07:00
Aktualijos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtą 2018 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 3,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimas per visus 2018 metus, taigi kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko augimo trajektoriją ir demonstruoja stebėtiną atsparumą neigiamai tarptautinei aplinkai, teigia bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Itin geras ketvirto ketvirčio rezultatas taip pat rodo, kad trečią ketvirtį fiksuotą žymų Lietuvos BVP sulėtėjimą labiausiai lėmė techniniai veiksniai, o ypač prastas žemės ūkio derlius, – bet ne faktinės pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių problemos, savo komentare rašo ekonomistas.

„Tiek ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, tiek ir per visus 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo neblogai subalansuotas. Stabilų augimo tempą pademonstravo daugiau nei 60 proc. visos produkcijos eksportuojanti Lietuvos pramonė, kuri pernai 7,1 proc. padidino gamybos apimtis. Augimo apsukų nelėtina ir transporto sektorius, ypač kelių transporto segmentas, kur krovinių pervežimo apimčių augimas apskritai yra dviženklis. Mažėjant nedarbui bei kylant vidutiniam darbo užmokesčiui, stabiliai gerus rezultatus demonstruoja mažmeninės prekybos sektorius, kur ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį apyvarta padidėjo 5,8 proc.“, – teigia A. Izgorodinas.

Didžiausių rizikų, kurios šiemet gali pakenkti Lietuvos ekonomikos plėtrai, sąraše ir toliau išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra bei per visus 2018 m. stabiliai mažėjęs optimizmo lygis euro zonoje, pabrėžia ekonomistas. 

Lietuvos verslui, pasak A. Izgorodino, reikėtų itin atidžiai stebėti situaciją Vokietijoje, kuri yra didžiausias Lietuvos eksporto partneris su 12 proc. „svoriu“ Lietuvos eksporto struktūroje. 

„Lapkričio mėnesį Vokietijos pramonės gamybos apimtys susitraukė 4,7 proc., labiausiai nuo pat 2009-ųjų metų, o dėl prastų pramonės rodiklių Vokietijos ekonomikos rezultatai 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje gali gana stipriai sušlubuoti. Iš kitos pusės, kol kas būtų šiek tiek per anksti nurašyti Vokietijos ekonomiką, kadangi vokiečių pramonės augimui labiausiai kenkia beveik pilnai (90 proc.) išnaudojami gamybos pajėgumai bei vos 3,3 proc. siekiantis nedarbo lygis“, – komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, lygiai taip pat nereikėtų skubėti nurašyti ir bendrų euro zonos ekonomikos rezultatų, kadangi tam tikra prasme euro zonos ekonomika paprasčiausiai atsitrenkė į lubas ir beveik nebegali augti dėl ribotų gamybos ir žmogiškųjų išteklių resursų. Galų gale, itin žemas nedarbas Centrinės Europos regiono valstybėse, taip pat Lenkijoje, signalizuoja, kad šiemet pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose vidaus vartojimas išliks itin stiprus – tai, pasak A. Izgorodino, yra geras ženklas Lietuvos eksportui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.31; 17:20