Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti.
 
Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
 
„Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas.
 
Pridedama, kad šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms.
 
G. Nausėda taip pat bendravo su parodos organizatoriais – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.
 
„Lietuva ir Japonija yra bendramintės partnerės, palaikančios nuoširdžia draugyste paremtus dvišalius santykius, grįstus pagarba demokratinėms vertybėms. Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje, todėl džiaugiamės mūsų strategine partneryste ir esame pasiruošę toliau stiprinti mūsų dvišalius santykius. Japonijos pirmininkavimas G7 formatu ir narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tarptautinę tvarką ir taiką. Vertiname tvirtą Japonijos poziciją atsakant į Rusijos karinę agresiją, taip pat Japonijos paramą Ukrainai ir veikimą išvien“, – sakė Prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, transatlantinė vienybė ir glaudus bendradarbiavimas su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis šiandien yra labai svarbus, ir šalys privalo veikti kartu spręsdamos globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius bei ginti tarptautinę tvarką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Parodoje Raudondvaryje pirmą kartą Lietuvoje atskleidžiamas japonų surimono šedevrų grožis. Kauno r. sav. nuotr.

Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasakis ir meras Valerijus Makūnas, savaitei artėjant prie pabaigos, atidarė meno parodą „Japonijos surimono šedevrai – paslėptas grožis“.
 
Pirmą kartą Lietuvoje 51 medžio raižinyje atskleidžiamas XII a. pr. – XIX a. japonų surimono menas ir pristatomas žymiausias japonų dailininkas Katsushika Hokusajis (1760 – 1849).
 
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas pasakojo, kad iš 11 parodoje pristatomų autorių svarbiausią vietą užima K. Hokusajis. Jis priklausė ukijo-e („nepastovaus pasaulio paveikslai“) meno mokyklai. Jo ankstyvieji darbai atstovauja visam ukijo-e spektrui, į kurį įeina kraštovaizdžius ir aktorius vaizduojantys vieno lapo estampai, rankomis tapyti paveikslai ir surimono („atspausdinti dalykai“) – sveikinimai, pranešimai ir panašiai. Vėliau menininkas daug dėmesio skyrė klasikinei samurajų tematikai. Išgarsėjo peizažų serijomis: „36 Fudži kalno vaizdai“ (~1827–1830), „Kelionė po visų provincijų krioklius“, „Nuostabūs visų provincijų tiltų vaizdai“ (abi ~1829–1832); paveikslėlių knygomis „Manga“ (1814 m.), iš kurių kildinamas japoniško komikso žanras.
 
Šis menininkas savo kūryboje naudojo ne tik tradicinius Japonijos medžio raižybos principus bei techniką, bet ir iš Europos pasiimtą gilią perspektyvą, prūsiško mėlio pigmentą. Dėl šių naujovių japonų surimono tradicijoje jis tapo labiau suprantamas Vakarų šalių auditorijai.
K. Hokusajis laikomas vienu produktyviausių, įvairiapusiškiausių ir įtakingiausių tarp visų ukijo-e meno atstovų.
 
Kessaourio fondo atstovas Vassilis Kessaouris pasakojo, kad meno kūrinių kolekciją šiai parodai padėjo surinkti K. Hokusajo giminaičiai.
Renginys Raudondvario pilyje prasidėjo „Auros“ teatro šokėjos Natsuho Matsumoto plastine improvizacija su 24 gyvais drugeliais, kurie tūpė ant ekspozicijos paveikslų, o vienas įsitaisė ant mero peties.
 
„Net Japonijoje neteko matyti tiek daug surimono darbų, todėl jums labai pasisekė“, – šypsojosi Japonijos ambasadorius Sh.Yamasakis.
„Japonijos ambasada visada rodė išskirtinį dėmesį kultūros pristatymui. Kaunas ir Kauno rajonas tapo Europos kultūros sostine, o tokios parodos kaip ši kelia kultūros kartelę į aukščiausią lygį“, – kalbėjo rajono meras V. Makūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.07; 07:00