Džeimsų bondų tema. Slaptai.lt fotografija
Varšuva, gegužės 31 d. (PAP-ELTA). „Beveik neabejotina“, kad prieš šį rudenį Lenkijoje vyksiančius visuotinius rinkimus Rusija rengs šalyje provokacijas, sakė Jaroslawas Kaczynskis, valdančiojoje koalicijoje dominuojančios partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas.
Interviu savaitraščiui „Gazeta Polska“ J. Kaczynskis taip pat užsiminė, kad tai gali daryti ir jo politiniai oponentai.
Parlamento rinkimai Lenkijoje turi vykti rudenį, nors data dar nepaskelbta.
„Beveik neabejotina, kad prieš rinkimus Lenkijoje Rusija surengs provokacijas“, – sakė J. Kaczynskis ir pridūrė, jog kaip nors provokuoti gali norėti ir opozicija.
„Jie nebūtinai bendradarbiaus, bet gali“, – tęsė jis ir pridūrė, kad tiek Rusijai, tiek opozicijai „kiekvienos jų veiksmų padariniai bus naudingi“.
Lenkijos valdančiosios partijos vadovas Jaroslavas Kačynskis (Jaroslawas Kaczynskis) pakartojo reikalavimą, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrąjį pasaulinį karą, praneša „Reuters“.
„Tai Lenkijos ir Vokietijos problema, turiu omenyje, kad tai Vokietija įsiveržė į Lenkiją, nužudė milijonus žmonių ir naikino materialinį turtą. Mums už tai turi būti kompensuota“, – po kelių ligoninėje praleistų savaičių interviu vienam iš Lenkijos radijų sakė J. Kaczynskis.
Be kita ko, J. Kaczynskis pridūrė, kad dėl neseniai Lenkijoje priimto įstatymo, kuriuo už pareiškimus, jog Lenkija prisidėjo prie jos teritorijoje nacių vykdytų žydų žudynių, buvo numatyta skirti laisvės atėmimo bausmes, pastaruoju metu suprastėjo šalies santykiai su JAV.
Šią savaitę, po kelis mėnesius trukusių derybų su Izraeliu, šis įstatymas buvo sušvelnintas. Įvedus pakeitimus, trejų metų laisvės atėmimo bausmių nebeliko, tačiau prasižengusiems asmenims gresia piniginės baudos.
Ar toli iš premjero kabineto iki prezidentūros? Žiūrint, kas juda ir kokiu reikalu.
Taigi, jei juda premjeras Saulius Skvernelis, ir juda su svajone savimi pakeisti prezidento poste Dalią Grybauskaitę, tiesus kelias, kad ir trumputis, gali pasirodyti neturintis galo. Nes reikia įtikinti rinkėjus, kad, pavadovavęs ministrų kabinetui, tas pats asmuo gebės vadovauti ir visai valstybei.
Bet ar daug šiandien valstybėje atsirastų tokių naivuolių, kurie patikėtų, kad S. Skvernelis geba vadovauti vyriausybei? Nuolat smunkantys reitingai kalba patys už save, o smunka jie ne be pagrindo.
Štai rugpjūčio pradžioje premjeras, panašiai kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ėmė šokiruoti visuomenę savo pareiškimais elektroninėje erdvėje. Feisbuko paskyroje jis pareiškė, kad mokesčius reikia mažinti ne tiems, kurie uždirba mažai, o tiems, kurie uždirba daug. Nes, S. Skvernelio giliu įsitikinimu, dideles algas (6 tūkst. eurų ir daugiau „į rankas” per mėnesį) „gauna patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai. Žmonės, kurie kuria didžiulę pridėtinę vertę visai visuomenei ir valstybei. Žmonės, kurie ne šiaip „kala pinigą”, o kuria darbo vietas… Žmonės, kurie, sakyčiau, yra viena iš pagrindinių valstybės varomųjų jėgų /…../ Todėl siūlome jiems paskatinimą arba „bonusą”, jei norite – dalinį mokesčių naštos sumažinimą.”
Kvailumas ar cinizmas? Tesprendžia pats skaitytojas, o kad jam būtų lengviau, galima priminti naujausią premjero akibrokštą vienai gausiausių, bet daugiau kaip dešimt kartų mažesnius, nei jo išliaupsintieji šešiatūkstantininkai, atlyginimus gaunančiai „biudžetininkų“ grupei –pedagogams. Viešojoje erdvėje, net ir Seime, netylant kalboms, jog reformuojant švietimo sistemą, būtina pradėti nuo atlyginimų mokytojams didinimo, premjeras pasidalino giliamintiška įžvalga: kai moksleiviai „po vidurinės išeina nemokėdami net skaityti, tai duoti švietimo sistemai 200 mln. eurų yra neatsakinga“,
Panašu į tai, kad premjeras nėra girdėjęs apie tuos mūsų mokyklas baigusius abiturientus, kurie toliau šturmuoja mokslo aukštumas geriausiuose ir geruose pasaulio universitetuose… O jei taip, ką jis iš viso žino apie Lietuvos mokyklą ir jos problemas? Tiek, kiek pasufleruoja švietimo ministrė? Bet ir ji, kaip rašiau vienoje savo ankstesnių publikacijų, gyvena kitoje realybėje, o ne Lietuvoje…
Bet visišką premjero nesugebėjimą protingai ar bent logiškai mąstyti liudija tai, jog, sekant premjero logika, mažiausių atlyginimų „nusipelno“ vyriausybės ministrai ir Seimo nariai. Mat, jų darbo kokybę demonstruoja didžiausia visoje ES emigracija iš Lietuvos. Tad už ką jiems tauta skiria TOOOKIUS atlyginimus?!
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Panašių pavyzdžių, keliančių dideles abejones dėl premjero kompetencijų, galima būtų pateikti ne vieną. O ateityje premjero laukia dar sunkesnis egzaminas; biudžeto dėliojimas. Ir kai visi bado akis į neužmatomas aukštumas šaunančiomis kainomis ir reikalauja didesnių atlyginimų, Daukanto aikštė nuo premjero būstinės pavojingai tolsta į vos beužmatomus tolius. Todėl S. Skvernelį konsultuojanti ir vadeliojanti partija – o tai tikrai ne valstiečiai ir ne socialdemokratai, – rimtai susirūpino savo būsimo kandidato įvaizdžiu ir trenkė ėjimą žirgu: nukreipė jo žvilgsnius ir žingsnius į užsienio politiką, kuria, beje, rūpintis nėra tiesioginė premjero pareiga. Ne taip, kaip valstybės vidaus reikalai…
Pasirinkimas užsienio politikos baruose itin platus: galima toliau gąsdinti ir gąsdintis Rusija; galima „suvadovauti“ ar patarpininkauti Ukrainai; galima apmąstyti ir derinti su kaimyninėmis ES šalimis poziciją iš Briuselio atskriejančių pasiūlymų (teisingiau – įsakymų) tema, ką jau senokai daro Lenkija ir kitos Višegrado šalys. Pagaliau, pribrendo ir pernoko laikas megzti rimtus, nuoseklius ir korektiškus santykius su mūsų Baltijos sesėmis, Latvija ir Estija, apie kurias mes šiandien žinome ir galvojame mažiau, nei apie Korėją ar JAV. O jei nuribuliuoja mūsų žiniasklaidoje informacija apie tas seses, tai nebent tada, kai jos nepritaria kokiam nors Lietuvos valdžios nepakankamai apgalvotam ar iš anksto neaptartam pasiūlymui (pavyzdžiui, nesutinka pasižadėti nepirkti „nešvarios“ elektros iš Astravo AE).
Tačiau S. Skvernelio patarėjai, „pilkieji kardinolai“ nurodė jam kitą kryptį: į Vakarus, tiksliau, į Lenkiją. Jų nuomone, jei premjerui pavyktų sugrąžinti Lietuvos santykius su Lenkija į buvusį kadaise lygį (turimi galvoje Valdo Adamkaus prezidentavimo laikai), vien to užtektų, kad jo premjerystė „būtų vertinama teigiamai“. O kas būtų tie, kurie vertintų teigiamai?
Spėjimų gali būti įvairių. Bet skaitytojų dėmesį norėčiau atkreipti į tai, kad pirmasis Skvernelio susitikimas Lenkijoje, trukęs net tris valandas, buvo su Jaroslavu Kačynskiu, ir tai jau antras jų susitikimas per pastaruosius metus. Ką tai reikštų?
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Visiems žinoma, jog be J. Kačynskio valios jau dveji metai net plaukas nuo galvos nenukrenta Lenkijoje. Ir kas gali paneigti, kad ponas Kačynskis nemėgina savo galių išplėsti į Lietuvą? Reguliariais tapę susitikimai su politinio bei vertybinio stuburo neturinčiu, bet ambicingu Lietuvos premjeru verčia Lenkijos gerais norais nepasitikinčius politikus ir tiesiog atsakingus piliečius būti itin budriais.
Ypač jei už nuolaidas (būtent – nuolaidas, o ne abipusiais interesais paremtą bendradarbiavimą) lenkų agresyviam kišimuisi į Lietuvos vidaus reikalus S. Skverneliui pažadėta parama, siekiant posto Daukanto aikštėje… O Lietuvoje rėmėjų irgi nepritrūktų: paremtų ne tik Sąjūdžio idealus išdavę politikai, bet ir visi pinigingieji, kuriems jau pažadėti mažesni mokesčiai…
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) atvyko į Varšuvą liudyti tyrime dėl 2010 metų Smolensko aviakatastrofos. Tuomet sudužus Lenkijos prezidento lėktuvui, žuvo Lenkijos prezidentas ir dar 95 kartu skridę žmonės, informuoja naujienų agentūra AFP.
Tuo metu, kai įvyko aviakatastrofa, Lenkijos premjero pareigas ėjęs D. Tuskas prieš apklausą žurnalistams sakė neabejojąs, kad taip sąskaitas nori suvesti amžinas priešininkas iš dabartinės valdančiosios partijos.
Konservatyvios valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslavas Kačynskis (Jaroslaw Kaczynski) televizijai „TV Trwam“ teigė, kad „D. Tuskas yra apimtas baimės“, ir pridūrė, jog „aviakatastrofos tyrimas – vienas dalykas, bet yra ir kitų“.
J. Kačynskis prieš porą savaičių šalies parlamente užsipuolė D. Tusko partiją „Piliečių platforma“ (PO), tvirtindamas, kad tai ji yra atsakinga už Smolensko tragediją, pasiglemžusią jo brolio dvynio, tuomečio prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski), gyvybę.
„Nesišluostykite savo išdavikiškų burnų mano velionio brolio vardu. Jūs jį sunaikinote, nužudėte, jūs esate niekšai“, – PO deputatus plūdo J. Kačynskis.
J. Kačynskis ilgą laiką tvirtino, kad 2010-aisiais šalį sukrėtusi aviakatastrofa – ne nelaimingas įvykis, ir teigė, jog moralinė atsakomybė dėl jo brolio žūties krinta ant D. Tusko pečių.
Lenkijos ir Rusijos tyrėjų išvados parodė, kad nelaimę lėmė keli veiksniai: piloto klaida, blogos oro sąlygos ir prasta oro eismo kontrolė.
„Tai, ką pykčio protrūkio metu parlamente išgirdome iš Jaroslavo Kačynskio lūpų, nedviprasmiškai rodo, kas slypi už šio šaukimo liudyti, dėl to nė kiek neabejoju“, – ketvirtadienį prieš liudydamas sakė D. Tuskas.
Ką dabar veikia LLRA vadovas? Kaip Vilniaus krašte grąžinama žemė? Kur sklypą įsigijęs Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis? Kodėl vienas iš pirmųjų Ministro Pirmininko vizitų – būtent į Šalčininkus? Kas kaltas, kad skriaudžiami būtent Vilniaus krašto lietuviai? Kaip derėtų vertinti Marijušo Antonovičiaus publikaciją „Ar Jaroslavas Kačynskis pašalins Valdemarą Tomaševskį?“ Ar tikrai Vilniaus ir Šalčininkų lenkams reikalinga „W“?
Kaimyninėje Lenkijoje liepos 4 dieną surengtas antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi du kandidatai – balandžio mėnesį aviakatastrofoje žuvusio šalies prezidento L.Kačynskio brolis, vienas iš įtakingiausių šios valstybės politikų Jaroslavas Kačynskis, ir Lenkijos Seimo vadovas, laikinai einantis prezidento pareigas Bronislavas Komarovskis. Šių rinkimų svarba didžiulė, nes Lenkijos prezidento įgaliojimai dideli, valstybės vadovas sprendžia daugelį esminių klausimų. J.Kačynskis balsavo 9 valandą ryte Varšuvoje, jis į rinkimų apylinkę atvyko kartu su dukterėčia Marta Kačynska. Po balsavimo J.Kačynskis žurnalistams teigė: „Tai labai svarbūs rinkimai, tai tikras išbandymas Lenkijos demokratijai.
