Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, rugpjūčio 13 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Kinija pažadėjo imtis „ryžtingų ir tvirtų priemonių“ dėl Taivano viceprezidento Williamo Lai savaitgalio kelionės į JAV, kurią Pekinas pareiškė atidžiai stebintis.
W. Lai – rimčiausias pretendentas per kitų metų Taivano prezidento rinkimus – oficialiai tik sustoja Jungtinėse Amerikos Valstijose pakeliui į Paragvajų ir iš jo, kur dalyvaus išrinktojo prezidento Santiago Penos inauguracijoje. Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir žada atsiimti savarankiškai valdomą demokratinę salą net ir jėga, jei prireiks, bei stiprina politinį ir karinį spaudimą.
„Kinija atidžiai stebi padėties raidą ir imsis ryžtingų bei tvirtų priemonių, kad apgintų savo nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma internete paskelbtame neįvardyto Užsienio reikalų ministerijos atstovo pranešime.
W. Lai daug atviriau pasisako apie Taivano nepriklausomybę nei dabartinė prezidentė Tsai Ing-wen, užsitraukusi Pekino priešiškumą dėl to, jog nesutinka su jo požiūriu, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
Harvarde išsilavinimą įgijęs gydytojas, tapęs politiku, anksčiau apibūdino save kaip „pragmatišką Taivano nepriklausomybės darbininką“ ir šią savaitę vietos televizijos kanalui pakartojo, kad Taivanas „nėra Kinijos Liaudies Respublikai (KLR) dalis“.
Sekmadienį nusileidęs Niujorke, W. Lai socialiniame tinkle „X“ parašė: „Džiaugiuosi atvykęs į Didįjį obuolį, laisvės, demokratijos ir galimybių simbolį“, ir pridūrė, kad jį oro uoste pasitiko Amerikos instituto Taivane – de facto JAV ambasados saloje, atstovai. „Laukiu susitikimo su draugais ir tranzito programų Niujorke“, – parašė jis. W. Lai tęs kelionę į Paragvajų, o grįždamas sustos San Franciske.
Savaitę prieš W. Lai kelionę Kinijos kariuomenė didesniu mastu nei anksčiau įsiveržė į Taivano jūrų ir oro erdvę. Trečiadienį Gynybos ministerija pranešė, kad per parą aplink salą buvo aptikti 33 Kinijos karo lėktuvai ir šeši laivai.
„Kinija ryžtingai pasisako prieš bet kokius oficialius JAV ir Taivano mainus, ryžtingai nepritaria separatistams, siekiantiems „Taivano nepriklausomybės“ ir atvykstantiems į JAV, kad ir kokia priežastimi, bei kategoriškai prieštarauja bet kokiems oficialiems JAV vyriausybės ir Taivano ryšiams“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas ir pridūrė, kad „Kinija labai nepatenkinta ir griežtai smerkia“ tai, jog Amerika surengė W. Lai „tranzitą“ per JAV“. Atstovas vadino W. Lai „tiesioginiu problemų sukėlėju“.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Tokijas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Japonijoje susitikę Didžiojo septyneto valstybių (G7) vadovai šeštadienį paskelbė, kad bandymai naudoti prekybą ir tiekimo grandines kaip ginklą nepavyks ir neliks be atsako. Taip Kinija netiesiogiai buvo įspėta dėl jos taikomos ekonomikos praktikos, informuoja AFP.
Hirošimoje vykstančiame G7 valstybių vadovų susitikime daug dėmesio skirta pasipriešinimui prekybos apribojimams, kuriuos Pekinas taiko įsivėlęs į diplomatinius nesutarimus. Vis dėlto G7 pareiškime dėl ekonominio saugumo Kinija tiesiogiai neįvardinama.
Nepaisant to, pareiškimo adresatas buvo akivaizdus. G7 perspėjo dėl nerimą keliančios ir dažnėjančios ekonominės prievartos, kuria Pekinas siekia pakenkti G7 valstybių ir jų partnerių užsienio bei vidaus politikai.
Didįjį septynetą sudaro Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija bei Vokietija.
„Bandymai ekonominę priklausomybę naudoti kaip ginklą ir priversti G7 nares bei mūsų partneres, įskaitant mažas šalis, paklusti ir prisitaikyti žlugs bei susilauks pasekmių“, – teigiama G7 valstybių pareiškime.
Šios valstybės ypač sunerimusios dėl jų pažeidžiamumo svarbiuose sektoriuose, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, puslaidininkius ir akumuliatorius, kurie itin svarbūs moderniai ekonomikai.
Didžiojo septyneto valstybės pažadėjo sustiprinti tiekimo grandines ir spręsti trikdžių problemą bei užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbios technologijos būtų atitinkamai kontroliuojamos. Tikėtina, kad tai yra užuomina apie tai, kad tam tikros prekės nepatektų į Pekino rankas.
JAV dėl nacionalinio saugumo priežasčių pastaraisiais mėnesiais aktyviai siekia apriboti Kinijos prieigą prie pažangių įrengimų naudojamų mikroprocesorių gamyboje. Vašingtonas ragina Japoniją ir Nyderlandus sekti JAV pavyzdžiu.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV ir Europos Sąjungos nuomonės Kinijos klausimu praeityje skyrėsi, tačiau skirtumai iš esmės išnyko.
Bendra strategija remsis siekiu apsaugoti Vakarų valstybes ir jų sąjungininkes, tuo pačiu metu vengiant atviros konfrontacijos su Kinija.
„Tačiau tai nėra karikatūriška ar vienos dimensijos politika. Tai daugialypė, kompleksinė politika sudėtingiems santykiams su iš tiesų svarbia valstybe“, – sakė jis.
Tuo metu Europos Sąjungos atstovas sakė, kad G7 pasirengusi bendradarbiauti ir įvertinti dėl Kinijos kylančias rizikas.
„G7 lyderiai teigia, kad Kinija vadovaujasi sistemine politika siekdama gauti ypatingos svarbos žaliavų, kontroliuodama tiekimo grandines, o mes į tai atsakome diversifikacija“, – sakė neįvardijamas ES atstovas.
Kitas šaltinis Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje minėjo naujienų agentūrai AFP, kad G7 valstybės pasiekė progresą Kinijos klausimu. Anot šaltinio, JAV siekia įtvirtinti itin agresyvią politiką Kinijos atžvilgiu, o kitos šalys laikosi nuosaikesnės pozicijos.
ELTA primena, kad 2022 m. pradžioje kad Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos diskriminacinės prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
2022 m. gruodį Europos Komisija paskelbė pateikusi prašymą PPO steigti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai. ES prašyme dėl kolegijos steigimo pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia prekybą reglamentuojančias PPO teisės normas.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 4 d. (ELTA). Vašingtonas paneigė Rusijos mestus kaltinimus, kad Jungtinės Valstijos yra susijusios su pastarąja dronų ataka prieš Kremlių.
CNN cituoja JAV Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorių Johną Kirby‘į, kuris šiuos Maskvos tvirtinimus pavadino „absurdiškais“. Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
J. Kirby‘io pastabos paskelbtos po to, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad trečiadienį tariamai Ukrainos surengtą dronų ataką, kurios taikinyje atsidūrė Kremlius, neva suplanavo JAV.
„Sprendimai dėl tokių veiksmų, tokių teroristinių atakų priimami ne Kyjive, o Vašingtone. Kyjivas tik daro tai, kas jam liepiama“, – tvirtino D. Peskovas, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Ukraina savo ruožtu taip pat griežtai neigia atsakomybę dėl šio incidento.
Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi daugiau nei 400 dienų. Beveik pusantrų metų Kremlius terioja Ukrainą. Todėl susikaupė užtektinai daug pesimistiškų klausimų.
Pavyzdžiui, kodėl – taip ilgai? Teirautis, ar buvo įmanoma išvengti mėsmalės Ukrainos žemėse, jau per vėlu. Nors atsakymas akivaizdus: ištižę Vakarai per pastaruosius keletą dešimtmečių net nesistengė tramdyti Vladimiro Putino. Užuot sudrausminę Vakarai jam padovanojo Čečėniją, Gruziją (Sakartvelą), nuo 2014-ųjų – aukoja Ukrainą. Man regis, NATO net nemirktelėjęs ateityje paaukos ir Baltijos šalis, tik štai Rusija įklimpo ukrainietiškose stepėse ir iš ten – nei pirmyn, nei – atgal. Bet tai, kad vyriausiasis Rusijos nusikaltėlis V. Putinas gavo į dantis prie Kijevo, Mariupolio ar Charkovo, ne Briuselyje posėdžiaujančių išlepusių NATO biurokratų nuopelnas. Paradoksas, tačiau Lietuvą šiandien labiausiai saugo ne NATO, o ukrainiečiai, besigrumdami su Rusijos ordomis savo teritorijose.
Taip, Vakarų kaltė dėl 2022-ųjų vasarį kilusio didelio karo – milžiniška. Pirmiausia kaltinu Vašingtoną. Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas prisipažino prikrėtęs nesąmonių, kai 1994-aisiais Budapešte atėmė iš Kijevo atominę bombą ir mainais už tai ukrainiečiams įbruko popierines, nė sudilusio skatiko nevertas amerikietiškas saugumo garantijas. Deja, šiandieninis JAV vadovas Džo Baidenas (Joe Bidenas) prezidentaudamas dar niekur niekad neprisiminė Budapešto įsipareigojimų.
Joe Bidenas. Suklupo…
O gal ir negalėjo prisiminti. Sveikata šlubuoja. Tai lipdamas trapu į lėktuvą sugeba tris sykius suklupti, tai tarptautinėje konferencijoje užsnūsta, tai saldžiu miegu užmiega šnekučiuodamasis akis į akį su Izraelio vadovu, tai, baigęs viešą kalbą Baltuosiuose rūmuose, nesusigaudo, kurion pusėn jam žingsniuoti, tai nuvirsta nuo dviračio, tai be žmonos pagalbos neįgalus užsivilkti vėjuje besiplaikstančio švarko. Liūdniau nei prisimenant sovietmetyje sukriošusį Leonidą Brežnevą. Jei būčiau Amerikos pilietis, man būtų baisiausiai gėda, jog mano šalies prezidentas vos bestovi ant kojų, bet vis tiek sapalioja apie antrąją kadenciją.
Donaldas Trampas (Trump) – man taip pat nėra simpatiškas. Tačiau jo prezidentavimo laikais V. Putinas agresyviai nesielgė nei Sirijoje, nei Afrikoje, nei Ukrainoje. V. Putinas pradėjo savo didžiąją agresiją vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas. Sutapimas, atsitiktinumas? Greičiausiai – taip. Bet viešojoje erdvėje esama užtektinai daug rimtų komentarų, jog V. Putinas su ekscentrišku, nenuspėjamu, agresyviu, pasipūtusiu D. Trampu dėl Ukrainos nesusitarė, bijojo pasitikėti trampiškais patikinimais, o su senatvės slegiamu J. Bidenu – rado bendrą kalbą. Omenyje turiu pirmiausia ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, istoriko Marko Solonino ir kai kurių kitų apžvalgininkų atsargius įtarimus.
Kodėl linkęs įžiūrėti esant kažin kokias slaptas Vašingtono ir Kremliaus draugystes aukojant Kijevą? Tai kad J. Bideno administracija visas pastarąsias 400 dienų tik ir šaukia: neduosime Ukrainai tankų, neduosime jai toliašaudžių pabūklų, ukrainiečių kariams neduosime modernių naikintuvų, nesiųsime į Kijevo rajoną naujausių oro gynybos sistemų. J. Bidenas įeis į istorija kaip senukas, kuris dažniausiai vartojo žodžius „neduosime, nesiųsime, neatvešime“.
Žinoma, amerikietiška pagalba Ukrainai – vis tik didelė. Be jos Ukraina jau būtų kritusi. Bet kai analizuojame, daug ar mažai, visuomet pravartu lyginti. Kai Vilniuje reziduojantis JAV ambasadorius Robertas S. Gilchrist praėjusių metų spalio mėnesį Katedros aikštėje viešai pasidžiaugė, esą Vašingtonas duoda Kijevui net 38-ias sistemas Himars, viename savo komentare brūkštelėjau: „amerikiečiai tyčiojasi iš Ukrainos“. Jei duotų bent tris šimtus, – būtų kita kalba, kitas vertinimas. Juk savo sandėliuose visko turi užtektinai. Galėtų Kijevą užversti ginklais. Pasiųsti amerikiečiams į Ukrainą tūkstantį tankų – vieni niekai. Bet juk dabartinė JAV administracija elgiasi dar skūpiau nei Gobsekas iš Balzako romano. Jei Vokietija, valdyta Angelos Merkel, nusiginklavo taip, kad iš beveik trijų dešimčių divizijų šiandien neturi nė dešimties, jei Prancūzija be užsieniečių legiono neturi nieko rimto, tai JAV sandėliuose užkonservuotų tankų – tūkstančiai. O Ukrainai duodama vos keletas ar keliolika. Štai kodėl esu įtarus pesimistas.
Medikų automobilis iš Ukrainos. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įtarimų, jog šiandieninis Vašingtonas labai gražiai kalba, bet per mažai, nei galėtų, padeda į didelę nelaimę patekusiai šaliai, sustiprina ir dabartiniai ginčai dėl laukiamo – nesulaukiamo sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo. Viešojoje erdvėje – dvi kardinaliai priešingos nuomonės. Sakykim, Aleksejus Arestovičius pono Marko Feigino kanale tvirtina, esą Ukrainos kontrpuolimas artimiausiu metu bus toks sėkmingas, jog sėkmingesnių atakų neįmanoma įsivaizduoti. Kad Ukraina, padedama Vakarų, pasiruošusi rimtam kontrpuolimui, youtube erdvėje nuolat kalba ir, sakykim, JAV gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas.
Aš – iš tų, kurie norėtų kuo greičiau sulaukti sėkmingo ukrainiečių puolimo. Rusijos kariauną privalu kuo greičiau išstumti iš visų ukrainietiškų teritorijų. net ir iš Krymo. Tikiu, Kijevas turi užtektinai profesionalių, narsių karių. Bet ar Kijevui užtenka ginkluotės? Ar Vakarai perdavė Ukrainai tiek sviedinių, kiek reikia sėkmingam žygiui į rytus ir pietus? Ar atsiuntė bent pusę šimto tankų, kai paprašė Ukrainos karinė vadovybė?
Šito aš nežinau. Štai ekonomistas A. Ilarionovas, kurį pastaruoju metu vis aršiau kaltina platinant pesimistiškas prognozes (esą taip jis baugina ukrainiečius, kursto kapituliantiškas nuotaikas), teigia, jog ginklų Ukraina greičiausiai neturi tiek, kiek reikėtų tikrai sėkmingam kontrpuolimui, o štai Rusija labai sėkmingai kaupia jėgas ukrainiečių žygiui atremti. Tad jei ukrainietiškas kontrpuolimas nebus itin įspūdingas, Ukraina bus prievartaujama sėstis prie derybų stalo – aukoti Rusijai naujų teritorijų. Tiesiog Vakarai liausis rėmę ginkluote ir pinigais, ir Kijevas neturės kitos išeities, kaip tik pasiduoti. Maždaug taip.
Žinoma, savo asmeninę paskyrą viešojoje erdvėje turintis A. Ilarionovas dažniausiai brėžia pačius juodžiausius variantus. Bet kas čia blogo? Kur čia įžvelgiate išdavystę? Brandi, civilizuota, atsakomybės jausmo nepraradusi visuomenė privalo žinoti kuo daugiau. Per daug džiūgauti – taip pat pavojinga, kaip mirtinai pavojinga – neįvertinti priešo raumenų.
Tėra viena protinga išeitis – lyginti optimizmu trykštančius A. Arestovičiaus pareiškimus apie būsimas ukrainietiškas pergales fronte su viską juodomis spalvomis piešiančiu A. Ilarionovu ir jo šalininkais. Būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje, jei Ukrainos karinio eksperto A. Arestovičiaus prognozes patvirtins gyvenimas, o A. Ilarionovo skaičiavimai pasirodys klaidingi.
Bet jau imama, deja, ūbauti, esą solidžioms žiniasklaidos priemonėms nedera įsileisti „milžiniškos ukrainietiškos pergalės neprognozuojančio A. Ilarionovo“. Esą jo išvados vis tiek nepasitvirtina (kai kurios prognozės tikrai nepasitvirtino, pavyzdžiui, toji – dėl karo pradžios; bet, žvelgiant atidžiau, A. Ilarionovas buvo teisus, kai sakė, jog 2022-ųjų pradžioje Rusija prie Ukrainos sutelkė per mažai jėgų, kad ją sėkmingai okupuotų, todėl puolimas mažai tikėtinas). Esą nėra aišku, kam jis tarnauja (o kam tarnauja jį už atlapų griebiantys, jį koneveikiantys – žinome?). Mano supratimu, jei mylime demokratiją, tai turime rasti vietos ir optimizmui, ir pesimizmui.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Juolab kad džiūgauti neleidžia naujasis incidentas, kurio kaltininkė – tos pačios JAV. Omenyje turiu incidentą dėl slaptosios informacijos nutekėjimo. Jei secret ženklu antspauduotus dokumentus dėl Ukrainos karinės pergalės perspektyvų nutekino labai jaunas vaikinas, tai turime rimtų rimčiausią skandalą. Vargu ar JAV galima vadinti patikima sąjungininke. Pasirodo, Amerika ne tik leidžia, kad jai vadovautų posėdžiuose užmiegantis, nuo lėktuvo trapo kritinėjantis senukas, bet ji dar savo didžiausias paslaptis linkusi patikėti vaikiukui, kuris stačia galva pasinėręs į kompiuterinius žaidimus. Dar pridėkime žinią, jog buvęs JAV prezidentas D. Trampas neturi kada džiaugtis gyvenimu, nes neišbrenda iš teismų (vis įkyriau kirba mintis, jog D. Trampui metami kaltinimai – iš piršto laužti, pritempti, tendencingi), ir turime tikrai bjauriai kuriozišką amerikietišką vaizdelį. Ar tokia Amerika pajėgi pastatyti į vietą Rusijos diktatorių?
Duok Dieve, kad klysčiau. Gal vis tik šią vasarą Vilniuje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas atneš kur kas daugiau optimizmo? Gal vis tik paaiškės, jog Ukraina turi visko, ko jai reikia pereinant į sėkmingą kontrpuolimą?
Ar prasminga šiandien prie JAV diplomatinių atstovybių burtis piketams ir protestams?
Tegul skaitytojų nešokiruoja toks klausimas. Beje, ši dviprasmiškai skambanti mintis – net ne mano. Ją išgirdau youtube.com erdvėje prieš keletą valandų klausydamasis Marijos Maksakovos interviu su ekonomistu, politines ir karines analizes viešai skelbiančiu Andrėjumi Ilarionovu.
Nūnai iš Rusijos į JAV persikėlęs analitikas mano, kad piketai, mitingai bei demonstracijos prie JAV ambasadų visame pasaulyje, o taip pat ir prie Baltųjų rūmų Vašingtone, – būtini. Tokio pobūdžio susirinkimuose privalu kritikuoti JAV prezidento Joe Bideno administraciją. Tik priekaištaujama bus ne todėl, kad Amerika nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą remia ginklais. Joe Bidenas nusipelno kritikos, pasak A.Ilarionovo ir M.Maksakovos, būtent todėl, kad Amerika, turėdama milžiniškas karines pajėgas, ištekliuys, rezervus, Ukrainai tiekia itin mažai ginklų. O ir tie ginklai, kurių Ukraina sulaukia iš už Atlanto, – kol kas tik ginamojo pobūdžio. Puolamųjų ginklų, kuriais drąsūs, sumanūs ir narsūs ukrainiečių kariai galėtų išstumti Rusijos karinius banditus iš visos savo teritorijos, – Kijevas negauna. Todėl karas, kurį Ukraina pajėgtų užbaigti pergalingais kontrpuolimais, – užsitęsė ir dar nežinia, kiek tęsis.
Jūs manote, esą įtarimai, jog Amerika per daug skūpi ir atsargi siųsdama karinę pagalbą užpultai Ukrainai, – šventvagiški? Juk visas padorus civilizuotas pasaulis džiaugiasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į Vašingtoną rezultatais. Visi, net ir A.Ilarionovas, neneigia, jog V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimas 2022-ųjų pabaigoje – istorinis. Prisimenate, 2021-aisiais metais JAV prezidentas akivaizdžiai nenorėjo susitikti su V.Zelenskiu. Pirma demonstratyviai pasilabino su diktatoriumi, karo nusikaltėliu Vladimiru Putinu, tik po to – su nuo Kremliaus agresijų kenčiančios Ukrainos prezidentu.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Dabar gi pokalbis Baltuosiuose rūmuose organizuotas J.Bideno iniciatyva. O tai reiškia, kad JAV nesiruošia mažinti Ukrainai nei finansinės, nei karinės paramos. Esama vilčių, jog karinė parama Ukrainai bus didesnė nei iki šiol. O ir V.Zelenskis vargu ar būtų lėkęs į Vašingtoną, jei J.Bideno administracija nebūtų turėjusi jam džiugių žinių.
Dar viena svarbi detalė: į Vašingtoną skrendantį Ukrainos lyderį lydėjo įspūdinga JAV karo naikintuvų palyda. Ne mažiau svarbu, kad V.Zelenskiui buvo suteiktas žodis Kongrese (kongresmenai ir senatoriai pagerbė Ukrainos lyderį atsistodami ir plodami rankomis), ir Ukrainos prezidentas šia tribūna pasinaudojo puikiai, viešai paskelbdamas savo šalies lūkesčius. Verta pabrėžti, kad Vašingtone net buvo surengta bendra J.Bideno ir V.Zelenskio spaudos konferencija. Dar svarbu įsidėmėti, kad JAV pažadėjo Ukrainai perduoti vieną „Patriot“ – labai veiksmingą oro gynybos sistemą. Mažoka? Juokingai mažai. Bet J.Bidenas viešai tikino, jog Ukraina šių sistemų sulauks ir daugiau. Sąrašą, bylojantį, jog V.Zelenskis ne veltui lėkė į JAV sostinę, byloja ir šie faktai: JAV pradėjo teisingai vadinti šių metų vasario 24-ąją kilusį karą (anksčiau vadino Ukrainos karu, ir niekaip kitaip, o šiandien jau – Rusijos agresija prieš Ukrainą).
Taigi A.Ilarionovas, duodamas interviu M.Maksakovai (dar vieną panašų komentarą A.Ilarionovas šiomis dienomis perskaitė ir Vasilijaus Golovanovo laidoje) jokiu būdu neneigia: JAV padeda Ukrainai, JAV – Ukrainos sąjungininkė ir draugė, ir ukrainiečiai privalo būti itin dėkingi Vašingtonui už pagalbas, suteiktas iki šių metų pabaigos, bei pažadus, jog pagalba bus siunčiama ir 2023-aisiais.
Tačiau tais atvejais, kai bandome vertinti, gerai ar blogai, daug ar mažai, – labai pravečia istorinės paralelės, palyginimai, gretinimai. A.Iarionovo komentaras šių eilučių autoriui todėl ir atrodo vertingas, kad šis ekonomistas, buvęs V.Putino patarėjas (paskui pasitraukė iš V.Putino komandos nesutikdamas su agresyviais, korupciniais Kremliaus sprendimais) ne vien konstatuoja faktus, bet juos lygina, gretina.
Marija Maksakova ir Andrėjus Ilarionovas
Tiesa, A.Ilarionovo palyginimai ir gretinimai – nepalankūs J.Bideno administracijai.
Pirma, A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į ukrainietės žurnalistės klausimą, pateiktą bendroje Ukrainos ir JAV lyderių spaudos konferencijoje Vašingtone. Žurnalistė pagrįstai stebėjosi Amerikos neryžtingumu: kiek anksčiau Amerika tvirtino, esą Ukrainai niekad nesiųs „Patriot“ sistemų, dabar jau – duoda; būta laikotarpių, kai Amerika tvirtino neduosianti „Stinger“, dar anksčiau – „Javelin“, bet bėgo savaitės, mėnesiai, ir Vašingtonas keitė poziciją Ukrainai naudinga linkme. Išdėsčiusi šiuos faktus žurnalistė atvirai paklausė: tad kodėl iškart neduodate Ukrainai visko, ko jai reikia – modernių tankų, naikintuvų, toliašaudžių haubicų, ATACAMS, NASAMS, HIMARS?
Pasak A.Ilarionovo, JAV prezidentas atsakė nei šiaip, nei taip: esą Amerika – norėtų, bet esama sąjungininkų, kurie mano, jog Amerika privalanti elgtis santūriai, nes priešingu atveju tai sugriaus NATO, Europos Sąjungą, pasaulį; girdi, ES lyderiai, su kuriais J.Bidenas diskutavo šimtus valandų, nenori eskalacijos, bijo Trečiojo pasaulinio karo. Maždaug taip atsakė J.Bidenas.
A.Ilarionovo manymu, šis painus, nelogiškas J.Bideno atsakymas byloja, kad Baltųjų rūmų šeimininkams šis klausimas – skaudus. Todėl jie ir mėtosi, nežino, kaip pasiteisinti. Juolab kad NATO ir ES organizacijoms priklausančios Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija skelbia J.Bideno žodžiams prieštaraujančią poziciją: duokite Ukrainai tiek ir tokių ginklų, kokių prašo Kijevas, čia negalimi jokie dvejojimai ir vilkinimai, apribojimai ir vėlavimai.
Kita A.Ilarionovo nagrinėta tema – lendlizas (lendlease). JAV administracija apgavo pasaulį, šių metų gegužės 9-ąją paskelbdama, jog Ukrainai nuo šiol bus tiekiami ginklai dar ir lendlizo pagalba (apeinant biurokratinius balsavimus Senate ir Kongrese, nereikalaujant iš ukrainiečių apmokėjimų, nesibaiminant didelių ginkluotės kiekių). Bet gegužės 9-ąją lendlizo įstatymą pasirašęs J.Bidenas juo nė sykio nepasinaudojo. Beje, lendlizas baigs galioti 2023-ųjų rudenį. Tad juo pasinaudoti vis dar galima.
Bet ar pasinaudos Vašingtonas, jei JAV administracija išsisukinėja? Kadaise tvirtino, esą lendlizas nebus naudojamas, nes jis – per brangus Ukrainai, nors oficialiuose Baltųjų rūmų administracijos, Kongreso ir Pentagono internetiniuose puslapiuose šis įstatymas paskelbtas ir ten juodu ant balto parašyta, jog šiuo kanalu siunčiama karinė pagalba – nemokama. Dar kiek anksčiau aukšti Jo.Bideno administracijos pareigūnai tvirtino gerai neišstudijavę minėto įstatymo – nežino, kaip juo geriau pasinaudoti. Viešojoje erdvėje būta daug klaidinančių pareiškimų, esą lendlizas vis tik veikia (Aleksejus Aleksašenka, Jurijus Švecas), nors šiuo ginklų tiekimo kanalu Ukraina negavo nė vieno šovinio, nė vieno pistoleto, nė vieno automato. A.Ilarionovo nuostabai, klaidinančius JAV vadovų pareiškimus apie lendlizą kaip netinkamą kanalą pasigavo ir kai kurie oficialūs Ukrainos pareigūnai.
A.Ilarionovas teigia, jog nežino, kodėl J.Bidenas nepanoro pasinaudoti labai patogiu, jokių piniginių investicijų nereikalaujančiu, visus biurokratinius trukdžius apeiti leidžiančiu įstatymu.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečia, A.Ilarionovas lygina Vašingtono pareiškimus, kiek daug Ukrainai jie duoda, su tuo, ką kalba, sakykim, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas. Pavyzdžiui, V.Zelenskio vizito į Vašingtoną išvakarėse įtakingame leidinyje „The Economist“ buvo paskelbtas generolo V.Zalužno straipsnis, kuriame jis tvirtino neturintis tiek ginklų, kad galėtų išlaisvinti Ukrainą. Tame komentare ukrainiečių generolas mini konkrečius skaičius: Ukrainos kariuomenei reikia 300 tankų, 600 šarvuočių ir 500 haubicų, kad ji galėtų pereiti į rimtą kontrpuolimą. Taigi oro gynybos sistemos „Patriot“ – labai reikalingos. Jos padės rimčiau apsaugoti Ukrainos oro erdvę nuo Rusijos raketų, siunčiamų griauti civilius ir karinius objektus. Bet sutikit: keletas „Patriot“ – tai itin mažai tokiai didelei valstybei kaip Ukraina. Be to, JAV šiuo atveju labai vėluoja (juk karas tęsiasi jau dešimt mėnesių).
O ar būta Vašingtone bent jau užuominų apie šimtus tank? Mes nežinome. Taip, V.Zelenskio ir J.Bideno susitikimo metu amerikiečiai mįslingai pasigyrė, esą apie visą Amerikos pagalbą Ukrainai viešai nekalbama, tad galima suprasti, jog Ukraina dabar jau sulauks rimtos pagalbos. Čia prisimenu vieną iš paskutiniųjų Ukrainos prezidento ofiso patarėjo Aleksejaus Arestovičiaus optimistinių pareiškimų Marko Feigino laidoje, jog Ukrainon tuoj atkeliaus rimtas ginklų paketas. Jei taip – džiaugsimės. Bet abejonių, kad bus patenkinti visi Ukrainos gynybos ministro ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado prašymai, – abejotina. Vargu ar į tą paketą bus įtraukta 300 modernių tankų „Abrams“ bei „Leopard“ bei 500 toliašaudžių haubicų.
Tiesa, Ukraina yra sulaukusi kelių dešimčių neva amerikietiškų tankų. Tačiau tie tankai – čekiški, tik JAV ginklų ekspertų modernizuoti. Todėl amerikiečiai juos priskyrė saviems nuopelnams, nors, žiūrint priekabiai, tai Čekijos dovana Ukrainai.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kita minėtoje laidoje A.Ilarionovo narpliota tema: nepasitvirtinusios JAV generolų prognozės. Analitikas A.Ilarionovas išvardino penkių JAV generolų, tiek į atsargą išėjusiųjų, tiek tarnaujančių, pavardes, kurie 2021-aisiais tvirtino, jog teturėdama „tik tokias pajėgas Rusija nedrįs pulti Ukrainos“. A.Ilarionovas jų prognozėmis rėmėsi, brėžė savo išvadas, taigi suklydo. Rusija teturėdama sukoncentravusi pasienyje menkas pajėgas vis tik įsiveržė į Ukrainą. A.Ilarionovas ne sykį atsiprašė savo gerbėjų, kad juos suklaidino, tvirtindamas, jog Kremlius ruošiasi pulti Ukrainą, tačiau – ne dabar, nes dar neturi subūręs užtektinai galingos ir skaitlingos karinės grupuotės. O minėti generolai, pasak A.Ilarionovo, neatsiprašė savo gerbėjų, kad juos suklaidino. Jie puolė dar sykį prognozuoti: esą užpulta Ukraina ilgai neatsilaikys, jog po kelių dienų ar kelių savaičių kris. Ir vėl gėdingai prašovė pro šalį. Ir vėl neatsiprašė savo gerbėjų, jog suklydo. Užuot atsistatydinę jie šiandien vėl prognozuoja: esą Ukrainos armijos vadas generolas V.Zalužnyj galėtų per dvi savaites išstumti iš Ukrainos okupantus ir su šiandien turimais resursais. Suprask, tie trys šimtai tankų ir beveik pusė tūkstančio toliašaudžių haubizų bei šeši šimtai šarvuočių, – perteklinė ginkluotė.
A.Ilarionovas ragina per daug nesidžiaugti ir naujais JAV paramos paketais. Įvardinamos dešimtimis milijardų dolerių sumos tik gražiai atrodo. O kas iš tiesų slypi skaičiuose? Remiantis A.Ilarionovo analize, Rusija per mėnesį karo reikmėms skiria šiuo metu apie 15 milijardų JAV dolerių. O Ukraina – tik šešetą milijardų. Reali JAV karinė parama Ukrainai dabar – vos du milijardai JAV dolerių per mėnesį įskaitant ir kitų šalių paramą. Jeigu palyginsime, kiek Ukrainai padeda Estija, atseikėdama iš savo biudžeto (turimas omenyje gyventojų skaičius ir BVP), tai matysime, kad ne JAV, o Estija yra dosniausia Ukrainos rėmėja. Jei JAV remtų Ukrainą taip, kaip ją globoja Estija (gyventojų skaičius ir BVP), amerikiečiai skirtų Ukrainai ne 40 – 50, o apie 300 milijardų JAV dolerių.
Dar vienas A.Ilarionovo palyginimas. Antrojo pasaulinio karo metais JAV rėmė (lendlizo pagalba) Didžiąją Britaniją 30 kartų rimčiau, nei dabar – Ukrainą. O juk Jungtinės Karalystės padėtis anuomet buvo kur kas geresnė nei šiandien – Ukrainos.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
Ekonomisto A.Ilarionovo prognozės – liūdnokos (jis paminėjo kur kas daugiau priekaištų J.Bideno komandai, nei čia išvardinome; apie nepagarsintus priekaištus – kitą kartą). Daug ukrainiečių tiki, jog karas baigsis 2023-aisiais. A.Ilarionovo skaičiavimai byloja, kad karas galįs užsitęsti iki pat 2025-ųjų.
Jei ekonomisto A.Ilarionovo skaičiavimai ir vertinimai teisingi, belieka viešai paklausti, kodėl Vašingtonas šiandien toks atsargus ir skūpus. Vašingtonas greičiausiai bijo Rusijos griūties. Bijo, jog į Kremlių įžengs dar bjauresnis diktatorius nei V.Putinas (ar begalima rasti bjauresnių), nerimauja, jog Rusija suskils į atskirus gabalus (tuomet Vakarams teks tartis ne su vienu, o su keliais vadovais), turi įtarimų, jog Rusijoje šiandien esantys ginklai, įskaitant ir bakteriologinius, ir atominius, ir cheminius, pasklis po visus šiandieninius Rusijos federacijos kampelius, atsidurs privačių kariuomenių ir gaujų rankose. Tik šitaip galima logiškai paaiškinti Vašingtono tūpčiojimą vietoje.
Taigi Vakarai šiandien, deja, gieda tą pačią giesmelę kaip ir 1990-aisiais. Taip, JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos. Taip, JAV norėjo, kad Baltijos šalys, įskaitant ir visas kitas Sovietų Sąjungos respublikas, taptų laisvomis, demokratiškomis, ekonomiškai pajėgiomis. Taip, JAV visomis išgalėmis stengėsi, jog SSRS reformuotųsi. Bet vos tik Lietuva paskelbė Kovo 11-osios Aktą, Vakaruose, ne tik Amerikoje, pasigirdo balsų – lietuviai per daug skuba, lietuviai per daug užsimojo, lietuviai kenkia Michailo Gorbačiovo reformoms. Ypač tuo metu buvo šlykšti Vokietijos politika: esą lietuviai kenkia Gorbiui, kuris leidžia susivienyti Vokietijoms. Esą lietuviai turėtų dar pakentėti gyvendami Blogio imperijoje vardan vokiečių interesų.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Šlykščios būta ir Paryžiaus laikysenos. Atsimenate, tuometinis Prancūzijos prezidentas metė Lietuvai: „lietuviai praleido progą patylėti“. Viskas kardinaliai pasikeitė, kai Kremliaus barbarai 1991-ųjų sausį nusprendė Lietuvą „nugalėti tankais“, o „išdidūs lietuviai neišsigando tankų“. Tuomet tapo nebepatogu įrodinėti, jog lietuviai dar turėtų pakentėti sovietų lageriuose, tarsi 50 metų trukusi sovietų okupacija būtų trumpas laikotarpis. Vakarai greitai persiorientavo. Tapo labiau palankus „išsišokėlei Lietuvai“.
Ir vis dėlto JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę … viena iš paskutiniųjų. Puikiai suprantu, kad didelės valstybės kartais negali taip įžūliai elgtis kaip Islandija ar Danija. Tačiau tuomet ir aš negaliu gudrauti – neapsiverčia liežuvis tuometinio Vašingtono delsimo laikyti garbingu, principingu. Labiau primena bailios valstybės laikyseną.
Tad kai šiandien Vašingtonas baikščiai dairosi į šalis, ar Ukrainai galima nusiųsti du „Patriot“, ar vis tik užteks vieno „Patriot“, noriu prisiminti 1990-uosius. Anuomet be reikalo bijojote SSRS griūties, šiandien be reikalo bijote Rusijos žlugimo. Nejaugi jūsų nemoko skaudžios vos kelių dešimtmečių senumo pamokos? Nejaugi Ukraina privalo lieti kraują vien dėl to, kad jūs nežinote, vis dar svarstote, kaip privalu pasielgti su Rusija?
Jei nežinote, kaip privalu nubausti kaimynines šalis pačiais šlykščiausiais būdais puldinėjančią Rusiją, vadinasi, jūs … nieko nežinote ir nieko neišmanote. Esate beviltiški. Vertinate vien netikrą stabilumą ir veidmainišką ramybę.
Štai tokios mintys kilo peržiūrėjus A.Ilarionovo komentarus. Labai norėčiau, kad jo brėžiamos prognozės nepasitvirtintų. Labai noriu, kad netektų rinktis prie JAV ambasados Vilniuje reiškiant susirūpinimą, kodėl J.Bideno politinė grupuotė neskiria Ukrainai kur kas daugiau rimtų ginklų.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai uždaro posėdžio metu diskutuos dėl Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendradarbiavimo 2023 metais. Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, parlamentarai strateguos Vilniaus ir Vašingtono santykių perspektyvas po būsimų pokyčių JAV Kongrese. Pasak jo, išlaikyti glaudžius ryšius su partneriais yra būtina ne tik dėl kitų metų vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, bet ir siekiant išlaikyti tvirtą JAV paramą Lietuvai bei Ukrainai.
„Tarsimės penktadienį, atsižvelgiant į tuos politinius pokyčius – Atstovų rūmai grįžta į respublikonų kontrolę – kaip mums dirbti su abejomis partijomis, kad abi partijos – tiek respublikonų, tiek demokratų – išlaikytų ypatingai svarų dėmesį mums, įtvirtintų mūsų pačių saugumą“, – Eltai teigė konservatorius.
„Nuo mūsų saugumo iki Ukrainos – galų gale, nepamirštame Baltarusijos laisvės ir okupacijos klausimų. Amerikiečių dėmesys mums bus ypatingai svarbus“, – pažymėjo jis.
Parlamentaras įsitikinęs – norint, kad amerikiečių parama nei Kyjivui, nei Vilniui nesusvyruotų, būtina išnaudoti diplomatines priemones ir „Vašingtone iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo turime lankytis mažiausiai kas mėnesį“.
„Mes patys su Laurynu Kasčiūnu šį sekmadienį išskrendame į Vašingtoną jau Kongreso lygiu pasitikrinti temperatūrą tiek kairėje, tiek dešinėje. Vienas iš svarbiausių klausimų – tęstinė parama Ukrainai. (…) Žinant, kad sausio 3 d. pradeda darbą naujas Kongresas, mūsų darbas su Amerika tampa ypatingai svarbus. Grubiai šnekant, nuo Vašingtono paramos mums ir Ukrainai priklauso mūsų visų likimai ir istorija“, – neabejojo jis.
Be parlamentarų, URK posėdyje pakviesti dalyvauti ir Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų bei Prezidentūros atstovai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį premjerė Ingrida Šimonytė darbo vizito išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su šalies viceprezidente Kamala Harris, šalies Senato ir Atstovų Rūmų nariais, Pensilvanijos gubernatoriumi Tomu Wolfu ir šios valstijos Nacionalinės Gvardijos vadu gen. mjr. Marku J. Schindleriu, JAV lietuvių bendruomene Vašingtone, žydų organizacijų atstovais.
Darbo vizito metu bus aptarti Lietuvos ir JAV dvišaliai santykiai, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityse.
Premjerė Vašingtone taip pat aptars Lietuvos regiono ir Europos saugumo klausimus bei demokratinių šalių atsparumo autokratinių režimų keliamiems iššūkiams didinimą, paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai stiprinimą, ilgalaikę NATO adaptaciją ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Taip pat šio vizito metu premjerė dalyvaus Nacionalinio demokratijos instituto metiniame renginyje, kurio metu I. Šimonytei bus įteiktas Madeleine K. Albright vardo Demokratijos apdovanojimas.
Premjerė taip pat dalyvaus ASPEN rengiamoje saugumo konferencijoje Vašingtone, lankysis Holokausto ir Komunizmo aukų muziejuose, duos interviu JAV žiniasklaidai.
Vyriausybės vadovės darbo vizitas vyks gruodžio 4-7 dienomis.
Ir vėl – daug nerimo. Kremlius paskelbė mobilizaciją. Vladimirui Putinui verkiant reikia naujų karių. Viešoji erdvė mirgėte mirga nuo optimistinių prognozių, esą dalinė mobilizacija (iš tiesų – tai visuotinė mobilizacija), įsiūbuos protestų bei neramumų bangas pačioje Rusijoje, ir Rusijos diktatorius kris.
Būtų puiku, jei taip nutiktų. Bet ar tikrai Rusijoje kils skaitlingi pasipriešinimo mitingai? Ar tikrai Kremlius nesugraibys bent milijono kariauti Ukrainos fronte norinčių idiotų? Juk į kovą prieš „nekenčiamus chocholus“ jau verbuojami net kalėjimuose sėdintys recedyvistai. Nori į laisvę – pirma pašaudyk į ukrainiečius.
Šių eilučių autorius linkęs nagrinėti niūriausius variantus. Jei tokiu atveju apsiriksi – tai atneš tik džiaugsmo. O jei neapsiriksi – tai būsi bent pasiruošęs juodai dienai. Todėl rusiškoji visuotinė mobilizacija, mano supratimu, reiškia, kad ir Ukrainai teks šaukti į karą daugiau jaunų, stiprių, patriotiškai nusiteikusių, drąsių vyrų. Vadinasi, mūšiai Ukrainos fronte bus dar kruvinesni nei iki šiol. Menka paguoda, kad dauguma į nusikalstamą karą dabar šaukiamų rusų – prastai parengti kovoms, ir ukrainiečių kariai juos įveiks. Esama pavojaus, jog Vakarai, matydami, kaip plačiai liejasi kraujas, ims panikuoti: tegul oficialusis Kijevas paaukoja agresoriui keletą savų regionų vardan „pasaulinės ramybės“.
Policijos sraigtasparnis. Slaptai.lt nuotr.
Nuo tokios vakarietiškos išdavystės mes neapsaugoti. Praėjusią savaitę atidžiai peržiūrėjau dešimtis ukrainiečiams palankių Ukrainos, JAV, Rusijos politikų, ekspertų, žurnalistų video komentarų. Daugelis atvirai ar mažiau atvirai prasitardavo, jog Vakarai siunčia kariaujančiai Ukrainai ginklų, bet akivaizdžiai per mažai. Ukrainos prezidento ofiso patarėjas kariniams reikalams Aleksejus Arestovičius, Marko Feigino paklaustas viename iš paskutiniųjų interviu, ar Vakarai duos užtektinai ginklų, kilus dar žiauresniems mūšiams, atsakė teigiamai. Tačiau žodžiai „taip, duos“ skambėjo, atvirai tariant, neįtikinamai. A.Arestovičius akivaizdžiai abejojo, ką ir kaip atsakyti. Beje, jis tame pačiame interviu leido sau pastebėti, kaip akivaizdžiai muistosi Vokietija: tai tvirtina duosianti visko, ko reikia, tai pagalbą sulaiko. O kur žadėti tankai „Leopard – 2“, ponai vokiečiai? Tai – viešas A.Arestovičiaus klausimas.
Karinis ekspertas Olegas Ždanovas savuose video komentaruose neneigia, jog ukrainiečių kariams toliašaudžių artilerijos įrenginių trūksta mažų mažiausiai keletą kartų: turi kelias dešimtis, o reikėtų – kelių šimtų. Apie modernių, galingų ginklų trūkumus tvirtina Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas. Pats Ukrainos prezidentas Volodymiras Zeleskis net menkiausia proga prašo: duokite daugiau ginklų, ir mes juos sumalsime į miltus…
Portale diaspora.ua peržiūrėtame Bohdano Borovetso pokalbyje su JAV karininku Gary Tabachu ne sykį buvo minimi skaičiai: rimtų toliašaudžių pabūklų ukrainiečiai teturi vos keletą dešimčių, kuriais dengia ilgą, per tūkstantį kilometrų nutįsusią Ukrainos – Rusijos sieną, tuo tarpu jiems reikėtų kelių šimtų pabūklų. Ukrainiečiai maldaute maldauja modernių naikintuvų, modernių tankų. Bet kol kas Vakarai abejingi šiems prašymams.
Ponas G. Tabachas dar pastebėjo, kad JAV prezidentui Joe Bidenui nūnai labiausiai rūpi kova su klimato kaita, o ne Ukrainos reikalai (nors dėl karo Juodojoje jūroje – tikra ekologinė katastrofa). Amerikos prezidentas taip pat ne sykį tvirtino, jog Taivaną nuo galimos Kinijos atakos amerikiečių kariai gins visomis priemonėmis, o štai apie Ukrainą tepasakė, jog amerikiečių kariai į Rusijos – Ukrainos karą tiesiogiai nesikiš. Tai – ne mano, o JAV piliečio G.Tabacho priekaištai.
Ypač kategoriškas TV klub „Kontinent“ laidoje Nr. 535 buvo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas (kadaise dirbo Vladimiro Putino komandoje, paskui pasitraukė į Vakarus). Jo nuolat kartojama versija: JAV duoda ginklų Ukrainai tik tiek, kad Kijevas nepatirtų pralaimėjimo. Skūpiai siunčiama ginkluotė Ukrainai reiškia, kad dabartinė JAV prezidento administracija nesuinteresuota greita, akivaizdžia Ukrainos pergale. O tai byloja, esą ukrainiečiai stumiami kapituliacijos link.
Pasak A.Ilarionovo, ukrainiečių kariai demonstruoja drąsos, sumanumo, ištvermės stebuklus, bet jei Baltuosiuose rūmuose Vašingtone bus nuspręsta jiems nesiųsti ginklų tiek, kiek reikia, jie pralaimės.
Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Nenoriu visur įžvelgti išdavysčių bei sąmokslų. Tačiau vis tik nesuprantu: jei ukrainiečiai prašo kelių šimtų toliašaudžių pabūklų, tūkstančio modernių tankų, kelių dešimčių naikintuvų, kodėl Vašingtonas, Berlynas, Paryžius, Londonas ir Roma jų neduoda? Atsakymai į šį klausimą galimi tik du. Arba Vakarai niekam tikę, nes neturi angaruose užtektinai karo mašinų. Arba specialiai vilkina, ieškodami menkiausių priežasčių nepadėti Ukrainai, nes neįsivaizduoja pasaulio, kuriame – pergalę švenčianti Ukraina ir į šipulius sutriuškinta Rusija.
Kitų atsakymų nežinau. Todėl – velniškai neramu. Jei Vakarai šį sykį Rusijai sudarys galimybę nepralaimėti, vadinasi, Kremlius, išprievartavęs Ukrainą, savo žvilgsnius nukreips į Moldovą ir Baltijos šalis. Deramai nenubausta, atplėšusi nuo Ukrainos, pavyzdžiui, Donbaso, Luhansko, Zaporožės, Chersono sritis, Rusija pasuks savo mobilizuotą milijoną karių į Kišiniovą, Vilnių, Rygą, Taliną. Nejaugi tikrai manome, jog rusų kariai, kurie dabar terioja Ukrainą, aptilus mūšiams pietų ir rytų Ukrainos stepėse, patrauks namo? Jei Vakarai leis V.Putinui neprarasti orumo, jei Ukraina patirs teritorinių nuostolių, Kremliaus banditų apetitai tik išaugs. Jei pasaulis leido kraujyje paskandinti Čečėniją, užpulti Gruziją (Sakartvelą), į dvi dalis padalinti Ukrainą, vadinasi, Vakarai tylės ir tuomet, kai rusiški tankai ims žlegėti Moldovos ir Baltijos šalių pusėn. Juk V.Putinui mano Lietuva – tarsi rakštis užpakalyje. Trukdo tiesioginiam Rusijos susijungimui su Kaliningrado sritimi. Iš Latvijos norėtų atplėšti Latgaliją, iš Estijos – Narvą. Ir taip toliau…
Kaip tada elgsis oficialusis Vašingtonas? Vis dar manys, jog klimato kaitos tema svarbiau nei Rusijos sutriuškinimas? Vis dar tvirtins, jog pats svarbiausias Amerikos tikslas – apginti Taivaną? Vis dar krūpčios nuo menkiausio rusiško branduolinio šantažo? O gal net tada nedrįs Rusijos pavadinti terorizmą remiančia valstybe, nes, tik pamanyk, kentės JAV verslo santykiai su Rusijos teroristine valstybe nelaikančiomis Indija ir Kinija?
Draugas.org
Vakarus tūpčiojimu vietoje kaltinu vadovaudamasis … policijos, greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių statutais. Šioms specialiosioms tarnyboms yra nustatyti griežti terminai. Jei į nelaimės vietą atvykstama per keliolika minučių – viena byla. Jei atlekiama pas ligonį, vaizdžiai tariant, po kelių ar net keliolikos valandų – visai kitas vertinimas. Todėl demokratiją, padorumą, teisingumą deklaruojantys Vakarai privalo skubėti. Po paros malšinti muštynių atlėkusi policija – niekam tikusi policija.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su oficialiu vizitu pirmą kartą lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
„Jungtinės Amerikos Valstijos vienareikšmiškai yra vienos svarbiausių mūsų saugumo partnerių. Saugumo plačiąja prasme – tiek NATO, tiek ekonomikos. Tad esminės susitikimų temos ir tikslai – užsitikrinti dar efektyvesnį ir glaudesnį bendradarbiavimą visose srityse. Nuolat matome naujus autoritarinių režimų bandymus vienytis, akivaizdu, kad demokratinės pasaulio šalys turi būti žingsniu priekyje“, – apie vizitą sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovės vizito darbotvarkėje – istorinis susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų Pirmininke Nensi Pelosi (Nancy Pelosi).
Be to, Seimo Pirmininkė susitiks su Diku Durbinu (Dick Durbin) ir kitais Juntinių Amerikos Valstijų senatoriais, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja politiniams klausimams Rozmari A. Dikarlo (Rosemary A. Dicarlo), Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro Niujorke vadove Ilze Brands Keris (Ilze Brands Kehris), Kongreso Atstovų rūmų Baltijos draugystės grupės pirmininku D. Beikonu (D. Bacon), UNICEF Vykdančiosios direktorės pavaduotoja partnerystėms Karin Hulshof (Karin Hulshof) ir kt.
V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus Jungtinių Tautų simpoziume „Moterys, taika ir lyderystė“, apskritojo stalo diskusijoje „Seksizmas ir agresija lyties pagrindu“, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginyje „Moterų politinės teisės ir lyderystė – kelias į šiandieninių globalių iššūkių sprendimą“.
Numatytas susitikimas su Vašingtono, Baltimorės ir Niujorko lietuvių bendruomenėmis.
Seimo valdyba Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į JAV komandiravo rugsėjo 17–24 dienomis.
JAV ir Lietuvos draugystė. Slaptai.lt
Trečiadienį Seimo TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris Seimui planuoja pateikti rezoliucijos projektą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių santykių 100-mečio“.
Minint diplomatinių santykių 100-metį Seimas džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, taip pat pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga.
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo rezoliucijos projekte akcentuojama, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo strateginės partnerystės ryšiai su JAV buvo ir visuomet išliks svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
„Per šimtmetį užauginta Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo dvasia šiandieninių geopolitinių ir saugumo iššūkių kontekste yra kaip niekada reikalinga“, – pažymima dokumento projekte.
Jame pabrėžiama JAV lyderystė globalių problemų sprendime, pažymima tai, jog sunkiausiais istorijos laikotarpiais JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis.
Lietuvos Seimas ketina išreikšti didžiausią pagarbą ir dėkingumą visiems politikos, verslo, mokslo, kultūros ir visuomenės atstovams, pastarąjį šimtmetį prisidėjusiems prie Lietuvos ir JAV dvišalių santykių vystymo.
„Lietuvos Seimas (….) džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, kai būtina apginti savo nedalomą saugumą Rusijos karo Ukrainoje keliamų grėsmių akivaizdoje; pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo dokumentu Lietuvos politikai ketina paraginti toliau nuosekliai dėti visas pastangas, kad JAV dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs bei ieškoti naujų impulsų jam stiprinti.
„Būtina siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje, nes tai yra stipriausias atgrasymo veiksnys ir saugumo garantija ne tik Baltijos regionui, bet ir visai euroatlantinei erdvei“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Seimas „vertina tvirtą JAV poziciją Rusijos karinės agresijos Ukrainoje atžvilgiu ir visapusišką pagalbą Ukrainai.“
Savo rezoliucija Seimas ketina pakviesti Europos šalis partneres stiprinti draugystę su JAV, dalintis bendra atsakomybe už demokratijos ir vertybių likimą Baltijos regione.
Seimas ketina priimti rezoliuciją atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 28 d. bus minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metis.
JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 22 d. (ELTA). Jeigu Rusija ketintų imtis kokių nors karinių priemonių prieš Lietuvą, JAV būtinai paremtų NATO šalį.
Tai per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price`as.
„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą, – sakė jis. – Mūsų įsipareigojimas NATO 5-ajam straipsniui – postulatui, kad vieno užpuolimas reikš visų užpuolimą – yra tvirtas“.
N. Price`as pažymėjo, kad Vašingtonas vertina beprecedentes ekonomines priemones prieš Rusiją, kurių kartu su JAV ėmėsi ir kitos šalys, tarp jų – Lietuva. Jis priminė, kad į spaudimo Maskvai kampaniją įsijungė dešimtys pasaulio valstybių.
Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį pagrasino Europos Sąjungai ir Lietuvai „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 19 d. (ELTA). Ketvirtadienį JAV Kongreso Senato dauguma patvirtino naują 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Už balsavo 86 senatoriai, prieš – 11.
Anksčiau šį paketą buvo užblokavęs senatorius Randas Paulas, Kentukio valstijai atstovaujantis respublikonas. Jis reikalavo įtraukti į įstatymo projektą normą, kad būtų paskirta speciali federalinė priežiūros institucija, kuri stebėtų, kaip naudojamos Ukrainai skirtos lėšos.
Praėjusią savaitę pagalbos Ukrainai paketą patvirtino JAV Kongreso Atstovų Rūmai.
Dabar įstatymas siunčiamas į Baltuosius rūmus, kur jį pasirašys JAV prezidentas Joe Bidenas.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
Vašingtonas, gegužės 2 d. (ELTA). Į Ukrainą nugabenta daugiau kaip 70 haubicų M777 – apie 80 proc. iš 90-ties pabūklų, kuriuos JAV žadėjo Kyjivui.
Tai pirmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė aukštas Pentagono atstovas.
Pasak jo, jau daugiau kaip 200 Ukrainos artileristų išėjo parengimą, kaip naudoti haubicas M777. Vėliau šią savaitę dar daugiau kaip 50 ukrainiečių atvyks mokytis į vieną iš poligonų už Ukrainos ribų.
M777 – 155 mm haubica, itin tiksliais sviediniais M982 Excalibur ji gali šaudyti 40 km atstumu.
Gynybos departamento atstovas taip pat informavo, kad gegužės 1 d. 20-ties Ukrainos kariškių grupė pradėjo savaitinį kursą, kurio metu jie bus mokomi dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis „Phoenix Ghost“.
Putino fizionomija
Vašingtonas, kovo 16 d. (ELTA). JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vladimiro Putino vadovaujamų Rusijos ginkluotų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.
Kaip pranešė „Reuters“, dokumente, kurį pateikė senatorius respublikonas Lindsey`is Grahamas, Rusijos prezidentas V. Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.
Rezoliucijoje Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje raginamas ištirti V. Putino ir jo režimo karo nusikaltimus Ukrainoje.
„Mes visi šioje salėje susivienijome, kad pasakytume, jog V. Putinas negali išvengti atsakomybės už žvėriškumus, įvykdytus prieš ukrainiečių tautą“, – pareiškė demokratų daugumos lyderis Senate Chuckas Schumeris.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Bideno ir Putino suokalbis
Vašingtonas, kovo 3 d. (ELTA). JAV nemato galimybės pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėl jos sukelto karo Ukrainoje.
Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, paklausta apie Ukrainos raginimą JT atimti iš Rusijos vietą Saugumo Taryboje, rašo Ukrainos naujienų agentūra unian.net, remdamasi „Anadolu“.
„Nemanome, kad taip galėtų nutikti“, – sakė J. Psaki.
Ji pavadino „nerimą keliančiu“ faktą, kad Rusija, būdama nuolatinė Saugumo Tarybos narė, aktyviai pažeidinėja JT Chartiją.
„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija, turėdama ypatingą atsakomybę laikytis JT Chartijos, aktyviai ją pažeidinėja ir piktnaudžiauja savo padėtimi“, – sakė ji.
Dėl Ukrainos raginimo nustatyti neskraidymo zoną virš šalies J. Psaki pakartojo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas tokios zonos nekurs.
„Priežastis, dėl kurios prezidentas nėra pasirengęs žengti šio žingsnio… ta, kad neskraidymo zoną reikia užtikrinti. Tam iš esmės reikia, kad JAV kariuomenė numušinėtų Rusijos lėktuvus ir skatintų galimą tiesioginį karą su Rusija. Būtent tokio žingsnio ir norime išvengti“, – paaiškino J. Psaki.
Paklausta, ar JAV yra pasirengusios siųsti Ukrainai paramą ore, J. Psaki sakė, kad Vašingtonas pastarosiomis dienomis toliau teikė įvairią gynybinę pagalbą.
„Tačiau nesvarstome veiksmų, dėl kurių galėtume tiesiogiai konfliktuoti su Rusija“, – pridūrė ji.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Nepasitvirtinus JAV žvalgybos agentūrų įtarimams, kad vasario 16-oji bus diena, kai Rusija pradės karinę invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį viešojoje erdvėje eskaluota esą tikėtina, kad Maskvos veiksmai prasidės vasario 20-ąją. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas teigia, kad JAV žvalgybos agentūrų sprendimas akcentuoti galimą Rusijos puolimą pasirinktas ne tik dėl noro informuoti visuomenę, tačiau ir dėl siekio suklaidinti Maskvą.
„Turime suvokti, kad kitos valstybės, įskaitant ir Rusiją, reaguoja į tai, ką pasako JAV. Ir jei pasako, kad laukiame puolimo vasario 16 dieną, tai Rusija, žinodama, kad JAV žino, gali pradėti kurti kitokią strategiją ir veikti skirtingai nei planuota“, – penktadienį Eltai teigė G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad taip Vakarai gali laimėti laiko.
„Tai veikia tarsi toks sulaikantis veiksnys, priverčiant Rusiją persvarstyti savo veiksmus, galbūt ieškoti kažkokių kitų veikimo mechanizmų. Taip Vakarai gali laimėti laiko siekiant galbūt deeskalacijos“, – svarstė jis.
Kita vertus, politologo teigimu, sprendimas skelbti galimą invazijos į Ukrainą datą iš dalies yra susijęs ir su siekiu demaskuoti Rusiją, uždedant jai neigiamą „prestižo aurą“.
„Kai Vakarai sako, kad įvyks puolimas ir, kai Rusija to nepadaro, tai kyla klausimas, ar Rusija tikrai pasiryžusi pulti. Jei ji to nedaro, tai tarsi ji yra pastatoma į silpnesnę poziciją, uždedant neigiamą prestižo aurą“, – teigė G. Česnakas.
Politologas akcentavo ir tai, kad JAV nuolatinis skambinimas pavojaus varpais, esą iki invazijos liko vos kelios dienos, natūraliai kyla ir dėl siekio apginti visuomenę. Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
„Žinoma, žvalgybos institucijos pateikia patikimus duomenis ir tam, kad prasidėjus konfliktui (jei prasidėtų) jis nebūtų netikėtas ir piliečiai galbūt spėtų išvykti, ambasadų darbuotojai būtų apsaugoti ir bandoma pasiųsti žinią ukrainiečiams, kad jie irgi galėtų rengtis tokiems išpuoliams. Tai čia yra keli sluoksniai“, – komentavo politologas.
Kita vertus, politologas neatmeta, kad nuolatinis baimės kurstymas gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai. Vis tik, akcentuoja jis, noras atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo invazijos yra svarbesnis tikslas.
„Grėsmės eskalavimas labiausiai kenkia Ukrainos ekonomikai, nes čia girdėjome ir kad oligarchai išvyko ir grįžo dėl investicijų, tampa sunkiau skolintis, bet jei tai sulaiko nuo didesnių karinių sugriovimų, tai tam tikra ekonominė žala kurį laiką yra geriau nei ilgalaikiai padariniai“, – teigė politologas.
Be to, G. Česnakas pabrėžė, kad grėsmės eskalavimo priemonė efektyvi galėtų išlikti tik trumpą laiką. Jo teigimu, nuolat kartojant dėl galimos Rusijos invazijos, visuomenei gali kilti klausimų dėl žvalgybos institucijų patikimumo.
„Čia kaip ta pasaka „vilkas vilkas!“, o vilko nėra. O kai jis ateina, jau niekas nesitiki ir nebijo“, – teigė politologas.
ELTA primena, kad Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais praėjusį penktadienį buvo pareiškęs, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Visgi Rusija antradienį paskelbė nuo Ukrainos sienų atitraukianti dalį savo karių, o ankstesnę dieną pareiškė, kad vis dar esama galimybės pasiekti diplomatinį sprendimą su Vakarais. Nepaisant to, NATO vadovas perspėjo, kad Maskva vis dar turi visas įmanomas priemones užpulti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius esą „turi laiko atsitraukti nuo bedugnės krašto.“
Reaguodamos į pastarąjį Rusijos karių telkimą, Vakarų sąjungininkės sustiprino savo karinį buvimą NATO rytiniame flange ir pradėjo svarstyti galimybę regione įsteigti naujas kovines grupes.
Ketvirtadienį amerikiečių leidinyje atsirado nauja galimo Rusijos karo data. Skelbiama, kad karinė invazija gali prasidėti vasario 20 d. Naujoji data grindžiama tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu bus baigtos Maskvos ir Minsko bendros karinės pratybos.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, vasario 17 d. (ELTA). Ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Mladá fronta DNES“ Čekijos prezidentas Milošas Zemanas teigia, jog tvirtinimai, kad vasario 16 d. prasidės Rusijos invazija į Ukrainą, tapo dar vienu Amerikos specialiųjų tarnybų konfūzu.
„Jau prieš kelias dienas sakiau, kad, mano nuomone, jokio karo nebus. Nes rusai nėra pamišę, kad imtųsi operacijos, kuri jiems atneš daugiau žalos nei naudos. O kalbant apie JAV slaptąsias tarnybas, tai jau trečiasis jų konfūzas. Pirmasis buvo Irake, kur nepavyko rasti masinio naikinimo ginklo. Antrasis buvo Afganistane, kai buvo teigiama, kad Talibanas niekada neužims Kabulo. Na, o trečiasis yra dabar“, – pareiškė Čekijos valstybės vadovas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis.
Pasak M. Zemano, likus penkioms dienoms iki vasario 16-osios jis gavo slaptą pranešimą apie rengiamą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. „Tai buvo CŽV pranešimas. Aš neklausiu CŽV, kokie jos informacijos šaltiniai. Bet, turėdamas omenyje tris (išvardytus konfūzus), aš abejoju tų šaltinių kokybe“, – sakė Čekijos prezidentas. Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Bet jis neatmetė, kad įtampa Donbase gali padidėti. „Negaliu atmesti kažkokio lokalaus konflikto Donecko ar Luhansko respublikų pasienyje, bet tai visai kas kita negu Rusijos agresija Ukrainoje“, – teigė M. Zemanas.
Pastaruoju metu Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai verčia nerimauti, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su Seimo delegacija viešinti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė akcentuoja, kad amerikiečiai reiškia didelį palaikymą Lietuvai dėl užimtos laikysenos Taivano atžvilgiu.
„Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo klausimu yra neabejotinai didelės Lietuvos sąjungininkės, nekvestionuojančios mūsų žingsnių. Nebuvo vakar nė vieno susitikimo, kuriame būtume nesulaukę pagyrų Lietuvai už paramą Taivanui, už veikimą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Komiteto pirmininkė pabrėžia, kad JAV parama Taivanui apskritai yra labai didelė.
„Taivano draugų grupė Amerikos Kongrese ir Senate, abejuose rūmuose, yra tarp pačių didžiausių. Galbūt juos kongresmenų, narių skaičiumi lenkia tik Izraelio draugų grupė ir tai labai daug pasako. Simpatijų Taivanui čia yra labai daug, jie turi labai daug galingų, įtakingų draugų“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Čia nėra tokių partinių skirtumų: ir demokratai, ir respublikonai iš tikrųjų yra labai vieningi šiuo klausimu, stebėtinai vieningi“, – taip pat pridūrė ji.
Paklausta, kaip JAV yra vertinamas Slovėnijos sprendimas planuojamos atstovybės Liublianoje pavadinime vartoti žodis „Taibėjus“, politikė akcentavo, kad apie kitų valstybių pozicijas delegacija susitikimuose nediskutavo.
ELTA primena, kad sausį Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša tarsi užsiminė apie kiek kitokius valstybės siekius Taivano atžvilgiu. Jis tvirtino, kad remia Lietuvos Vyriausybę dėl patiriamo spaudimo iš Kinijos. Tada J. Janša interviu vienam Indijos transliuotojui pareiškė, kad Slovėnija derasi su Taivanu dėl galimybės „apsikeisti atstovybėmis“. Jis interviu metu vartojo žodį „Taivanas“, ne „Taibėjus“.
„Mes neaptarinėjome su Amerikos kolegomis Slovėnijos ar kurių kitų valstybių pavyzdžių, mes kalbėjome apie Lietuvą, apie dabartinę situaciją, apie išmintingų ir efektyvių sprendimų paieškas, kaip mes turėtume suvienyti jėgas ir siekti Lietuvai reikalingų tikslų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Politikė pažymi, kad amerikiečiai mato Lietuvą kaip sąjungininkus kovoje už demokratiją pasaulyje. L. L. Andrikienė įsitikinusi, kad ši partnerystė su JAV Lietuvai duos apčiuopiamos naudos.
„Lietuva yra sudėtinė demokratijų aljanso dalis, ir mes turime stiprinti šį aljansą, nes pasaulyje yra labai aiški atskirtis ir labai ryški kova: demokratijos prieš autokratijas. Ir jie (amerikiečiai – ELTA) mato mus šitame demokratinių valstybių aljanse kaip sąjungininkus. Taivanas yra galingas Jungtinių Amerikos Valstijų partneris, abi pusės turi milžiniškos naudos ir Lietuvos atsiradimas šioje draugijoje ir Lietuvai duos, aš tuo visiškai neabejoju, apčiuopiamos naudos“, – akcentavo politikė.
L. L. Andrikienė priminė ir ieškinį, pateiktą Pasaulio prekybos organizacijai prieš Kiniją dėl jos spaudimo Lietuvai, kuriam pareiškė palaikymą JAV.
„Jungtinės Amerikos Valstijos tą pačią dieną pareiškė, kad taip pat dalyvaus byloje Europos Sąjungos pusėje ir taip pat Lietuvos pusėje.
Australija tą patį pareiškė, nes valstybė yra pavargusi nuo Kinijos provokacijų ir spaudimo. Mes laukiame kitų draugiškų šalių prisijungimo ir Kinijos Liaudies Respublikai tuo būdu bus išsiųsta labai aiški žinia, kad šis elgesys, kurį jie sau leidžia, kalbėdamiesi su Lietuva, ir kaip jie elgiasi su mumis, yra visiškai nepriimtinas. Ir pagal PPO taisykles valstybė narė šitaip elgtis negali, taisyklės galioja visiems tos pačios, kad ir kokia didelė toji valstybė bebūtų“, – sakė ji.
Prašoma JAV padėti atverti naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
URK pirmininkės teigimu, delegacijos susitikimuose su JAV politikais taip pat prašoma amerikiečių pagalbos bei paramos padėti atverti Lietuvai naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, siekiant kompensuoti patiriamus nuostolius dėl paaštrėjusių santykių su Kinija.
Demokratija
„Jungtinės Amerikos Valstijos yra tikrai galingos šiame regione, ir jie mums galėtų labai smarkiai padėti. Jie turi vadinamąjį strateginį dialogą su to regiono šalimis, ir mes galėtume irgi būti jo dalimi tuo tikslu, kokį sakiau, kad mes turėtume prieigą prie tų valstijų rinkų. Jeigu Kinijos rinka dabar mums yra beveik užsidariusi ar užsidariusi ir nežinoma, kiek tai truks, mes turime turėti alternatyvas ir diversifikuoti mūsų produktų kelius tame regione“, – teigė L. L. Andrikienė.
„Tai amerikiečiai labai gerai supranta ir iš tikrųjų remia. Esame čia tam, kad konkretūs darbai būtų pradėti daryti artimiausiu metu, nes laikas mums taip pat yra labai svarbus“, – pažymėjo ji.
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvauja susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Lietuvos atstovai su JAV kolegomis ketina aptarti saugumo ir gynybos klausimus Baltijos regione, JAV paramą Lietuvai, Rusijos keliamas grėsmes Europoje, ypač Ukrainos pasienyje, NATO ir Rusijos bei JAV ir Rusijos dialogų perspektyvas, Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, taip pat Lietuvos ir JAV strateginio dialogo dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione klausimus.
Šią savaitę į Jungtinės Amerikos Valstijas (JAV) išvykstanti Lietuvos Seimo delegacija aptars ten užsienio politikos bei saugumo ir gynybos bendradarbiavimo klausimus.
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvaus susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Seimo delegacijoje yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis.
Lietuvos atstovai su JAV kolegomis ketina aptarti saugumo ir gynybos klausimus Baltijos regione, JAV paramą Lietuvai, Rusijos keliamas grėsmes Europoje, ypač Ukrainos pasienyje, NATO ir Rusijos bei JAV ir Rusijos dialogų perspektyvas, Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, taip pat Lietuvos ir JAV strateginio dialogo dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione klausimus.
„Lietuvai siekiant užmegzti ir plėtoti ilgalaikius bei tvirtus santykius su Rytų Azijos regiono šalimis, su kuriomis Lietuvą sieja bendras įsipareigojimas demokratijos vertybėms, mes tikimės JAV politinės ir ekspertinės paramos, − pažymi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė. – Vašingtone tikimės aptarti Lietuvos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo klausimus, nes Lietuva siekia prieigos prie naujų rinkų, eksporto rinkų diversifikacijos, naujų perspektyvų Lietuvos verslui.“
Seimo komitetų atstovai vizito metu pristatys Lietuvos saugumo regione vertinimą ir JAV Kongreso atstovus paragins išreikšti tvirtą paramą veiksmingam Aljanso atgrasymo priemonių sustiprinimui, kurio esminis veiksnys yra nuolatinis rotacinių JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos šalyse ir pajėgų plėtra Baltijos regione. „JAV karinis buvimas Lietuvoje ir jo išlaikymas – esminis atgrasymo ramstis ir būdas stiprinti Aljanso pasirengimą veikti išvien“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
